64 metų Frode Bergas (Frodė Bergas) – į pensiją išėjęs norvegų pasienietis – 2017 metais buvo sulaikytas Maskvoje po Rusijos Federalinės saugumo tarnybos (FSB) slaptos operacijos.

Už grotų praleidęs beveik dvejus metus, jis penktadienį buvo paleistas pagal Lietuvos ir Rusijos susitarimą, pagal kurį taip pat buvo paleisti du lietuviai – mainais į du Lietuvoje kalėjusius rusų šnipus.

Rusijos prokurorai apkaltino jį rinkus informaciją apie rusų atominius povandeninius laivus ir šiemet balandį teismas jam paskyrė 14 metų laisvės atėmimo bausmę.

„Buvau nuteistas už šnipinėjimą, bet aš nesu šnipas“, – spaudos konferencijoje antradienio vakarą Osle sakė F. Bergas.

„Jei norite, galite vadinti mane naivuoliu, bet jaučiu, kad mane apgavo „E-tjenesten“, – sakė jis, paminėdamas Norvegijos žvalgybos tarnybą. Pasak jo, jis buvo apgautas ir spaudžiamas daryti tai, ko nenorėjo.

Buvau nuteistas už šnipinėjimą, bet aš nesu šnipas.

Pasak F. Bergo, paprašytas vieno pažįstamo, kuris, jo nuomone, yra susijęs su Norvegijos slaptosiomis tarnybomis, jis sutiko 2014 metais kai ką pristatyti vienu adresu Maskvoje.

F. Bergas sakė, kad kaip kurjeris veikė dar keturis kartus, nežinodamas, ką gabena.

Jis teigė du kartus bandęs liautis, bet pajuto minėto pažįstamo „spaudimą“.

„Aš nusivylęs ir pasipiktinęs tuo, kas įvyko“, – pridūrė jis.

Kaip rašo naujienų portalas VG, F. Bergas pareiškė, kad Norvegijos žvalgybos taikyti metodai šiuo atveju buvo visiškai kvaili.

„Tai didelis žvalgybos skandalas, bet turinio dar neatskleisiu, nes rengiuosi parašyti knygą“, – sakė jis.

F. Bergas papasakojo, kad jį apklausė FSB kontržvalgybos departamentas, bet po tų apklausų jo „sąžinė yra švari“.

Pasak jo, jam buvo pateiktos žmonių, esą priklausančių Norvegijos žvalgybai, vardai, kurių jis niekada nebuvo girdėjęs.

Norvegijos pareigūnai atsisakė komentuoti galimus F. Bergo ir žvalgybos tarnybos ryšius.

Per „šnipų mainus“ laisvę atgavęs norvegas iš Vilniaus oro uosto į Norvegiją šeštadienio vakarą pergabentas privačiu lėktuvu, skelbia norvegų transliuotojas NRK ir portalas VG, remdamiesi F. Bergo advokatu Brynjulfu Risnesu.

Advokato vertinimu, antradienį galėtų būti surengta F. Bergo spaudos konferencija. 

Rusijoje dvejus metus kalėjęs norvegas penktadienį advokato Facebook paskyroje paskelbė vaizdo įrašą, kuriame padėkojo jį palaikiusiesiems, savo šeimai, o atskirą padėkos žodį skyrė ir Lietuvos prezidentui Gitanui Nausėdai.

F. Bergas tuomet teigė esąs „saugioje vietoje Lietuvoje“.

Jį ir Lietuvos piliečius Jevgenijų Mataitį bei Aristidą Tamošaitį Rusija, pasienyje su Karaliaučiaus sritimi, perdavė Lietuvai penktadienio vidurdienį, lietuviai norvegą netrukus perdavė Norvegijos ambasados žinion.

Lietuva savo ruožtu perdavė Rusijai du dėl šnipinėjimo nuteistus Rusijos piliečius Nikolajų Filipčenką ir Sergejų Moisejenką. Jiems G. Nausėda suteikė malonę.

Buvusį Norvegijos pasienietį F. Bergą rusai Maskvoje sulaikė 2017 metais. Šiemet jam buvo paskirta 14 metų laisvės atėmimo bausmė dėl šnipinėjimo.

„Dėkoju daugeliui žmonių už paramą per šiuos dvejus metus, o ypač – savo šeimai, ji buvo neįtikėtinai stipri. Taip pat reiškiu ypatingą padėką Lietuvos Prezidentui, kurio pastangos padėjo surengti šiandienos mainus Lietuvos ir Rusijos pasienyje“, – sako F. Bergas penktadienio vakarą išplatintame vaizdo įraše, paskelbtame jo advokato Facebook paskyroje.

F. Bergas teigia, kad dveji metai sulaikymo Rusijos Lefortovo kalėjime buvo varginantys tiek jam, tiek ir jo šeimai. Artimiausiu metu jis planuoja surengti spaudos konferenciją. 

„Šiuo metu esu saugioje vietoje Lietuvoje, kad nurimčiau, pailsėčiau, atsigaučiau. Nekantrauju artimiausiu metu susitikti su šeima“, – sako F. Bergas.

