-
Nerimą sukėlė dūmai „Žalvario“ teritorijoje: į pagalbą lėkė ugniagesiai 4
Pranešimą apie pastebėtus dūmus Palemono g. 141A ugniagesiai gavo 16.15 val.
„Pranešta, kad dega šiukšlių konteineriai. Atvykus, „Žalvario“ teritorijoje, šešiuose konteineriuose, degė sukrauti šarminiai akumuliatoriai. Jie jau buvo užgesinti milteliniais gesintuvais, kai atvykome mes. Dėl saugumo buvo pabudėta, kol darbuotojai su savo technika iškrovė atliekas ir pilnai užgesino“, – portalui kauno.diena.lt sakė Kauno priešgaisrinės gelbėjimo valdybos budėtojas.
Apie nukentėjusius žmones informacijos neturima.
Primename, kad pernai Kaune, kilus gaisrui viename iš įmonės sandėlių, degė ir pavojingosios, ir nepavojingosios atliekos: panaudoti tepalai, automobiliniai tepalų filtrai, polietilenas, plastikas, elektronikos detalės, popierius ir kt.
-
„Žalvario“ vadovas: gaisre apdegė ir dalis pavojingų atliekų, jos išvežamos 8
Seimo Aplinkos apsaugos komiteto posėdyje antradienį jis taip pat pažadėjo, jog įmonė teritoriją po gaisro sutvarkys per dvi dienas.
Aplinkosaugininkai tvirtina, kad oro tarša normos neviršijo, bet gaisro gesinimui naudotas vanduo pateko į Kauno paviršinių nuotekų tvarkymo sistemą.
Ugnis persimetė į gretimą sandėlį
Pasak V. Sapožnikovo, visa Kauno padalinio teritorija užima 25 tūkst. kv. metrų, išdegęs plotas, t.y. du sandėliai, užima atitinkamai 2,6 ir 1,2 tūkst. kv. metrų. Įmonės vadovo teigimu, sandėliai buvo su atskirais įėjimais, bet turėjo bendrą sieną. Pavojingų atliekų sandėlyje buvo dažai, lakas ir kitos medžiagos, dalis jų, pasak įmonės vadovo, šiuo metu sandėliuojamos įmonės teritorijoje, po atviru dangumi, tačiau specialiose talpose.
„Užsidegė nepavojingų atliekų sandėlis, ugnis, vėjas buvo į pavojingų atliekų sandėlio pusę ir užsidegė šalia per sieną esantis sandėlis pavojingų. Nėra taip, kad atliekos išdegusios iki nulio – yra nemaži kiekiai, kuriuos turime išvalyti nuėmę stogą, nes betoninės konstrukcijos pavojingos, atskirsime betoną – griovimo atliekas nuo sandėliuotų atliekų“, – pasakojo įmonės direktorius.
Vyčio Šulinsko nuotr.
Jis kol kas teigė negalintis pasakyti, koks pavojingų atliekų kiekis sudegė ar apdegė. Žala gamtai dar bus skaičiuojama kartu su Aplinkos apsaugos departamentu, įmonė, anot vadovo, buvo apsidraudusi.
Anot V. Sapožnikovo, į bendrovę „Toksika“ išvežta ir 84 tonos susmilkusių pavojingų atliekų iš gretimo pavojingų atliekų sandėlio, į kurį taip pat buvo persimetęs gaisras.
„Antro sandėlio tvarkymas buvo apsunkintas apdegusių, pavojingai kabančių betoninių konstrukcijų. Tokias betonines konstrukcijas tvarkyti tik viena įmonė turi įrengimą, kuris važiuoti Lietuvos keliais turi gauti atskirą leidimą“, – pasakojo direktorius.
„Jį gavome operatyviai iš Kelių direkcijos pirmadienį ryte, pirmadienio popietę jis padėjo griauti. Dabar yra atlaisvinta galimybė patekti saugiai, be grėsmės gyvybei, į 30 proc. sandėlio“, – tvirtino jis.
Anot bendrovės vadovo V. Sapožnikovo, pirmadienį jau sutvarkyta gaisro neapimta teritorija.
Žada sutvarkyti per dvi dienas
„Baigiame sutvarkyti nepavojingų atliekų sandėlio išdegusią teritoriją, liko išvežti atliekas, sušluoti, ir tvarkymas bus baigtos. Maksimum dvi dienos“, – sakė „Žalvario“ direktorius.
