Apželdino Smiltynės kopas
Fridricho Liudviko Hageno (1829–1892) pavardė įrašyta ant specialaus akmeninio obelisko, kuris buvo pastatytas 1936 m. Taip Klaipėdos krašto gyventojai įamžino Smiltynės ir Kuršių nerijos tvarkymo pagrindus padėjusio hidraulikos inžinieriaus atminimą.
Jo pasiūlyti kopų tvarkymo metodai įdiegti ne tik Baltijos pajūryje, bet sulaukė dėmesio ir Anglijoje, kur naudoti vakarinėje jos dalyje. F.L.Hagenas asmeniškai vadovavo apželdinant Smiltynės kopas. Galbūt jo metodas buvo naudingas ir kituose regionuose.
Be to, kad F.L.Hagenas sukūrė kopų įtvirtinimo metodą, kuris stabdė pajūrio krantų eroziją, jis kaip hidrotechnikas prisidėjo ir vystant Baltijos jūros regiono uostus.
Nuo 1871 m. F.L.Hagenas buvo paskirtas Prūsijos vyriausybės hidrotechninių objektų statybų atstovu. Jis analizavo, aprašė ir teikė pasiūlymus dėl Svinemiundės (dabar Svinouiscis), Dancingo (dabar Gdanskas), Pilau (dabar Baltijskas), Karaliaučiaus (dabar Kaliningradas) ir Mėmelio (dabar Klaipėda) uostų hidrotechninio vystymo. Jis pateikė šių anuomet veikusių Baltijos jūros uostų įrenginių ekspertizę, sudarė sąlygas jiems toliau vystytis.
Iš esmės iki pat savo mirties 1892 m. F.L.Hagenas skyrė dėmesį Baltijos pajūrio tyrimams ir jo uostams.
Įamžinta: 1936 m. Smiltynėje, ant Hageno kalno, buvo pastatytas paminklas, primenantis F.L.Hageną, pradžioje buvęs su užrašu „L.Hageno atminimui“, vėliau pakeistas į „Hagen’s Hoh“ (Hageno kalnas). / Klaipėdos miesto savivaldybės nuotr.
Garsus tėvas
F.L.Hagenas yra kilęs iš Pilau (dabar Baltijskas). Jo giminė tuometėje Prūsijoje buvo garsi.
Tėvas Gothilfas Heinrichas Liudvikas Hagenas buvo hidrotechnikas. Jis vadovavo Berlyno viešosios darbų ministerijos Specialiosios hidrotechnikos skyriui.
Įdomu tai, kad tėvas G.H.L.Hagenas buvo vedęs savo pusseserę, Pilau pirklio Karlo Henricho Gageno dukrą Vilhelminą Augustę.
Tėvas buvo ir pirmasis hidrotechnikos mokytojas. Jo įkvėptas sūnus F.L.Hagenas studijavo statybą ir architektūrą tuomečiame Kionigsberge (Karaliaučiuje).
Jo tėvas G.H.L Hagenas buvo ypač gerbiamas Pilau, tapo šio miesto garbės piliečiu.
Nuo 1819 m. jis vadovavo Pilau statybos tarnybai, o nuo 1826 m. tiesiogiai vadovavo darbams statant Pilau uosto akmeninius molus. Net ir po to, kai 1831 m. G.H.L Hagenas buvo pakviestas dirbti į ministeriją Berlyne, jis toliau domėjosi Pilau uosto statybomis.
1887 m. Pilau mieste G.H.L Hagenui pastatytas paminklas už tai, kad jis įrengė Pilau uosto akvatoriją, molus. Šis paminklas yra išlikęs. 2005 m. Baltijsko (buvęs Pilau) valdžia jį netgi restauravo ir vertina, kad tai yra svarbi jų miesto istorijos dalis.
Istorija: mirus pirmajai žmonai, penkis F.L.Hageno vaikus iš pirmosios santuokos ir dukrą iš antrosios užaugino jo antroji žmona Agnes. / Klaipėdos miesto savivaldybės nuotr.
Vertino kaip sumanų inžinierių
Sūnus F.L.Hagenas netapo garsaus tėvo šešėliu, nors vokiškuose šaltiniuose medžiagos apie jo tėvą yra nepalyginamai daugiau. Teisingiau būtų sakyti, kad sūnus F.L.Hagenas tapo tėvo darbų tęsėju. Tai liudija ir faktas, kad, tėvui išėjus į pensiją, jis perėmė jo pareigas Berlyno viešųjų darbų ministerijoje.
Kopų tvarkymo metodai buvo naudoti ne tik Baltijos pajūryje, Smiltynėje, bet sulaukė dėmesio ir Anglijoje.
Domėtis naujovėmis, praktinio mokslo nauda jaunąjį F.L.Hageną skatino ir gausus būrys jo giminaičių – dėdės ir pusbroliai. Tarp jų buvo ir filosofų: Imanuelio Kanto draugas Karlas Gotfriedas Hagenas, matematikas Fridrichas Vilhelmas Beselis, ekonomistas Karlas Henrichas Gagenas, patologas ir hematologas Ernstas Neumanas.
Įgijęs uostų statybos praktikos Prūsijos uostuose F.L.Hagenas tuo metu buvo vertinamas kaip sumanus jūrų hidrotechnikos inžinierius. Jis ne kartą pristatė Prūsiją tarptautinėse parodose, dalyvavo didelių hidrotechninių objektų, tokių kaip Sueco kanalas, atidaryme.
Jo palikimas yra 1881 m. išleista ataskaita apie Prancūzijos upių uostus. Dar įdomesnė 1885 m. Berlyne išleista dviejų tomų knyga apie Pomeranijos ir Prūsijos uostus, kur minimas ir Mėmelio (Klaipėdos) uostas.
Šeimos tradiciją domėtis uostais, hidrotechnika, pajūrio tvarkymu tęsė ir Fridricho Liudviko Hageno sūnus Johanas Otas Hagenas (1862–1915). Jis dirbo hidrotechnikos srityje, netgi buvo pakviestas į Vokietijos transporto ministeriją.
J.O.Hagenas buvo trečiasis F.L.Hageno vaikas pirmoje santuokoje, kur buvo penki vaikai. Jo žmona Ema Michels (1836–1878) mirė gimdydama. Vedęs antrąją žmoną Agnes (1836–1925) su ja 1873 m. susilaukė dukters.
Pats F.L.Hagenas mirė netikėtai 1892 m. nuo nežinomos infekcijos po kelionės į Karaliaučių. Jis palaidotas Berlyne.
Publikacija parengta įgyvendinant Klaipėdos miesto savivaldybės iš dalies finansuojamą 2022 m. kultūros ir meno sričių projektą "Klaipėdos prijungimo prie Lietuvos 100-metis – atverti jūrų vartai į pasaulį ", skirtą Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos 100-mečiui.