Norvegijos premjerė Erna Solberg penktadienį padėkojo Lietuvos prezidentui G. Nausėdai, kad padėjo susigrąžinti F. Bergą. Ji Lietuvą pavadino „puikia sąjungininke ir tikra drauge“, ir pridūrė, kad Norvegija išliks dėkinga.

F. Bergą ir Lietuvos piliečius Jevgenijų Mataitį bei Aristidą Tamošaitį Rusija, pasienyje su Karaliaučiaus sritimi, perdavė Lietuvai penktadienio vidurdienį, lietuviai norvegą netrukus perdavė Norvegijos ambasados žinion. Jo buvimo vieta kol kas neatskleidžiama.

Lietuva savo ruožtu perdavė Rusijai du dėl šnipinėjimo nuteistus Rusijos piliečius Nikolajų Filipčenką ir Sergejų Moisejenką. Jiems G. Nausėda suteikė malonę.

Buvusį Norvegijos pasienietį F. Bergą rusai Maskvoje sulaikė 2017 metais. Šiemet jam buvo paskirta 14 metų laisvės atėmimo bausmė dėl šnipinėjimo.

Į žurnalistų klausimą, ar Kremlius gavo Maskvos malonės komisijos rekomendaciją suteikti malonę F. Bergui ir kada bus priimtas galutinis sprendimas, D. Peskovas atsakė: „Gali būti, kad ji dar neatėjo. Todėl, kad dokumentams ateiti reikia tam tikro laiko.“

„Kuomet tai nustatyta tvarka [rekomendacija] ateis, čionykštė komisija svarstys ir pateiks rekomendaciją valstybės vadovui“, – pažymėjo jis.

Rusijos specialiosios tarnybos norvegą sulaikė 2017 metų gruodžio 5 dieną šalia vieno iš Maskvos viešbučių.  

Šių metų balandžio 16 dieną Maskvos miesto teismas pripažino F. Bergą kaltu dėl šnipinėjimo ir skyrė jam 14 metų įkalinimo, bausmę atliekant griežtojo režimo kolonijoje. 

Remiantis kaltinimo versija, norvegas rinko informaciją apie Rusijos karinio jūrų laivyno atominius povandeninius laivus.

Ją F. Bergui esą perdavė Rusijos gynybos pramonės įmonės darbuotojas, kuris veikė kontroliuojamas specialiųjų tarnybų.

Kaltintojai tvirtino, kad F. Bergas už piniginį atlygį bendradarbiavo su Norvegijos žvalgybos tarnyba.

Norvego advokatai teigė, jog kaltintojai neįrodė, kad F. Bergas buvo „informuotas apie tuos įvykius, į kuriuos buvo įtrauktas, ir jo neinformuotumas buvo tokio masto, jog leidžia kalbėti apie tai, kad jo veiksmuose nebuvo nusikaltimo sudėties“.

Ketvirtadienį Maskvos malonės komisija rekomendavo suteikti malonę F. Bergui, naujienų agentūrai „Interfax“ pranešė komisijos narė, Maskvos žmogaus teisių įgaliotinė Tatjana Potiajeva.

„Bergo prašymas išnagrinėtas, rekomenduota suteikti jam malonę. Dokumentai nusiųsti RF prezidento administracijai“, – sakė ji.

F. Bergo pavardė žiniasklaidoje minima galimame apsikeitimo kaliniais sandoryje tarp Lietuvos, Rusijos ir Norvegijos.

BNS šaltinių teigimu, Lietuvos prezidento Gitano Nausėdos vadovaujama Valstybės gynimo taryba dėl šnipų apsikeitimo apsisprendė spalio 9 dieną, bet procesas užtruko, kilus diskusijų dėl teisinio mechanizmo.

Lietuva Rusijai turėtų perduoti prieš dvejus metus nuteistą Rusijos federalinės saugumo tarnybos agentą Nikolajų Filipčenką, o Rusija – 2016 metais nuteistus Lietuvos piliečius Jevgenijų Mataitį ir Aristidą Tamošaitį.

Į mainų susitarimą taip pat įtrauktas Rusijoje nuteistas Norvegijos pilietis ir dar vienas Rusijos pilietis, sakė šaltiniai.

Teismo posėdis vyko už uždarų durų.

63 metų Frode Bergas (Frodė Bergas) buvo sulaikytas Maskvoje 2017 metais, po Rusijos Federalinės saugumo tarnybos (FSB) operacijos.

F. Bergas atmetė jam pareikštus kaltinimus.

Vienas buvęs Rusijos policijos pareigūnas, apkaltintas bylų apie Rusijos karinį jūrų laivyną perdavimu F. Bergui, gruodžio mėnesį buvo nuteistas kalėti 13 metų.

F. Bergas pripažino, kad kelis kartus veikė kaip Norvegijos žvalgybos tarnybų kurjeris, bet sakė manęs, kad vežiodavo tik pinigus.

NATO narė Norvegija paprastai palaiko gerus santykius su kaimyne Rusija. Abi šalys turi trumpą bendrą sausumos sieną.

Tačiau nuo 2014 metų, kai Rusija atplėšė nuo Ukrainos ir aneksavo Krymą, o Ukrainos rytuose kilo prorusiškų separatistų sukilimas, tarp Oslo ir Maskvos kilo įtampa.