Gaisras įsiplieskė ketvirtadienį bendrovės „Žalvaris“ nepavojingųjų atliekų sandėlyje, kuriame buvo išrūšiuojamos, supresuojamos ir saugomos popieriaus bei plastiko atliekos.
Ugnis visiškai sunaikino 2,5 tūkst. kvadratinių metrų ploto sandėlį, kuriame sudegė apie 135 tonos popieriaus ir 250 tonų plastiko. Bendrovės teigimu, šios atliekos antrinių žaliavų rinkoje gali būti vertos apie 160 tūkst. eurų.
„Iki savaitgalio teritorija bus švariai iššluota, išvalyta, ir, pasiruošus tolimesniam normaliam gyvenimu, pasitarus su „Kauno vandenimis“, bus galima paleisti ir lietaus nuotekas, nes nebeliks jokios grėsmės, nebeliks pelenų tose vietose“, – kalbėjo įmonės direktorius.
V. Sapožnikovas tikino, kad dalis atliekų degusiuose sandėliuose yra išsilydžiusios ar aprūkusios, bet atpažįstamos, tad jas galima prieš išvežant išrūšiuoti. Anot jo, teritorijoje nuolat matuojama tarša, ji neviršija normų.
PAGD: kritinių pažeidimų nebuvo
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento direktoriaus pavaduotojas Giedrius Sakalinskas, paskirtas gaisravietės operacijų centro vadovu, sakė, kad įmonę departamentas tikrina kasmet, paskutinį kartą – pernai spalį, tuomet „buvo nustatyti tam tikri trūkumai ir taikytos administracinio poveikio priemonės“.
Tikrai negalime atmesti visokių versijų – piktavališkumo, neatsakingumo, galbūt ir kitos priežastys.
Pasak jo, departamentas nuolat tikslina ir Bendrąsias gaisrinės saugos taisykles, jas griežtina.
„Objektas, mūsų žiniomis, ankstesnius trūkumus šalino (...). Paskutiniame patikrinime nustatyta, kad mes įvertiname objekto pažangą kito patikrinimo metu. Šių metų spalį numatytas naujasis šių metų patikrinimas. Norime pasakyti, kad šių patikrinimų metu nenustatėme kritiškai pavojingų trūkumų, dėl kurių galėjo kilti tiesiogiai gaisras“, – kalbėjo pareigūnas.
Pasak jo, gaisro priežastis pareigūnai dar aiškinasi.
„Tikrai negalime atmesti visokių versijų – piktavališkumo, neatsakingumo, galbūt ir kitos priežastys (...). Kai tik bus išvados, jei prokuratūra leis, jos, tikėtina, bus ir paviešintos“, – tvirtino PAGD direktoriaus pavaduotojas.
Jis pabrėžė, kad ugniagesiai profesionaliai atliko darbą ir ketvirtadienį kilusį gaisrą pavyko likviduoti penktadienį, apie 14 valandą.
„Jei būtų uždelsimas ar mūsų neprofesionalumas, tai tikrai gaisras galėjo išplisti į dar didesnį plotą, pasekmės būtų dar didesnės“, – tvirtino G. Sakalinskas.
Vyčio Šulinsko nuotr.
Aplinkosaugininkai pastebi trūkumų
Aplinkos apsaugos departamento vadovas Giedrius Kadziauskas tvirtino, kad įmonė bendradarbiauja su pareigūnais, taip pat ir šalinant pavojingas sudegusias ar nesudegusias atliekas.
Departamento direktorius sakė dar negalintis detalizuoti trūkumų, nes tyrimo nebaigė tiek jo įstaigos pareigūnai, tiek prokuratūra.
„Tai, ką direktorius sako, kad gaisras prasidėjo nepavojingų atliekų vietoje ir persimetė į pavojingų atliekų vietą, tai tikriausiai tiesa. Bet pavojingas atliekas stebėjome ir kitose vietose teritorijoje, tai reiškia, mes tikrai turėsime pastabų platesnių dėl reikalavimų laikymosi“, – kalbėjo jis.
