„Šiandien kiekvienas G-20 valstybės vadovas pritarė istoriniam susitarimui dėl naujų tarptautinių apmokestinimo taisyklių, įskaitant visuotinį minimalų mokestį, kuris padarys galą žalingoms lenktynėms, kas nustatys mažesnį pelno mokestį“, – pareiškė ji.

Tarpininkaujant Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijai (EBPO) pasiektą susitarimą, kuris leis užtikrinti sąžiningesnį tarptautinių bendrovių apmokestinimą ir tarptautinėms korporacijoms nustatyti minimalų 15 proc. mokestį, jau pasirašė 136 šalys, kurioms kartu tenka daugiau kaip 90 proc. pasaulinio bendrojo vidaus produkto (BVP).

Susitarimas turėtų įsigalioti 2023 metais, tačiau šis terminas dar gali pasikeisti, ypač dėl kai kurių JAV įstatymų leidėjų nusistatymo, nes pirmasis reformos ramstis, į kurį įtraukta nuostata, jog bendrovės turi būti apmokestinamos ten, kur jos uždirba savo pelną, o ne vien ten, kur yra įsikūrusi jų būstinė, JAV Kongrese sulaukė didžiulio pasipriešinimo.

Šia reforma siekiama padaryti galą didžiųjų korporacijų, tokių kaip „Google“, „Amazon“, „Facebook“ ir „Apple“, praktikai nukreipti pelną į mažų mokesčių šalis siekiant kuo labiau sumažinti mokamų mokesčių sumas.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas) ir Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas dalyvavo skubioje vaizdo konferencijoje, kuriai pirmininkavo koordinuoti veiksmus raginęs Saudo Arabijos karalius Salmanas, kuris taip pat spaudžiamas nutraukti naftos kainų karą su Maskva, sudrumstusį energetikos rinkas.

Derybos buvo surengtos nuskambėjus kritikai, kad šis išsivysčiusių valstybių klubas per lėtai reaguoja į COVID-19 pandemiją, pareikalavusią jau per 23 tūkst. gyvybių visame pasaulyje ir sukėlusią finansinius sukrėtimus, nes daugiau nei trys milijardai žmonių visame pasaulyje priversti užsidaryti savo namuose.

„Mes tvirtai įsipareigoję sudaryti vieningą frontą prieš šią bendrą grėsmę“, – sakoma po viršūnių pasitarimo paskelbtame bendrame lyderių pareiškime.

„Įliejame per 5 trln. dolerių į pasaulio ekonomiką, kaip dalį tikslinės fiskalinės politikos, ekonominių priemonių ir garantijų schemų pandemijos socialiniam, ekonominiam ir finansiniam poveikiui atsverti“, – sakoma pareiškime.

Šis skaičius yra fiskalinių paskatų paketų, kuriuos priėmė atskiros G-20 valstybės, suma, sakė Kinijos užsienio reikalų ministerija, kuri pridūrė, kad Pekino dalį sudaro 344 mlrd. dolerių.

Didėjant susirūpinimui dėl skurdesnių šalių, neturinčių tinkamų gydymo įstaigų bei galimybių pasinaudoti kapitalo rinkų finansavimu, G-20 lyderiai taip pat pažadėjo dirbti su tokiomis institucijomis kaip Tarptautinis valiutos fondas (TVF) ir pateikti „stiprų“ finansinį paramos besivystančioms šalims paketą.

„Tai mūsų atsakomybė – ištiesti pagalbos ranką besivystančioms šalims ir mažiausiai išsivysčiusioms šalims“, – sakė karalius Salmanas.

V. Putinas ragino pandemijos metu paskelbti sankcijų „moratoriumą“ ir G-20 lyderiams pasakė, kad tai yra „gyvybės ir mirties“ klausimas.

Rusijos lyderis kalbėjo gana aptakiai ir konkrečiai nenurodė, kurioms šalims turėtų būti sušvelnintos sankcijos.

Dėl Krymo aneksijos 2014 metais ir vaidmens Ukrainos krizėje Rusijai paskelbta daugybė Vakarų sankcijų.

