Kaip skelbia Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas (PAGD), šiemet sausį-liepą, palyginti su 2022 metų tuo pačiu laikotarpiu, gyvenamosios paskirties pastatuose kilo 1453 gaisrai, juose žuvo 34 žmonės, gaisrų skaičius šiemet čia sumažėjo 9,7 proc. Tačiau žuvo 14 gyventojų, arba 41,2 proc., daugiau.
„Ypač išaugo daugiabučių gyvenamųjų namų gaisruose žuvusių žmonių skaičius – šiemet žuvo net 12 gyventojų daugiau“, – teigia PAGD.
Būtent tragiškiausias metų gaisras, nusinešęs daugiausiai gyvybių šiemet, kilo liepos pradžioje, Šiaulių daugiabučiame name. Čia žuvo du vyrai ir 17-metė mergina.
„Dabar galvojam, kokių priemonių imtis, kad prevenciją pakreipti į daugiabučius. Anksčiau visas akcentas buvo nukreiptas į kaimo vietoves, kur žūdavo daugiau žmonių. Taikėm daugiau priemonių kaimo vietovėms, dabar turbūt reikės nukreipti prevencinę priežiūrą miestų daugiabučiams“, – BNS sakė Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD) Valstybinės priešgaisrinės priežiūros valdybos viršininkas Jūris Targonskas.
Kaimo vietovių gyventojus neretai lankydavo ugniagesiai su savivaldos atstovais, nemokamai įrengdavo namuose autonominius dūmų detektorius, taip pat buvo skiriamos lėšos kaminų, krosnių remontams.
Analizuojant gaisrų priežastis, penktadaliu (21,2 proc.) mažiau gaisrų šiemet kilo dėl užsidegusių suodžių individualiųjų gyvenamųjų namų dūmtraukiuose.
Šiemet ugnyje iš viso žuvo 60 žmonių. Per gaisrus miestuose žuvo 29 žmonės – 48 proc. visų žuvusiųjų , o miesteliuose bei kaimo vietovėse – 31 (52 proc.).
Po dešimt gyventojų žuvo Vilniaus (iš jų šeši – Vilniaus mieste) ir Šiaulių (iš jų keturi – Šiaulių mieste) apskrityse, devyni – Kauno apskrityje, aštuoni – Klaipėdos apskrityje, septyni – Utenos apskrityje, šeši – Alytaus apskrityje, keturi – Telšių apskrityje, trys – Marijampolės apskrityje, du – Panevėžio apskrityje ir vienas – Tauragės apskrityje.
Panevėžio apskrityje šiemet gaisruose žuvo šešiais gyventojais mažiau nei pernai per tą patį laikotarpį, o kitose apskrityse žuvusiųjų gaisruose skaičius išaugo.
Reikalaus griežtesnės atsakomybės iš administratorių
PAGD) Valstybinės priešgaisrinės priežiūros valdybos viršininkas Jūris Targonskas taip pat teigė, kad ugniagesiai bando inicijuoti įstatymų pataisas, kad daugiabučius prižiūrintys administratoriai būtų griežčiau baudžiami už priešgaisrinės saugos pažeidimus.
Ugniagesiai, anot jo, prašo Vidaus reikalų ministerijos, kuriai pavaldus PAGD, kreiptis į Aplinkos ministeriją, kad ši apsvarstytų galimybę didinti atsakomybę daugiabučių administratoriams, kad būtų užtikrintos ir įgyvendintos daugiabučiuose įdiegtis prevencinės priemonės.
„Kartais daugiabučiuose gyvenantys žmonės užtveria evakuacines laiptines, pasidaro sandėliukus, išsipjauna kopėčias savo balkone, nors tai yra evakuacinė priemonė. Mergina iš Šiaulių, jeigu būtų buvusios kopėtėlės, būtų išsigelbėjusi, arba į apačią, arba į viršų užliptų. Ne tiek gaisras baisus, kiek situacija – neturėjo kur evakuotis“, – BNS sakė J. Targonskas.
PAGD atstovas penkiaaukščių ir kitų daugiabučių gyventojus ragina laiptinės apačioje nelaikyti degančių daiktų – dėžių su šiukšlėmis, dviračių.
„To reikia, kad kilus gaisrui laiptinėje nesklistų dūmai ir netrukdytų žmonėms išeiti. Dūmų detektoriai irgi gelbsti, kaimynai pradeda reaguoti. Pradėsim akcijas po daugiabučius, agituosim gyventojus, kad turi juos įsirengti,“ – BNS sakė PAGD atstovas.
PAGD direktorius Saulius Greičius yra sakęs, kad Šiaulių daugiabučiame name, kur kilo tris gyvybes nusinešęs gaisras, buvo išmontuotos evakuacinės kopėčios ir užrakinti evakuaciniai išėjimai. Namas buvo tikrintas, namo administratorius baustas, surašyti nurodymai, kad atlaisvintų minėtus išėjimus ir jie nebūtų rakinami.
Pasak jo, ugniagesiai skuba padėti žmonėms, tačiau nesant dūmų detektorių, rakinant evakuacines laiptines „pralaimite kelias auksines minutes, per kurias galima žmogų išgelbėti“.
Didelis gaisras Aido gatvėje Šiauliuose esančio dvylikaaukščio devintajame aukšte kilo liepos 3 dieną, apie 13 valandą. Gesinant gaisrą bute rastas negyvas 1979 metais gimęs vyras, dar vieno vyro kūnas aptiktas devinto aukšto laiptinės aikštelėje. Kitą dieną ligoninėje mirė iš degančio buto devintame aukšte iššokusi 2005 metais gimusi mergina.
Didžioji dalis, apie 84 proc. šiemet gaisruose žuvusių žmonių, anot S. Greičiaus, buvo asocialiai gyvenantys, nuolat girtaujantis ir lovoje rūkantys asmenys.
Daugiausia žmonių žuvo sekmadieniais (13 gyventojų), nuo 15-liktos iki 22-os mėnesių dienos, kuomet mokamos įvairios pašalpos, pensijos, gaisruose žuvo 22 žmonės, t. y. 37 proc. žuvusiųjų.
Tamsiuoju paros metu, nuo 22 val. iki 8 val. ryto, žuvo 32 gyventojai (53 proc. žuvusiųjų). Gaisruose žuvo 48 vyrai ir 10 moterų, o dviejų žmonių tapatybės nenustatytos, žuvusių žmonių amžiaus vidurkis – 62 metai.
24 gyventojai šiemet žuvo dėl neatsargaus rūkymo, 17 – dėl neatsargaus žmogaus elgesio su ugnimi, keturi – dėl elektros įrenginių, prietaisų, elektros instaliacijos gedimų, trys – dėl krosnių, židinių bei dūmtraukių įrengimo ir eksploatavimo reikalavimų pažeidimų bei gedimų, du – dėl tyčinės žmonių veikos (padegimų), po vieną – dėl elektros įrangos įrengimo ir eksploatavimo taisyklių pažeidimų bei dėl pašalinio ugnies šaltinio, keturi – dėl kitų priežasčių.
Dar keturių žuvusiųjų žūties priežastys tikslinamos.