G. Kadziausko teigimu, įmonė šiemet buvo kartą tikrinta, pažeidimų nenustatyta. Visgi jie nustatyti pernai gruodį – tuomet konstatuota, kad laikoma daugiau atliekų, nei nustatyta leidime, įmonei skirta bauda ir ji įpareigota sumažinti atliekų kiekį.
„Šie reikalavimai buvo įgyvendinti, šiuo metu neturime įmonei neįgyvendintų privalomųjų nurodymų, tai reiškia, kad įmonė po visų mūsų patikrinimų yra susitvarkiusi, kiek mūsų inspektoriai yra nustatę“, – pabrėžė Aplinkos apsaugos departamento direktorius.
Pasak jo, dokumentuose pažeidimų dėl atliekų kiekių nenustatyta, tačiau kiek iš tiesų atliekų buvo aikštelėje, dar vertinama. Neatmetama, kad jų buvo daugiau dėl tam tikrų leidžiamų vėlavimų gaminių, pakuočių ir atliekų apskaitos informacinėje sistemoje GPAIS atliekas eksportuojant.
V. Sapožnikovas sako, kad atliekų kiekiai neviršyti, nes vien praėjusią savaitę, prieš pat gaisrą, į Lenkiją išvežti du sunkvežimiai atliekų – to nespėta įregistruoti GPAIS.
Įmonės vadovo teigimu, preliminari gaisro žala įmonei siekia apie 100 tūkst. eurų.
Vanduo pateko į miesto nuotekas
Tuo metu Aplinkos apsaugos agentūros atstovai tikina, kad gaisro metu buvo padidėjusi kietųjų dalelių koncentracija, bet tiek ji, tiek lakieji organiniai junginiai leistinų normų neviršijo. Pareigūnai dar aiškinasi, kokios specifinės medžiagos išsiskyrė per gaisrą.
„Reikšmingos grėsmės visuomenės sveikatai (...) nepastebėta, tačiau, aišku, vertinant tai, kad tai yra gaisras, kad išsiskiria pavojingos medžiagos, buvo rekomenduota gyventojams likti namuose, vengti atidarytų langų“ , – sakė agentūros vadovė Milda Račienė.
Nuotekų tyrimų rezultatai turėtų paaiškėti kitą savaitę. Ar buvo užterštas aplinkinių teritorijų gruntas, specialistai žada atsakyti maždaug per dvi savaites.
„Kauno vandenų“ atstovai sako, kad gesinant gaisrą įmonė buvo įpareigota blokuoti vandens patekimą į bendrą miesto nuotekų sistemą, o patys „Kauno vandenys“ savo pusėje nuotekų patekimo sistemas iš įmonės uždarė kitos dienos rytą.
G. Sakalinskas tvirtino, kad ugniagesių naudotas vanduo pateko į miesto paviršinių nuotekų tinklą.
„Pačios įmonės paviršinių nuotekų surinkimo sistema gaisro metu buvo visiškai persipildžiusi ir iš ten buvo pilnas patekimas į miesto paviršinių nuotekų surinkimo sistemą. Čia, tikriausiai, yra vienas tų tikrai apčiuopiamos žalos šaltinių, nes buvo gesinama vandeniu“, – patvirtino Aplinkos apsaugos departamento vadovas.
Ugniagesių duomenimis, gesinimui panaudota mažiausiai 1,3 tūkst. kubinių metrų vandens, dalis jo pateko į bendrovės valymo įrenginius. Dalis vandens, anot pareigūnų, su paviršinėmis nuotekomis galėjo patekti į gretimą Amalės upelį, vėliau – į Kauno marias ir į Nemuną.
Didžiausia mūsų pamoka, kad pavojingų atliekų tvarkytojai turi turėti adekvačią paviršinių nuotekų tvarkymo sistemą, nes daug kas nubėgo upeliu.
„Žalvario“ atstovai sako, kad didelis kiekis vandens liko teritorijoje, susiformavo balos – jos buvo išsiurbtos, o gruntas nukastas.
Ministras: reikalavimus reikės griežtinti
Aplinkos ministras Simonas Gentvilas sako, kad po gaisro padangų perdirbimo įmonėje „Ekologistika“ buvo sugriežtinti reikalavimai tokioms įmonėms, jos įpareigotos teikti duomenis apie kaupiamas atliekas GPAIS.
