-
Amžinojo poilsio atgulė fotomenininkas R. Rakauskas 2
Nuo sekmadienio popietės su R. Rakausku atsisveikinti buvo galima laidojimo namuose „Rekviem“. Pirmadienį 14 val. urna su palaikais išlydėta į Petrašiūnų kapines. Čia menininkas ir atgulė amžinojo poilsio.
Fotomenininką į paskutinę kelionę išlydėjo Romualdas Požerskis, Artūras Morozovas, Egidijus Stancikas, Erika Drungytė, Olita Dautartaitė, Algimantas Kunčius ir kiti bičiuliai.
Šeima prašė pagal galimybes susilaikyti nuo gėlių, o norimą auką galima skirti kapo sutvarkymui ir kūrybos įprasminimui.
Netektis sukrėtė ne tik R. Rakausko bičiulius. Anot jų, įamžinęs legendas, fotomenininkas pats ja tapo.
„Romas man išliks nepakartojamo stiliaus – žmogaus vidinio grožio vaizdavimu. Jis man panašus į impresionistą dailininką Pierre'ą Auguste'ą Renoirą, – bičiulį ir kolegą apibūdino Aleksandras Macijauskas. – Jo didysis ciklas „Žydėjimas“ buvo rodomas visame pasaulyje, net nežinau šalies, kurioje nebuvo demonstruojamas. Ir šiuo metu rodomas lietuvių kolekcijoje parodoje Pietų Korėjoje.“
„Jis iš tų fotografų optimistų. Jam labai retai būdavo kažkas blogai, kažkas ne taip. Net jei kažkoks neigiamas įvykis, jis tarsi pamiršdavo ir prisimindavo teigiamus dalykus. Nors jo fotografijos pagal tematiką švelnios, tačiau kalbantis buvo aštrokas, užsiplieskiantis ir prieštaraujantis, bet ne piktybinis ar kandus“, – tokį kolegą prisimena R. Požerskis.
R. Rakauskas gimė 1941 metais Akmenėje. Vilniaus universitete jis studijavo žurnalistiką, dirbo leidiniuose „Literatūra ir menas“, „Mūsų gamta“, 1967–2004 metais buvo kultūros žurnalo „Nemunas“ Iliustracijų skyriaus vedėjas, redaktorius.
1969 metais R. Rakauskas su kitais įkūrė Lietuvos fotografijos meno draugiją. Jis surengė daugiau kaip 70 individualių parodų Lietuvoje ir užsienyje. Žymiausias R. Rakausko darbas – fotografijų ciklas „Žydėjimas“ (1974–1984). Dešimtmetį menininkas keliavo po Lietuvą stebėdamas skirtingu metu įvairiose šalies vietose prasidedantį pavasarinį žydėjimą. Fotografuodamas žiedlapių fone pozuojančius sutiktus žmones, o kartais ir savo dukrą, jis kurdavo vadinamąsias poetines metaforas – vaizdus, kurie perteikdavo apibendrintas idėjas, vertybes ir visada pasižymėjo Rakauskui būdingu lyriniu pasaulio matymu.
2004 metais R. Rakauskui skirta Vyriausybės kultūros ir meno premija, 2009 metais – Nacionalinė kultūros ir meno premija. Fotomenininko kūrinių turi Lietuvos nacionalinis dailės muziejus, Šiaulių „Aušros“ muziejus, Prancūzijos nacionalinė biblioteka Paryžiuje, Tarptautinis fotografijos centras Niujorke, kt. Už savo kūrybą jis apdovanotas Gedimino ordino Riterio kryžius.
