F. de Klerkas PAR prezidentas buvo 1989-1994 metais. Jis buvo paskutinysis šalies vadovas apartheido sistemos metais. 1990 metais F. de Klerkas nurodė paleisti iš kalėjimo Nelsoną Mandelą. Už savo indėlį užbaigiant apartheidą F. de Klerkas kartu su N. Mandela 1993-iasiais buvo apdovanoti Nobelio taikos premija.

1997 metais F. de Klerkas pasitraukė iš politikos.

Jis pirmadienį oficialiai atsiėmė vasario pradžioje pasakytus atitinkamus žodžius. Nobelio taikos premijos laureato pasisakymas sukėlė pasipiktinimą visoje šalyje.

Savo fondo išplatintame pranešime F. de Klerkas atsiprašė už „painiavą, pyktį ir skausmą“, kurį sukėlė jo žodžiai. Apartheidas buvo „visiškai nepriimtinas“, pabrėžė jis.

Mėnesio pradžioje 83-ejų F. de Klerkas sakė, jog „mintis, kad apartheidas yra nusikaltimas žmogiškumui“ buvo „sovietų ir jų ANC sąjungininkų propagandinis projektas“, inicijuotas su tikslu „stigmatizuoti baltaodžius pietų afrikiečius, susiejant juos su tikrais nusikaltimais žmogiškumui“.

Afrikos nacionalinis kongresas (ANC) ir jo lyderis Nelsonas Mandela daug metų kovojo prieš apartheido sistemą ir 1994-aisiais laimėjo pirmuosius demokratinius rinkimus Pietų Afrikoje. Nuo tada partija be pertraukų dalyvauja vyriausybės darbe.

F. de Klerkas nuo 1989 iki 1994 metų buvo PAR prezidentas, o kartu paskutinysis šalies vadovas apartheido sistemos metais. Už savo indėlį į apartheido užbaigimą jis 1993-aisiais kartu su N. Mandela buvo apdovanotas Nobelio taikos premija.

Lenkijos komunistinį režimą padėjusio nuversti „Solidarumo“ judėjimo buvęs lyderis Lechas Walesa (Lechas Valensa) pirmadienį atidarė Varšuvoje prasidedantį Nobelio taikos premijos laureatų susitikimą, kuriame taip pat dalyvauja Tibeto dvasinis lyderis Dalai Lama, buvęs Sovietų Sąjungos prezidentas Michailas Gorbačiovas ir buvęs Pietų Afrikos Respublikos prezidentas Frederikas de Klerkas, pranešė naujienų televizijos TVN24 portalas.

Trijų dienų susitikimas, kuriame dalyvaus 6 000 delegatų ir kurio tema – „Solidarumas taikai – laikas veikti“, Varšuvoje surengtas pirmąjį kartą. Jis vyksta minint Nobelio taikos premijos paskyrimo L.Walesai 30-ąsias metines.

„Ši karta turi didžiausias galimybes taikai ir gerovei, – per susitikimo atidarymą sakė buvęs Lenkijos prezidentas. – Reikia suderinti dešimt pasaulietinių įsakymų, pagal kurių vertybes reikia kurti geresnį ateities pasaulį.“

L.Walesa vadovavo profsąjungai „Solidarumas“, kuri 1989 metais derybose susitarė dėl bekraujo komunistinio režimo užbaigimo Lenkijoje. 1990-aisais jis tapo pirmuoju po Antrojo pasaulinio karo demokratiškai išrinktu šios šalies prezidentu.

L.Walesa pažymėjo, kad sprendžiant šiuo metu Europoje ir pasaulyje kylančias problemas pasigirsta argumentų, jog „to nepavyks padaryti, jog tai neįmanoma“.

„Tačiau norėčiau jis įtikinti, kad iš tikrųjų nėra neįmanomų dalykų“, – jis sakė susitikimo dalyviams.

F.de Klerkas, kuris pelnė Nobelio taikos premiją 1993 metais kartu su Nelsonu Mandela, pripažįstant jų indėlį į taikų PAR apartheido režimo užbaigimą, išreiškė viltį, kad šioje konferencijoje bus diskutuojama apie pastangas, turinčias sumažinti skurdą ir užbaigti konfliktus.

„Kaip galime užtikrinti, kad pasaulis ir visos šalys vykdytų išmintingą ir subalansuotą ekonomikos politiką, kuri atneštų mums reikalingą augimą?“ – jis klausė susitikimo išvakarės, reikšdamas viltį, kad per diskusijas daug dėmesio bus skirta Afrikos žemynui.

Kasmetinio pasaulinio Nobelio taikos premijos laureatų susitikimo idėją 2000 metais pasiūlė M.Gorbačiovas – Sovietų Sąjungos demokratinių reformų iniciatorius. Pirmuosius aštuonerius metus šios konferencijos vykdavo Romoje, o nuo 2008-ųjų jos buvo surengtos Berlyne, Paryžiuje, Hirošimoje ir Čikagoje.

Tarp šių metų susitikimo dalyvių taip pat bus Airijos taikos aktyvistė Betty Williams (Beti Viljams), Irano teisininkė ir žmogaus teisių gynėja Shirin Ebadi (Širin Ebadi), mikrokreditų idėjos sumanytojas Bangladešo ekonomistasMohammadas Yunusas (Mohamadas Junusas) bei kiti garsūs veikėjai.

Tuo tarpu trečiadienį Holivudo aktorei Sharon Stone (Šeron Stoun) bus įteiktas Taikos apdovanojimas (Peace Summit Award) už jos indėlį kovoje su ŽIV ir AIDS.