22-ejus metus su Kauno „Žalgiriui“ praleidęs A. Kosauskas buvo su komanda, kai ji triumfavo Eurolygoje, matė pakilimus ir nuosmukius, tačiau bene įsimintiniausią karjeros momentą išgyveno, kai padėjo Arvydui Saboniui reabilituotis po Achilo sausgyslės traumų.

Tuomet nesėkmė būtų reiškusi jo, kaip fizinio rengimo trenerio, karjeros pabaigą. O patirties, kaip pastatyti milžiną ant kojų, neturėjo ne tik Aleksandras, bet ir niekas kitas Lietuvoje. Tačiau, kaip žinome, treneris su šia užduotimi susitvarkė puikiai ir Arvydas triumfavo Seulo olimpiadoje, vėliau atstovavo Lietuvos rinktinei ir džiugino viso pasaulio krepšinio gerbėjus.

Tačiau mažai kas žino, kad net ir po nelemto pralaimėjimo Tel Avive vietos „Maccabi“ komandai, A. Sabonis ketino dar metus žaisti „Žalgiryje“ ir revanšuotis už nesėkmę.

Kas sutrukdė jam tai įgyvendinti, kodėl Sergejus Jovaiša siūlė A. Kosauskui perrašyti savo kolektyvinį sodą ir dar daug kitų įdomybių pokalbyje su legendiniu treneriu, neseniai išleidusiu savo autobiografiją, „Kauno dienos“ studijoje.

Iš "Žalgirio" – į "Barceloną"

Dešimtmetį "Žalgiryje" dirbusiam J.Grainiui šiemetinė vasara kaip niekad įtempta: jis neseniai baigė darbus Lietuvos vyrų krepšinio rinktinėje, kuri dalyvavo turnyre Estijoje, o jau rugpjūčio 5-ąją išvyks į Barseloną.

J.Grainys – vienas "Barcelonos" komandos trenerių štabo narių. Tarp jo kolegų – gerai pažįstami kolegos iš "Žalgirio": vyriausiasis treneris Šarūnas Jasikevičius, treneriai Darius Maskoliūnas ir Tomas Masiulis, taip pat – ispanai Davidas Garcia ir Oscaras Orellana.

"Jokių ketinimų išvykti iš "Žalgirio" nebuvo, tačiau, vėliau pasikeitus situacijai, teko apsispręsti", – teigė J.Grainys.

"Barcelona" naują sezoną pradės rugsėjo 4–6 d. Katalonijos taurės turnyre, o 12–13 d. numatytos Ispanijos krepšinio supertaurės varžybose – Katalonijos atstovai pusfinalyje susitiks su šalies čempione Vitorijos "Baskonia".

Didžiuojasi mokytojais

– Justinai, ar jus nustebino Š.Jasikevičiaus pasiūlymas keltis į "Barceloną"? – paklausėme J.Grainio, Lietuvos sporto universiteto (LSU) alumno, Treniravimo sistemų bakalauro bei Sporto fiziologijos ir genetikos magistro.

– Buvome kalbėję, kad būtų smagu kartu toliau tęsti darbus, tačiau jokių konkrečių susitarimų nebuvo. Dirbau "Žalgirio" klube, turinčiame ypatingas sąlygas, puikiai bendradarbiaujantį personalą ir tikrai nebuvo jokio noro palikti organizacijos, kuriai atidaviau dešimtmetį. Tačiau sulaukiau Š.Jasikevičiaus pasiūlymo. Pasirinkau: vykstu į Barseloną.

– Ar darbas Eurolygos krepšinio grandų klube – aukščiausias laiptelis, ant kurio gali užkopti fizinio rengimo treneris iš Lietuvos?

