Jis taip pat pabrėžė, kad su pirmu branduolinio kuro užkrovimu Astravo AE tampa branduoliniu objektu, kurio sustabdymas turėtų vykti pagal galiojančią tvarką, panašiai, kaip vyksta Ignalinos AE išmontavimo darbai.
„Tai, kaip aš suprantu, bendrinė licencija išskaidyta į dalines licencijas atskiriems veiksmams. Čia būtų galima mąstyti, kad visam procesui nėra iki galo pasiruošta, yra tik dalinis pasiruošimas pirmam veiksmui – kuro užkrovimui. Nes tolimesniems veiksmams turės vis tiek prašyti (licencijos – ELTA)“, – Eltai sakė V. Poderys.
Anot jo, iki Astravo AE elektros gamybos prekybai nuo fizikinio paleidimo gali praeiti nuo 4 iki 8 mėnesių. Pagal galiojančius įstatymus, vos tik Astravo AE pradės veikti, Lietuva turės užkirsti kelią šios elektros energijos patekimui į mūsų rinką. Vis dėlto, atkreipė dėmesį V. Poderys, nesusitarus su Baltijos kaimynėmis, ne visi elektros energijos neįsileidimo tikslai gali būti pasiekti.
„Šioje vietoje, kaip perskaitau įstatymą, elektros neįsileidimas su pirma kilovatvalande, patenkančia į rinką, turėtų prasidėti. Tiek, kiek yra Lietuvos institucijų ir įmonių įtaka tiesioginė, esu įsitikinęs, kad turime visko, ko reikia, ir esame pasirengę. Debatai ir kontroversijos prasideda, kai eina kalba apie bendrąją Baltijos šalių elektros rinką. Aštresnis ar griežtesnis užkardymas būtų, jeigu visos trys Baltijos šalys neįsileistų (elektros energijos iš Astravo AE – ELTA). Nes tenka pripažinti, kad, turint bendrą rinką, tik pati Lietuva užsiima tuo užkardymu. Daug tikslų būtų pasiekta, bet ne visi. Tam tikra elektros dalis pasiektų bendrąją rinką per kitus komercinius vartus“, – teigė parlamentaras.
Tuo tarpu, kalbėdamas apie civilinę saugą, jis nuogąstavo, kad šioje srityje, jei įvyktų Astravo AE nelaimė, dar yra tobulintinų dalykų.
„Jautėsi, kad pasirengimas nebuvo iki galo padarytas ir dabar girdžiu iš kitų institucijų, kad yra tobulintinų dalykų. Mano nuomone, kas yra svarbu, gyventojams turi būti aiškumas – ką daryti, jei atsitinka tas ir tas. Institucijos turi planus, tikiu, kad žino, kaip juos įgyvendinti, bet šioje vietoje kyla klausimas, ar pakankamai pratybų padaryta. Vienas dalykas yra ant popieriaus surašyti, kitas dalykas – pratybas padaryti.
Suprantu, kad tam tikro bendradarbiavimo nėra tarp savivaldos ir centrinės valdžios. Pagrindinis klausimas – ar gyventojai žino, ar jie supranta, ar pagal tam tikrą signalą žinotų, ką daryti. Jeigu pakalbi su žmonėmis, kiekvienas savaip samprotauja, ar čia jodo tabletę staigiai praryti, ar eiti į namus. Kyla pavojus, kad visi sėstų į mašinas ir dumtų į Vakarus. Šioje vietoje pirmų veiksmų suvaldymas yra labai didelis dalykas. Ekspertai sako, kad, įsivyravus chaosui ar nevaldomai situacijai, daug žmonių gali žūti, būti daug netvarkos ir nuostolių“, – kalbėjo V. Poderys.
Jo nuomone, Astravo AE klausimą ir toliau reikia kelti tarptautiniu lygiu, tačiau pabrėžė šiuo metu per mažą Briuselio įsitraukimą į problemų sprendimą.
„Tą visada reikia daryti (kalbėti tarptautiniu lygiu – ELTA), bet yra ir kiti kontekstai. Pavyzdžiui, Briuselio ir Minsko tarpusavio susitarimai įvairiausi, kuriuose, kaip sąlyga, galėtų būti mūsų klausimų įtraukimas ir dėl Astravo. Jeigu įtrauki Briuselį, tai didelė jėga. Reikia veikti per tarptautinę areną ir regioniškai, ir per Briuselį“, – teigė Seimo narys, pridurdamas Lenkijos palaikymo svarbą.
„Lenkija yra regioninės svarbos partneris, turime ir dujų jungtį su Europa, ir elektros jungtį su Europa, „Via Baltica“ greitkelį, „Rail Baltica“, nekalbant apie gynybinius reikalus, kuriuos kartu planuojame. Tai labai gerai, kad pokalbiuose su kitais kaimynais galime pietinio kaimyno nuostata pasiremti. Lenkijos taip pat nuostata, kad jie nenorėtų turėti nė vieno elektrono iš Rytų. Mes ne vieni tokie, kurie nori atsisakyti energetinės priklausomybės nuo Rytų ir gyventi kitą gyvenimą“, – sakė jis.
Tuo tarpu V. Poderys ižvelgė, kad Lietuvai, uždarius savo Ignalinos AE, iki šiol tenka importuoti didelę dalį elektros energijos.
„Liūdna ironija, nes reikia pripažinti, kad mūsų reaktoriai (Ignalinos AE – ELTA) buvo praktiškai Černobylio tipo. Ta baimė ir nusistatymas iš Vakarų buvo iš principo, kad, jeigu galima uždaryti tokius reaktorius, juos reikia uždaryti, ir kuo greičiau. Tik Lietuvos atveju liūdnumas tame, kad iš daug eksportuojančios šalies ir iš eksporto gyvenančios, staiga tapome daugiausiai importuojančia ES šalimi ir iki šiol tokia likome.
