Rengtis sąmoningai
Visame pasaulyje įsigyjamų ir išmetamų drabužių kalnai auga, o vadinamoji greitoji mada vis dar nepraranda populiarumo. Europos Parlamento pateikta statistika tai patvirtina: ES šalyse per pastaruosius kelis dešimtmečius perkamų drabužių kiekis vienam asmeniui išaugo beveik 40 proc.
Priežastį nesunku suprasti: mažos kainos, patogus apsipirkimas, nuolatos atnaujinamas, naujausias mados tendencijas atitinkantis asortimentas pratina visuomenę vartoti kuo daugiau.
Vis didesnė atsvara tam tampa tvari mada, skatinanti atsakingą drabužių gamybą iri vartojimą. Tvarios mados kūrėjams svarbu ne tik panaudoti ekologiškas medžiagas, kurių gamybos metu tausojama aplinka, taupomi energijos ir vandens ištekliai, bet ir naudoti medžiagas racionaliai, mažinant gamybinių atliekų kiekius.
Lietuvoje tvarios mados pradžią paskelbė iniciatyva "Upcycled by LT". Mados profesionalai Tomas Baranauskas, Vida Strasevičiūtė, Inga Jurkevičiūtė ir menininkė Lina Žvirblytė susibūrė ne tik šviesti visuomenę apie upcycling metodą, bet ir apie vartojimo atsakomybę.
Žodžio "upcycling" atitikmenį lietuvių kalbos žodyne sunku rasti, nes jis reiškia pakartotinį panaudojimą to, kas lieka po gamybos. "Daugelis tai palaikytų šiukšlėmis, tačiau upcycling šiems likučiams sukūria vertę ir gražina į vartojimo ratą", – aiškina V.Strasevičūtė.
Dizainerė teigia, kad tvari mada gali padėti žmonėms suprasti, kad svarbu yra ne įsigijamų drabužių kiekis, o jų kokybė ir ilgaamžiškumas. "Lietuvoje vis daugiau žmonių garsiai kalba, kad pavargsta nuo gausybės prastos kokybės daiktų, drabužiai – ne išimtis. Tikiuosi, kad greitai tai taps masiniu reiškiniu, sąmoningumo lygis tikrai augs", – apie tvarios mados poreikį kalba kūrėja.
Prieinama kiekvienam
Dažnai galima išgirsti, kad tvari mada pasiekiama ne kiekvienam. V.Strasevičiūtė sako, kad taip teigiančių žmonių visų pirma paklaustų: kiek šiuo metu jie savo spintose turi drabužių, aksesuarų ir batų, kiek kartų per metus eina apsipirkti.
"Tuomet būtų aišku, ar jie tikrai negali sau to leisti, ar tiesiog mėgsta pirkti daug, dažnai ir pigiai. Žmonės neprisiriša prie daiktų, greitai juos keičia kitais", – aiškina pažnekovė.
Paklausta apie tai, kaip žmonės galėtų mažinti savo perkamų ir išmetamų drabužių kiekį, dizainerė siūlo kurį laiką iš viso nustoti pirkti.
"Nuodugniai peržiūrėkite savo spintą ir išsirinkite drabužius, kuriuos dėvite dažniausiai. Spintoje palikite tuos, kurie ten kabo, bet beveik nėra dėvimi. Pabandykite atvirai pasakyti sau, kodėl drabužis atsidūrė vienoje ar kitoje pusėje. Pamatysite, kad daugelio drabužių modeliai, audiniai jums netinka ar nepatinka, juos įsigijote gerai neapgalvoję. Atlikę tokią reviziją, galite sau leisti eiti į parduotuvę, nes rinksitės kur kas atsakingiau. O tuos drabužius, kurie liko atmesti, peržiūrėkite dar kartą. Gal juos galima persiūti, o gal dovanoti tiems, kurie tikrai jais džiaugsis", – patarimais dalijasi V.Strasevičiūtė.
Madinga keistis daiktais
Norint sumažinti namuose susikaupusio turto kiekį, keistis arba atiduoti galima ne tik drabužius, bet ir įvairiausios paskirties nenaudojamus daiktus. Tokia idėja nėra naujiena: internete galima rasti puslapių ir socialinių tinklų grupių, skirtų būtent šiam tikslui, o norintiems daiktais mainytis gyvai rengiami įvairiausio masto mainytuvių susibūrimai.
Mainų iniciatyva susižavėjo ir projekto "Kaunas Europos kultūros sostinė 2022" programos "Fluxus Labas! Centras" komanda, pačiame miesto centre surengę visiems norintiems prisijungti atvirą keitimosi daiktais renginį.
Programos koordinatorė Sandra Valavičiūtė sako, kad visi turime daug spintų ir sandėliukų, prigrūstų nenaudojamų daiktų, tad kodėl gi jais nepasidalijus su kitais?
"Vartotojiškumas vis dar klesti, tad norisi, kad mažiau pirktume naujų daiktų ir daugiau dalytumės. Iš to ir kilo mainytuvių idėja, noras pakviesti žmones pabendrauti ir apsikeisti ne tik daiktais, bet galbūt ir istorijomis", – apie sumanymą pasakojo pašnekovė.
