A. Tajani „pradėjo G-7 ministrų susitikimą Miunchene prašydamas tylos minute pagerbti Aleksejų Navalną“, pranešė ministerija Romoje, kuri šiais metais vadovauja septynių šalių grupei.

„Už savo idėjas, kovą už laisvę ir prieš korupciją Rusijoje A. Navalnas faktiškai buvo pasmerktas mirti“, – ministerija citavo A. Tajani žodžius.

„Rusija privalo pasiaiškinti dėl jo mirties ir nutraukti nepriimtinas represijas prieš politinius disidentus“, – sakoma pranešime.

Rusijos pareigūnai pranešė, kad pagrindinis Rusijos opozicijos lyderis A. Navalnas mirė penktadienį vienoje Arkties pataisos kolonijoje, kur turėjo atlikti 19 metų laisvės atėmimo bausmę, likus mėnesiui iki prezidento rinkimų, kuriuose, tikėtina, bus perrinktas Vladimiras Putinas.

Rusija privalo pasiaiškinti dėl jo mirties ir nutraukti nepriimtinas represijas prieš politinius disidentus.

A. Navalnas kalėjo Rusijoje tris metus po pasikėsinimo nunuodyti, dėl kurio jis kaltino Kremlių.

Jam mirus Rusijos opozicija neteko pagrindinio lyderiu tuo metu, kai ši šalis vykdo intensyvias represijas ir tęsia karą Ukrainoje.

Miunchene G-7 užsienio reikalų ministrai turėtų aptarti karą Ukrainoje ir Artimųjų Rytų krizę.

„Persekiojimas dėl lyties gali prilygti nusikaltimui žmoniškumui pagal Romos statutą, kurio šalis yra Afganistanas“, – sakoma ministrų pareiškime, kuriame minimas Hagoje įsikūręs Tarptautinis Baudžiamasis Teismas (TBT).

„Talibano politika, kuria siekiama išstumti moteris iš viešojo gyvenimo, turės pasekmių mūsų šalių santykiams su Talibanu“, – priduriama jame.

Antradienį Talibano paskelbtas draudimas išprovokavo tarptautinį pasipiktinimą. Talibų pranešimą, paskelbtą mažiau nei trys mėnesiai po to, kai tūkstančiams moterų buvo leista laikyti stojamuosius į universitetus, pasmerkė JAV, Jungtinės Tautos, kelios musulmoniškos valstybės.

Pernai sugrįžęs į valdžią Talibanas įvedė daug suvaržymų moterims.

Daugumai mergaičių neleidžiama mokytis vidurinėse, moterys buvo išstumtos iš daugelio valstybinių darbų, joms neleidžiama keliauti be giminaičio vyro palydos, liepta už namų sienų nešioti hidžabą, pageidautina – visą kūną, neišskiriant nė veido, dengiančią burką.

„Tai buvo tyčinė ir tikslinė ataka, aiškus tarptautinės teisės pažeidimas... Tokiai atakai jokio pateisinimo nėra“, – sakoma septynių labiausiai išsivysčiusių valstybių ministrų pareiškime.

Iranas savo ruožtu griežtai neigė bet kokius savo ryšius su ataka, surengta regione tvyrant padidėjusiai įtampai, taip pat patekus į aklavietę deryboms, kuriomis siekiama atgaivinti daugiašalę sutartį dėl Teherano branduolinės programos.

Ministrai pabrėžė, kad „laivams turi būti leidžiama laisvai plaukioti, kaip numato tarptautiniai įstatymai“. Jie taip pat pažadėjo „daryti viską, ką gali, kad apsaugotų visą laivybą, nuo kurios priklauso pasaulio ekonomika“.

„Irano elgesys ir jo parama marionetinėms jėgoms bei nevalstybiniams ginkluotiems veikėjams kelia grėsmę tarptautinei taikai ir saugumui“, – rašo G-7 diplomatijos vadovai. Jie paragino Iraną sustabdyti bet kokią veiklą, neatitinkančią Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos rezoliucijų.

JAV ir Izraelis nedelsdami apkaltino Iraną dėl atakos prieš tanklaivį, valdomą vienam izraeliečių milijardieriui priklausančios bendrovės.

Pasak saugumo analitikų, žmonių gyvybių pareikalavusi ataka gali dar labiau paaštrinti „šešėlinį karą“, kurio taikiniais tampa su Iranu ir Izraeliu susiję laivai.

Antradienį Iranas taip pat buvo apkaltintas užgrobęs kitą Omano įlankoje plaukusį asfalto ir bitumo krovinį gabenantį laivą, nors šiitiška respublika pareiškė nesanti susijusi su šiuo incidentu.

Šią savaitę Irano prezidentu buvo prisaikdintas ultrakonservatyvių pažiūrų šiitų dvasininkas Ebrahimas Raisi (Ebrahimas Raisis), buvęs šalies teismų sistemos vadovas. Jis laimėjo birželį vykusius rinkimus ir pakeitė Hassaną Rouhani (Hasaną Rouhanį), laikytą nuosaikesniu veikėju.