Ministras pripažįsta, kad didžiausia gaisro „Žalvaryje“ žala bus padaryta vandens telkiniams.
„Didžiausia mūsų pamoka, kad pavojingų atliekų tvarkytojai turi turėti adekvačią paviršinių nuotekų tvarkymo sistemą, nes daug kas nubėgo upeliu“, – sakė ministras.
Jo teigimu, pavojingų atliekų tvarkytojams turėtų būti nustatytas standartas įsidiegti automatines gaisro gesinimo sistemas.
Visus gaisro padarytus nuostolius bendrovė dar vertina. Gaisro priežastį ir poveikio aplinkai mastą turėtų nustatyti pradėtas ikiteisminis tyrimas.
„Žalvariui“ priklauso 10 atliekų surinkimo ir tvarkymo padalinių šalyje, bendrovėje dirba 150 darbuotojų.
-
„Žalvario“ vadovas: gaisras kilo pačioje nepavojingiausioje įmonės vietoje 13
„Židinys buvo kur antrinės atliekos, tas labiausiai stebina. Laukiame tyrimo išvados, ten pati nepavojingiausia vieta mūsų įmonėje, pačios nepavojingiausios atliekos. Užsidegė kartonas supresuotas, patys nesuprantame. Labai tikimės, kad iš ikiteisminio tyrimo, ypač ugniagesių tyrimo, paaiškės, kodėl būtent toje vietoje įvyko“, – spaudos konferencijoje gaisravietėje penktadienį sakė vadovas.
Anot jo, minėtoje vietoje nėra pavojingų mechanizmų, jie nebuvo veikiantys.
„17 valandą viskas buvo uždaryta, darbuotojai išėję, rūkymo vietos yra kitur, nenoriu tikėti net, kad tai galėjo būti cigaretės numetimas“, – teigė V. Sapožnikovas.
Vitoldas Sapožnikovas. Justinos Lasauskaitės nuotr.
Gaisras, pasak įmonės vadovo, buvo pastebėtas apsaugos darbuotojo ir išplito akimirksniu.
„Turim apsaugą, suveikus signalizacijai pamatė, kad rūksta dūmai nuo kipo, gaisras prasidėjo nuo 300 kg supresuoto kartono. Pagal procedūrą ėjo gesint su gesintuvu savarankiškai, bet plitimas buvo neįtikėtinai greitas. Pamatė, kad nesusitvarkys, skambino į pagalbos centrą, gaisrininkai atvyko gana greitai“, – kalbėjo V. Sapožnikovas.
Anot jo, jau po septynių minučių į įmonę pirmieji atvyko darbuotojai – operatoriai, vairuotojai, kurie išgelbėjo šalia angaro, kur kilo gaisras, buvusį transportą, techniką. Viena transporto priemonė buvo išgelbėta ir iš vidaus. Šios technikos dėka pavyko išvežti atokiau kai kurias pavojingas atliekas.
„Visas mūsų plotas yra 11 tūkst. kv. metrų su administraciniu pastatu. Visiškai sudegė angaras, kur buvo rūšiuojamos antrinės žaliavos, plastikai ir kartonas, jo plotas buvo 2500 kvadratų. Dalinai stipriai nukentėjo 1200 kvadratų sandėlio, kur buvo saugomos pavojingos atliekos, kitos nukentėjo mažai, statinio tyrimas parodys, arba aprūko. Administracinis pastatas su ugniagesių pagalba nepažeistas“, – sakė „Žalvario“ vadovas.
Anot jo, sandėlis sudegė dėl nepalankaus vėjo krypties.
V. Sapožnikovo teigimu, gaisro metu sudegė dalis pavojingų medžiagų, tikslus jų kiekis paaiškės kitą savaitę.
„Tiksliai esam suskaičiavę, kiek buvo popieriaus ir plastiko, esam paskelbę – 135 ir 250 tonų. Pavojingas pagal GPAIS (gaminių, pakuočių ir atliekų apskaitą) visi gali matyti. Manau, per tris dienas žinosime, kiek sudegė, kiek nesudegė, pateiksim skaičius“, – teigė verslininkas.
Įmonė, anot V. Sapožnikovo, turi teisę rinkti apie 200 rūšių pavojingas atliekas. Tarp sudegusių – dalis sukauptos filtrinės medžiagos iš automobilių.