– Labai džiaugiuosi atsiradusia galimybe, bet pirmiausia reikia atlikti tam tikrą darbą, kad galėtume kalbėti apie pasiekimus. Eurolygoje daug pasiekė Evaldas Kondratavičius, dirbęs fizinio rengimo treneriu Maskvos CSKA klube, o dabar – su Maskvos srities "Chimki" komanda. Į "Žalgirį" sugrįžęs Sigitas Kavaliauskas puikiai užsirekomendavo Krasnodaro "Lokomotiv-Kuban" klube ir Kinijoje. Mūsų specialistai, vykstantys dirbti į žinomus užsienio klubus, kartu kviečiasi ir fizinio rengimo trenerius, su kuriais jau, kaip sakoma, gerai susicementavę. Taip pat yra daug aukšto lygio fizinio rengimo specialistų lietuvių, dirbančių ne vien su krepšinio komandomis.

– Jūsų išvardyti kolegos – Lietuvos sporto universiteto (LSU) alumnai, buvę Alekso Stanislovaičio ir Aleksandro Kosausko auklėtiniai. Kiek, jūsų nuomone, šie žinomi profesionalai prisidėjo, kad fizinio rengimo treneris būtų vertinamas ne ką mažiau, negu kiti sporto specialistai?

– Didžiuojuosi, kad galėjau mokytis ir iš A.Stanislovaičio, ir iš A.Kosausko. Tai, kad tarptautinėje rinkoje fizinio rengimo specialistai iš Lietuvos itin paklausūs ir aukštai vertinami – didelis jų nuopelnas. Šviesios atminties A.Stanislovaitis paskatino mane pasirinkti studijas LSU, padėjo man netgi tada, kai jau dirbau treneriu. Lietuvos sporto universitetas su aukščiausios kvalifikacijos dėstytojais – atletinio rengimo srities specialistų kalvė.

– Per savo karjerą stažavotės net trijuose Nacionalinės krepšinio asociacijos (NBA) klubuose – Niujorko "Knicks", Bostono "Celtics" ir Bruklino "Nets". Ar įmanoma fizinio rengimo treneriui lietuviui patekti į stipriausią pasaulio lygą? Kaip joje vertinami europiečiai?

– Nesvarbu, kokios tautybės yra treneris. Yra visos galimybės praverti NBA duris, nors tai – nelengva misija. Jeigu esi užsienietis, pageidaujama, kad būtum dirbęs mažesnėse JAV sporto organizacijose, baigęs universitetą, o anglų kalbos žinios būtų nepriekaištingos.

Tai, kad tarptautinėje rinkoje fizinio rengimo specialistai iš Lietuvos itin paklausūs ir aukštai vertinami, – didelis A.Stanislovaičio ir A.Kosausko nuopelnas.

– Kokią komandos sėkmės dalį sudaro fizinio rengimo trenerio indėlis?

– Visas su treniruočių procesu susijusias užduotis ir darbus kartu derina visas trenerių štabas bei medicinos personalas. Labiausiai atsakingas už rezultatus – vyriausiasis treneris, todėl natūralu, kad jis turi žinoti, ką kiekviena jo bendradarbių grandis veikia ir kodėl būtent taip, o ne kitaip veikia. Vyrauja stereotipas, kad fizinio rengimo trenerio darbas – tik per pasirengimą sezonui. Taip, didžiausias krūvis mums tenka būtent tada, tačiau ir visą sezoną privalome reguliuoti procesą, nes vieni žaidėjai rungtyniauja daugiau, kiti – mažiau. Svarbu, kad visų žaidėjų sportinė forma būtų optimali, todėl, įsibėgėjus sezonui, daugiau dėmesio skiriama krūvių individualizacijai. Profesionalūs sporto klubai vis labiau akcentuoja atletinio rengimo reikšmę apskritai visam treniruočių procesui, daug investuoja į naujas technologijas. Pratybų analizė ir krūvių koregavimas, remiantis operatyviais duomenimis, – fizinio rengimo specialistų kasdienybė.

Medaliai – visų spalvų

J.Grainys – buvęs lengvaatletis, šuolininkas į tolį, 2005-aisiais atstovavęs Lietuvos rinktinei Europos jaunimo olimpiniame festivalyje.