Rusija taip pat yra daugelio kitų šalių, kurioms Vakarai yra paskelbę sankcijų, sąjungininkė, pavyzdžiui – Irano ir Šiaurės Korėjos.

Labiausiai išsivysčiusių pasaulio šalių dvidešimtukas siekia apginti savo pandemijos suvaržytas ekonomikas, ekspertams prognozuojant, kad jos veikiausiai bus įstumtos į nuosmukį.

Trečiadienį tarptautinė kredito reitingų agentūra „Moody's“ įvertino, kad G-20 bendrasis vidaus produktas šiemet susitrauks 0,5 proc., Jungtinių Valstijų BVP – 2 proc., o euro zonos – 2,2 procento.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, pats spaudžiamas dėl praeitą savaitgalį Kerčės sąsiauryje įvykusio, per kurį rusų pasieniečiai apšaudė ir perėmė tris Ukrainos karinių jūrų pajėgų laivus, uždavė toną, smerkdamas „piktavališką“ naudojimąsi sankcijomis ir prekybos protekcionizmą.

Kritikos taikinys buvo aiškus, nes D. Trumpas, anksčiau atšaukęs Buenos Airėse planuotą susitikimą su V. Putinu, savo politika griauna stabilumą, už kurį pasisakė G-20 lyderiai, pirmąkart susitikę 2008 metų lapkritį, pasaulį krečiant didžiulei finansų krizei.

V. Putino puolimas ir panaši kritika D. Trumpo izoliacionistinei pozicijai, išsakyta Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono (Emanuelio Makrono), vainikavo incidentų aptemdytus pasiruošimus pradėti šį forumą.

Kremliaus vadovas plačiai šypsodamasis entuziastingai pasisveikino su Saudo Arabijos sosto įpėdiniu Mohammedu bin Salmanu (Mohamedu bin Salmanu) tarsi su seniai matytu draugu, ruošiantis fotografuotis grupinei nuotraukai. Tuo tarpu D. Trumpas buvo įamžintas stovintis niūria veido išraiška.

Šis viršūnių susitikimas žymi princo Mohammedo netikėtai greitą sugrįžimą į tarptautinę sceną, nors jo karalystė griežtai kritikuojama dėl Rijadą kritikuodavusio žurnalisto Jamalo Khashoggi (Džamalo Chašogdžio) nužudymo Saudo Arabijos konsulate Stambule.

E. Macronas ir Didžiosios Britanijos premjerė Theresa May (Tereza Mei) sakė, kad aptars Ch. Khashoggi nužudymo temą per susitikimus su 33 metų princu.

Jungtinės Karalystės žiniasklaidai Th. May sakė ketinanti pasinaudoti šiuo forumu, kad paskleistų „globalios Britanijos“ viziją, šaliai ruošiantis ateinančių metų kovą išstoti iš Europos Sąjungos.

Į Buenos Aires atvykęs Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Donaldas Tuskas savo ruožtu daugiau dėmesio skyrė paaštrėjusiai Ukrainos krizei ir sakė esąs „įsitikinęs“, kad Europos Sąjunga ateinantį mėnesį iš naujo pratęs sankcijas Rusijai.

D. Tuskas pripažino, kad pasaulis apskritai išgyvena „sudėtingą metą“, D. Trumpui siekiant įgyvendinti savąją viziją, labai besiskiriančią nuo kitų šalių įsivaizdavimo, kokie turėtų būti kolektyviniai veiksmai prekybos ir kovos su klimato pokyčiais srityse.

Progresyvusis frontas

D. Trumpo vadovaujamos JAV laikosi visiškai kitokio požiūrio į šiuos klausimus, todėl dvi kitos šiais metais surengtos svarbios konferencijos – Didžiojo septyneto (G-7) viršūnių susitikimas bei Azijos ir Ramiojo vandenyno ekonominio bendradarbiavimo (APEC) forumas – baigėsi netgi be įprastų baigiamųjų pareiškimų.

Tie patys ginčai trikdo pastangas susitarti dėl G-20 komunikato, sakė apžvalgininkai. Vienas prancūzų šaltinis nurodė, kad E. Macronas mėgina suburti prieš D. Trumpą nukreiptą frontą atskiru pareiškimu, palaikomu „progresyviųjų šalių“.