„Alyvos zona buvo nepasiekta, labai gerai sudirbo ugniagesiai“, – dėkodamas pareigūnams sakė įmonės vadovas.
Kitos savaitės pradžioje, anot jo, „turėtume viską būti likvidavę, išsiurbę vandenį iš sistemos, žalos gamtai papildomos nebebus“. Per porą dienų turėtų būti išvalyta ir įmonės teritorija.
V. Sapožnikovo teigimu, tai pirmas tokio dydžio gaisras įmonėje, o anksčiau kilusius nedidelius užsidegimus suvaldydavo pati bendrovė.
Gaisras minimoje įmonėje kilo ketvirtadienio vėlų vakarą.
Prokuratūra penktadienį pranešė dėl šio gaisro pradėjusi ikiteisminį tyrimą.
Ikiteisminio tyrimo duomenimis, įmonėje „Žalvaris“ kilusio gaisro plotas apėmė daugiau nei 10 tūkstančių kvadratinių metrų. Jo metu degė trijuose gamybiniuose cechuose esančios atliekos – panaudoti tepalai, polietilenas, plastikas, kitos atliekos.
-
Ministras: Kauno „Žalvaris“ darė akivaizdžius pažeidimus laikydamas atliekas 26
„Yra akivaizdūs pažeidimai, dėl to, kad pavojingos atliekos negali būti kaupiamos po atviru dangumi, jos gali būti kaupiamos ir išvežamos tik įkrovimo ar pervežimo laikui ar momentui. Kitas dalykas, labai daug daug nepažymėtų konteinerių su skystomis medžiagomis, tai apsunkina gesinimo darbus, ar tai sprogios medžiagos, ar ne“, – penktadienį spaudos konferencijoje gaisravietėje Kaune sakė S. Gentvilas.
Anot ministro, bendrovėje „Žalvaris“, kuri yra pavojingų atliekų tvarkytoja, vienu metu gali būti 8,5 tūkstančio tonų atliekų, maždaug pusė jų gali būti pavojingos.
Pagal turimus duomenis, anot S. Gentvilo, įmonėje galėtų būti dvigubai daugiau atliekų nei leidžiama.
Pasak jo, po 2019 metais kilusio didelio gaisro Alytuje, įmonėje „Ekologistika“, kur degė padangos, ministerija buvo įvedusi pakeitimų tokių atliekas kaupiančių ir tvarkančių įmonių veiklai.
„Po „Ekologistikos“ gaisro yra padarytos labai aiškios išvados, tokios įmonės kaip ši ir visi kiti atliekų tvarkytojai turi turėti garantijas, draudimus. Ši įmonė turi garantijas 625 tūkstančiam eurų, tuo atveju, jei bankrutuotų, nesusitvarkytų ar būtų atimtas leidimas. Papildomai civilinis atsakomybės garantiją dėl žalos tretiesiems asmenims, to nebuvo iki šių metų gegužės. Pareikalavome, visos atliekų tvarkymo įmonės tai turi“, – sakė S. Gentvilas.
Labai daug daug nepažymėtų konteinerių su skystomis medžiagomis, tai apsunkina gesinimo darbus, ar tai sprogios medžiagos, ar ne.
Anot jo, pakeitimai leido apsidrausti, kad nesusikurtų toks verslo modelis, „kad įmonės galėtų įsikurti susirinkdamos atliekas ir staiga baigti veiklą“.
Žalos paskaičiavimas užtruks
Pasak Aplinkos apsaugos departamento direktorius Giedriaus Kadziausko, gaisro padarytos žalos paskaičiavimui prireiks keleto mėnesių.
„Yra du, trys mėnesiai šiam darbui atlikti, todėl šiandien pasakyti, kokio dydžio žalą galime prognozuoti, labai sudėtinga“, – sakė direktorius.
Anot jo, į orą galėjo išsiskirti skirtingų medžiagų, nes degė tiek pavojingos, tiek nepavojingos atliekos.
„Degė nepavojingos atliekos, kartonas ir plastikas, ir degė dalis pavojingų sukauptų atliekų. Turime informaciją, kad dalis naftos produktais užterštų atliekų, lakų, kitų pavojingų medžiagų. Tas įprasta puokštė tų blogųjų medžiagų, kurios paprastai išskiria – kietosios dalelės, suodžiai, azoto, sieros oksidai, lakiosios medžiagos“, – teigė G. Kadziauskas.