Ironijos kita pusė, kad prie sienos gavome kitą reaktorių, kuriam branduolinės saugos prasme turime priekaištų ir kurio energija užpildys ir mūsų tinklus. Šioje vietoje Briuselio įsitraukimas turėtų būti žymiai gilesnis ir empatiškesnis“, – sakė V. Poderys.
Energetikos ir darnios plėtros komisijos pirmininkas mano, kad jeigu Lietuva turėtų savo atominę elektrinę, galimybės, kad dar viena būtų pastatyta Astrave, būtų sumažėję. Tačiau, pažymėjo jis, tai keltų problemų įgyvendinant sinchronizacijos projektą ir atsijungiant nuo Rytų elektros tinklų, o ir pačios elektrinės atsiperkamumas būtų kvestionuotinas.
„Kad jos (Astravo AE) tada būtų visiškai atsisakyta, nežinau. Tačiau ir mūsų atveju kiltų klausimas, reikia būti sąžiningu ir prieš save. Ar mūsų projektas būtų komerciškai atsiperkantis? Aš labai abejoju. Senos branduolinės šalys, kurios stato, pagal jų pateikiamas kainas matome, kad būtume turėję subsidijuoti savo branduolinę energetiką apie 200 mln. eurų per metus mažiausiai. Kai vystėme branduolinę, prognozavome, kad elektros kainos kils 60-70 eurų už MWh. Ekonominėje aplinkoje toje ir buvo dirbama. Bet, įsijungus Švedijai ir atpigus atsinaujinančiai energetikai, kainos krito. O reikalavimai branduolinių jėgainių saugumui ir visi kiti technologiniai kaštai tik pabrangino branduolinę energetiką“, – Eltai teigė V. Poderys.
„Kitas klausimas – sinchronizacija. Didysis uždavinys, kurį sprendžiame – išlaikyti tinklo stabilumą. Jį galima išlaikyti turint daug mažų elektros generacijos įrenginių. Jei vienas išsijungia, jis neturi didelės įtakos kitiems, nes gali pavaduoti labai greitai. Jeigu turi milžinišką įrenginį, turi labai daug rezervinių pajėgumų turėti, turi daug investuoti į tinklo stabilumą. Tai sinchronizaciją tikrai apsunkintų, nes uždavinys, kurį sprendžiame sinchronizacijos projekte, yra tinklo stabilumas“, – tęsė parlamentaras.
Tuo pačiu yra daug neatsakytų klausimų ir dėl Astravo AE ekonominio atsiperkamumo.
„Ilgalaike prasme, įskaitant visas investicijas, palūkanas, finansavimo kaštus, branduolinė energetika nėra komerciškai atsiperkama. Norint ją parduoti, ji turės būti žemiau savikainos. Kodėl tokius projektus vykdo ne pati turtingiausia šalis, tai turbūt geopolitinė dedamoji“, – svarstė Seimo narys.
Valstybinė Baltarusijos naujienų agentūra „BelTA“ penktadienį pranešė, kad į pirmojo Astravo AE bloko reaktorių jau pradėtas krauti branduolinis kuras. V. Poderio teigimu, nuo šio momento atominės elektrinės uždarymas turėtų vykti pagal taisykles, kurios galioja atominių jėgainių išmontavimui. Panašiai, kaip ir demontuojant Ignalinos AE.
„Ką svarbu pabrėžti, kad užkrovus kurą ir inicijavus branduolinę, visas įrenginys, jėgainė, kuris prieš tai buvo tik statinys, tampa branduoliniu objektu su visomis galiojančiomis taisyklėmis ir su visomis ekonominėmis pasekmėmis, nes branduolinio įrenginio negali paprastai uždaryti ar kažką su juo daryti. Jo darbą panaikinti gali panašiai kaip mes Ignalinoje, išardydamas, surinkdamas visas detales, įrenginius, užkonservuodamas ar sudėdamas į saugyklą. Tai be galo didžiulis ir brangus užsiėmimas, kuris kainuoja daugiau kaip pusę branduolinės jėgainės statybos kainos“, – Eltai sakė parlamentaras.
Elektros energiją Astravo AE planuojama pradėti gaminti jau šį rudenį, paskelbė Baltarusijos energetikos ministras Viktoras Karankevičius, pranešė Baltarusijos naujienų agentūra „BelTA“.
„Šiandien (penktadienį – ELTA) Baltarusijos atominės elektrinės pirmajame bloke pradėtas kuro krovimas į branduolinį reaktorių, tai yra vienas iš AE paleidimo etapų. Iš viso bus pakrautos 163 branduolinio kuro kasetės. Tai yra pilnas reaktoriaus pakrovimas kuru. Pirmąsias kilovatvalandes elektros energijos planuojama pagaminti šį rudenį“, – žurnalistams spaudos konferencijoje sakė V. Karankevičius.
Pasak ministro, Baltarusijos energetikos sistema yra parengta priimti visą Astravo AE pagamintą elektros energiją ir perduoti ją galutiniams vartotojams.
V. Karankevičius tvirtino, kad Astravo AE neva sudarys sąlygas Baltarusijai užsitikrinti energetinį saugumą.
Baltarusija 2 400 megavatų (MW) galios atominę elektrinę stato netoli Astravo miesto, nuo Vilniaus nutolusio vos per 50 km. Jėgainę sudarys du 1 200 megavatų galios blokai.