Tokiu pareiškimu būtų išreikštas pritarimas 2015 metų Paryžiaus sutarčiai dėl kovos su klimato kaita, sakė šaltinis. D. Trumpas išvedė Jungtines Valstijas iš šio pakto, nors pasaulio mokslininkai vis garsiau perspėja, kad būtina tučtuojau imtis veiksmų.

Iškart po G-20 forumo Lenkijoje prasidės svarbus Jungtinių Tautų susitikimas dėl klimato kaitos, tad JT vadovas Antonio Guterresas (Antoniju Guterišas) Buenos Airėse sakė, kad dabar yra „žūtbūtinis momentas“.

D. Trumpas taip pat nesugebėjo ištrūkti iš ilgėjančio šešėlio, metamo JAV vykdomo tyrimo dėl numanomo Rusijos kišimosi į jo 2016 metų rinkimų kampaniją. Pastarosiomis dienomis tyrėjų dėmesys nukrypo į prezidento verslo reikalus.

Penktadienį D. Trumpas savo „Twitter“ žinute atkakliai gynė anksčiau žvalgytas galimybes imtis nekilnojamojo turto vystymo projektų Rusijoje ir dar kartą pasmerkė „raganų medžiokle“ užsiimančius tyrėjus. Šį susierzinimą išprovokavo ankstesnę dieną D. Trumpo buvusio teisininko paskelbtas prisipažinimas, kad jis melavo duodamas parodymus Kongresui apie minėtą projektą.

Vis dėlto G-20 kuluaruose D. Trumpas pelnė vieną pergalę savo politikai „Pirmiausiai – Amerika“: JAV, Meksikos ir Kanados vadovai pasirašė naują laisvosios prekybos sutartį (USMCA), pakeičiančią ankstesnę Šiaurės Amerikos laisvosios prekybos sutartį (NAFTA).

Nors naujame pakte kai kurie esminiai dalykai yra perimti iš senojo, D. Trumpas tai pavadino pergale JAV darbininkams, kurie, anot jo, dėl NAFTA buvo išnaudojami. Penktadienį prezidentas tvirtino, kad naujasis susitarimas yra „visų laikų moderniausia ir labiausiai subalansuota sutartis“.

„Tai yra pavyzdinė sutartis, visiems laikams pakeičianti prekybos aplinką“, – jis sakė per pasirašymo ceremoniją Buenos Airese.

Be to, JAV prezidentas, įsitraukęs į prekybos karą su Kinija, šeštadienį, pasibaigus G-20 susitikimui, dalyvaus vakarienėje su šios šalies prezidentu Xi Jinpingu (Si Dzinpingu).

D. Trumpas aiškino, kad jo įvesti muitai importui iš Kinijos pasiteisina, ir sakė, kad kol kas galbūt nenorės sudaryti susitarimo su Xi Jinpingu, nors pasaulio rinkos akivaizdžiai tikisi, jog pagaliau bus išspręstas konfliktas tarp dviejų didžiausių ekonomikų.

„Nesąmonė“

Šis G-20 viršūnių susitikimas yra didžiausias kada nors Argentinos organizuotas tarptautinis renginys, bet jis vyksta neparankiu metu, kai šalį krečia gili ekonomikos krizė.

Vėliau penktadienį protestuotojai žadėjo surengti masines eitynes, paaštrindami susirūpinimą dėl saugumo, kilusį dėl neseniai prasiveržusio futbolo aistruolių smurto, privertusio perkelti svarbaus čempionato finalą į Ispaniją.

Tačiau vyriausybė pažadėjo netoleruoti jokių neramumų ir penktadienį paskelbė nedarbo dieną bei uždarė metropoliteną. Eismo spūsčių paprastai paralyžiuotos sostinės gatvės buvo pustuštės.

„Šis viršūnių susitikimas man atrodo nesąmonė“, – naujienų agentūrai AFP sakė 25 metų Agustina Vianello (Agustina Vianeljo).

„Mūsų padėtis bloga, bet sukišame krūvą pinigų tokiam dalykui? Visus aukšto lygio apsauga. Keista matyti, kad visur taip tuščia“, – pridūrė ji.