„Žala gamtai ir gyventojams tikai yra padaryta, sudegė viduje esantys lakai, tepalai ir panašiai. Iš esmės, Kaune oras yra saugus, nuo gaisro nepasikeitęs. Tarša yra padaryta gruntiniams vandenims, tyrimus ima geologijos tarnyba, Kauno vandenys operatyviai užkimšo išleistuvus, Aplinkos apsaugos agentūra paėmė tyrimus tiek čia iš gruntinių vandenų, Kauno mariose ir kitur“, – sakė aplinkos ministras.
S. Gentvilas ir A. Bilotaitė. Justinos Lasauskaitės nuotr.
Kokia galėtų būti gamtai padaryta žala, paaiškės atlikus vandens, dirvožemio ir kitus tyrimus. Pasak S. Gentvilo, žala skaičiuojama nuo išmestų teršalų.
„Tikrai nėra akivaizdžios taršos, kad kažkas plauktų, kaip Alytaus atveju, kai reikėjo į Nemuną išleisti“, – sakė ministras.
Per pastaruosius trejus metus įmonė tikrinta 11 kartų, keturiais atvejais rasti įvairūs pažeidimai.
Tikrina keliskart per metus
Anot G. Kadziausko, „Žalvaris“ įmonė yra priskirta didelės rizikos grupei ir patikrinimai atliekami reguliariai, dukart per metus, o gavus papildomos informacijos – ir dažniau.
„Per pastaruosius trejus metus įmonė tikrinta 11 kartų, keturiais atvejais rasti įvairūs pažeidimai. Jie ištaisyti. Paskutinio patikrinimo metu užfiksuoti pažeidimai, bet reikia pripažinti, kad čia, mūsų vertinimu ir mūsų skalėje, tai vienos iš tų įmonių, kurios potencialiai rizikingos ir gali atnešti žalos. Mūsų rizikos vertinimo sistema skatina jas tikrinti“, – teigė G. Kadziauskas.
Anot jo, kokie tiksliai pažeidimai padaryti ir ar atliekos laikytos pažeidžiant reikalavimus, parodys dėl gaisro pradėtas neplaninis patikrinimas.
„Šitie pažeidimai, kurie galėjo būti, buvo fiksuoti gaisro metu, naktį. Tiksliai, kokie tie pažeidimai yra matysime po šiandien ir rytoj atliekamo neplaninio patikrinimo, turėsime tikresnį vaizdą“, – kalbėjo direktorius.
Pasak G. Kadziausko, šiuo metu aplinkosaugininkų stotelės papildomos taršos nefiksuoja.
Visgi šiuo metu dėl padidėjusio dulkėtumo ir sausringo laikotarpio gyventojams rekomenduojama kuo mažiau būti lauke, bet su gaisru tai nėra susiję, sakė S. Gentvilas.
Gaisras minimoje įmonėje kilo ketvirtadienį, vėlų vakarą.
Prokuratūra penktadienį pranešė dėl šio gaisro pradėjusi ikiteisminį tyrimą.
A. Bilotaitė abejoja, ar pavojingų atliekų centrai turėtų būti gyvenamosiose vietovėse
Po gaisro „Žalvario“ antrinių atliekų rūšiavimo patalpose Kaune vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė abejoja, ar tokie objektai gali būti gyvenamosiose vietovėse.
„Kalbant apie ateitį, tai pirmas dalykas ar tokie objektai gali būti gyvenamosiose teritorijose“, – penktadienį spaudos konferencijoje gaisravietėje Kaune sakė ministrė.
„Nes vakar, kai pasirodė informacija apie tai, kad tokioje įmonėje, kurioje yra pavojingos atliekos, kurios degios, gali sukelti pavojų žmonių gyvybei, mes nedelsiant išsiuntėm trumpąsias žinutes aplinkiniams gyventojams. Bet kalbant apie ateitį, yra rimtas klausimas apskritai, ar tokiems pavojingos rizikos objektams yra vieta miestuose, šalia gyvenamųjų teritorijų“, – kalbėjo ji.
Anot ministrės, ketvirtadienio vakarą gaisras buvo pakeltas į penktą pavojaus lygį, buvo sutelktos pajėgos, visa reikalinga technika, atitinkamos priemonės gaisro likvidavimui.