Lietuvoje vis daugiau žmonių garsiai kalba, kad pavargsta nuo gausybės prastos kokybės daiktų, drabužiai – ne išimtis.
Kaunietė Kristina į mainytuves atsinešė ne tik perskaitytas knygas ir nenešiojamus drabužius, bet ir po po operacijos jai nebereikalingą kelio įtvarą. "Jeigu kam reikėtų, tai galbūt netgi nemainyčiau, o tiesiog dovanočiau", – tikino moteris.
Jauna pora Tomas ir Marija mainytuvėms buvo parengę savo pačių pieštų paveikslų, kuriuos iškeitė į kitus meno kūrinius. Teigė, esant galimybei, sugrįšiantys vėl.
S.Valavičiūtė džiaugėsi žmonių susidomėjimu ir atskleidė planuojanti daugiau panašių renginių. Ji pati iš mainytuvių parsinešė knygų, marškinėlius ir įdomaus dizaino lėkštę – šiems daiktams tikrai rasianti vietą savo namuose "Jeigu matysiu, kad gautus daiktus naudoju retai, kitą kartą galėsiu vėl juos atiduoti ar apkeisti kažkuo kitu", – mainytuvių pranašumą pabrėžė renginio organizatorė.
Atliekos tampa dovanomis
Atliekų tvarkymo centrai visoje Lietuvoje taip pat siūlo galimybę ne tiesiog atsikratyti savo nenaudojamų geros būklės daiktų, o atvežti juos į atliekų priėmimo aikšteles. Tokie daiktai čia sandėliuojami ir norintiems juos prikelti naujam gyvenimui atiduodami nemokamai.
Kauno regiono atliekų tvarkymo centro (RATC) direktorės Ingridos Valavičienės teigimu, populiariausi atiduodami daiktai šiuo metu yra vaikiški elektroniniai žaislai, dviračiai ir geros kokybės baldai. Jos manymu, tokia iniciatyva yra socialiai svarbi, nes taip ne tik atliekama atliekų prevencija, bet ir ugdomas žmonių sąmoningumas. "Pas mus atkeliavęs išaugtas dviratis gali džiuginti kitą vaiką", – sako I.Valavičienė.
Nors šiuo metu didžioji dalis daiktų yra atiduodami per įvairių socialinių tinklų grupes, Kauno RATC tikisi dar šiemet pastatyti būtent tam skirtus pasiėmimo taškus, į kuriuos žmonės galėtų atvykti ir gyvai apžiūrėti paliktus ir naudoti dar tinkamus baldus, žaislus ir buitinę techniką.
Švarios mintys – švarūs namai
Kovojant su pertekliniu daiktų kaupimu pasaulyje populiarėja ir su asketizmu siejama gyvenimo būdo filosofija, raginanti neprisirišti prie materialių dalykų ir stengtis gyventi tik su pačia būtiniausia nuosavybe.
Nors iš pirmo žvilgsnio šis gyvenimo būdas atrodo orientuotas į kuo mažesnį materialinio turto rinkimą, beveik prieš ketverius metus minimalizmą į savo gyvenimą įsileidusi tinklaraščio minimalistai.lt įkūrėja, stilistė ir iliustratorė Goda Pele teigia, kad minimalizmas pirmiausia gimsta galvoje, o daiktų atsisakymas yra tik šalutinis viso to poveikis.
"Dabar visi labai susikoncentravę į daiktų kiekį. Minimalistai renkasi tokius daiktus, kurie jiems malonūs, kadangi jų turi tik tiek, kiek reikalinga, dažniausiai tai nedidelis kiekis. Minimalizmas – brandos požymis. Imi tik tai, kas geriausia, o dar geriau, jei neimi", – šios filosofijos niuansus aiškina G.Pele.
Menininkė pripažįsta, kad, net ir vadindama save minimaliste, neatsisako pirkti daiktų, kurie reikalingi jos gyvenimo būdui, ir savo spintos turinio nėra sumažinusi iki vienaženklio skaičiaus. "Bet stengiuosi pirkti sąmoningai, renkuosi daiktą, kuris mane džiugina, labai daug daiktų mano namuose yra iš antrų rankų – tai sąmoningo vartojimo dalis", – teigia G.Pele.
Jos nuomone, žmonės, norintys mažinti savo vartotojiškumą ir siekti minimalistiškesnio gyvenimo, turėtų nebijoti skolintis ar įsigyti padėvėtų gaminių. "Iš kelionės gali parsivežti ne suvenyrų, o potyrių. Namų jaukumą gali kurti ne pigiais niekučiais, o pokalbiais ir žmonių santykiais. Naudoti mažiau, bet geresnės kosmetikos. Įvertinti, kiek gaminame maisto, ar tikrai virtuvėje naudojame visus rakandus? Pagaliau nustoti pirkti kavą vienkartiniuose puodeliuose ir nešiotis savo termosą. Mažesnis kiekis daiktų – didesnis džiaugsmas ir įvertinimas to, ką turi", – pataria pašnekovė.