Tąkart Italijoje lietuvis užėmė aukštą 5-ąją vietą (7 m 09 cm), nuo bronzos medalį iškovojusio lenko Damiano Szado atsilikęs vos dviem centimetrais.

2005-aisiais J.Grainys tapo Lietuvos jaunių čempionu (7 m 13 cm), o Lietuvos lengvosios atletikos federacijos (LLAF) taurės varžybose užėmė 4-ąją vietą (7 m 00 cm).

2006-aisiais Lietuvos čempionate trenerio J.Stanislovaičio auklėtinis nušoko į tolį 7 m 21 cm (asmeninis rekordas) ir pelnė bronzos medalį.

2009-aisiais J.Grainys tapo Lietuvos jaunimo (iki 23 metų) vicečempionu (7 m 10 cm).

Treneris apie darbą „Sintek-Jonava“ komandoje, karjerą bei kitus dalykus kalbėjosi su tinklapiu „bcjonava.lt“.

„Jonavos klube atsidūriau sulaukęs klubo prezidento Vaido Vaškevičiaus skambučio su pasiūlymu prisijungti. Apsispręsti nebuvo sudėtinga, nes visada norisi naujų iššūkių, o ši komanda turi potencialo“, – apie kelią į „Sintek-Jonava“ komandą mintimis dalinosi A. Pranckevičius.

Karjerą krepšinyje anksčiau sunkiai bėgimo takelyje pralenkiamas A. Pranckevičius pradėjo nuo stotelės moterų klube Kauno rajono „Hoptrans-Sirenos“. Vėliau iš Ariogalos kilęs treneris dirbo Kauno krepšinio mokykloje „Tornado“, Marijampolės „Sūduvos-Mantingos“ ekipoje, o praėjusiame sezone buvo Prienų-Birštono „Vytauto“ trenerių štabo narys.

Prienuose A. Prankevičiui teko dirbti su garsiosios Ballų šeimos atstovais – LaMelo ir LiAngelo Ballais, rungtyniavusiais tuometinio „Vytauto“ gretose.

„Tai charizmatiška šeima, tačiau prie kiekvieno žmogaus yra būdas prieiti ir suprasti, koks jis iš tiesų yra, – apie patirtį su garsiais broliais Prienuose kalbėjo A. Pranckevičius. – Jų nereikėdavo priversti dirbti. Tai iš esmės net nėra tikslinga. Visų pirma, žmogus turi suprasti, kodėl tai reikia daryti, ir, kokios naudos jis gaus vieno ar kito pratimo metu“.

Prisijungęs prie Jonavos „Sintek-Jonava“ komandos fizinio rengimo treneris yra numatęs veiksmų planą, kaip dirbti su jonaviečiais, kurių gretose šiame sezone nepavyko išvengti ir traumų. Tai pokalbio metu akcentavo ir pats pašnekovas.

„Šiuo sezono periodu didžiausias dėmesys yra skiriamas traumų prevenciniams pratimams ir atsigavimui po krūvio, sezonas eina į pabaiga, svarbu, kad žaidėjai būtų kiek įmanoma „šviežesni“, – aiškino A. Pranckevičius.

Treneris prie Jonavos ekipos prisijungė komandai stengiantis pakilti iš turnyro lentelės apačios. Nesėkmingai sezoną NKL čempionate pradėjusi „Sintek-Jonava“ pastaruoju metu demonstravo pozityviai nuteikiantį žaidimą – čempionate iškovotos keturios pergalės iš eilės.

A. Pranckevičiaus teigimu, Jonavos ekipos rezultatai turnyro lentelėje neparodo tikrųjų komandos galimybių.

„Mano manymu, turnyrinės lentelės padėtis tikrai neatspindi tikrojo komandos pajėgumo. Kiekvienos rungtynės mums yra kaip finalas ir privalom į jas taip žiūrėti. Tik tokiu atveju galėsime kilti laipteliais aukštyn“, – teigė specialistas.