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento direktorius Saulius Greičius teigimu, gaisras buvo likviduotas 13.42 val. penktadienį, gaisro vietoje dirbo iki 45 ugniagesių, nuo septynių iki dešimties autocisternų. Šiuo metu gaisro vietoje dar dirba 20 žmonių.
„Buvo permestos pajėgos ir iš kitų miestų, atvyko ugniagesiai iš Šiaulių, Jonavos, Elektrėnų, Prienų. Tikrai ta operacija buvo pakankamai sudėtinga (...). Pavyko identifikuoti tuos pavojingiausius taškus, tarša turbūt galėjo būti gerokai didesnė“, – sakė Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD) direktorius Saulius Greičius.
Kodėl kilo gaisras – neaišku
PAGD vadas sakė, kad visi gaisrą gesinę ugniagesiai yra sveiki, vienas iš jų patyrė šilumos smūgį, tačiau po apžiūros buvo išleistas.
Departamento direktorius aiškių priežasčių, kodėl kilo gaisras neįvardino.
Pasak jo, dar prieš gaisrą „Žalvaryje“ buvo fiksuojami priešgaisrinės saugos pažeidimai, bet jie „tikrai nebuvo tokie, kurie sukeltų gaisrą“.
„Šiandien, kadangi yra pradėtas ikiteisminis tyrimas, yra labai sudėtinga pasakyti, kokios buvo priežastys, kas jas sukėlė, gali būti tyčiniai veiksmai, netyčinė veikla, aš manau, kad tyrimas parodys ir tai leis geriau įvertinti situaciją“, – sakė pareigūnas.
Kauno priešgaisrinės gelbėjimo valdybos pajėgų valdymo skyriaus vyriausiojo specialisto Nerijaus Spancernos teigimu, gaisrą gesinusiems pareigūnams prireikė ne mažiau 60 deguonies balionų.
Ikiteisminio tyrimo duomenimis, įmonėje „Žalvaris“ kilusio gaisro plotas apėmė daugiau nei 10 tūkstančių kvadratinių metrų. Jo metu degė trijuose gamybiniuose cechuose esančios atliekos – panaudoti tepalai, polietilenas, plastikas, kitos atliekos.
Vaizdo įrašas:
-
„Žalvaris“: gaisras Kaune užgesintas, sudegė šimtai tonų popieriaus ir plastiko 13
Pasak jos, kitų sudegusių medžiagų kiekiai nustatinėjami remiantis gaminių, pakuočių ir atliekų apskaitos informacine sistema (GPAIS) ir teritorijos auditu.
Kaip teigia bendrovė, gaisras ketvirtadienį apie 22 valandą kilo dėl kol kas nežinomų priežasčių, užsiliepsnojo popieriaus ir plėvelės atliekos.
„Ugnis plito labai greitai, apimdama visą sandėlio patalpą ir persimesdama į kitą šalia esantį pastatą. Į teritoriją ugnis neišplito, gaisras buvo lokalizuotas sandėliuose“, – pranešime spaudai cituojamas „Žalvario“ direktorius Vitoldas Sapožnikovas.
„Gaisras šiuo metu yra užgesintas, įvykio vietoje vis dar dirba gaisrinės saugos ir aplinkosaugos specialistai. Šiuo metu ženklių oro kokybės pakeitimų Kauno mieste ir aplinkinėse gyvenvietėse nėra nustatyta“, – teigė jis.
Bendrovės vadovas teigia apgailestaujantis dėl nelaimės ir žada bendradarbiauti su institucijomis, kad būtų nustatyta gaisro priežastis ir galima žala aplinkai.
„Institucijoms surinkus visą įmonės teritorijoje esamą tyrimui reikalingą medžiagą ir gavę leidimą tvarkyti gaisravietę, nedelsiant savo lėšomis pradėsime gaisro padarinių likvidavimo darbus“, – kalbėjo V. Sapožnikovas.
Pasak jo, „Žalvario“ veikla nėra sustojusi, ji tęsiama, o bendrovė yra pajėgi vykdyti visus prisiimtus įsipareigojimus klientams.
Prokuratūra penktadienį pranešė dėl šio gaisro pradėjusi ikiteisminį tyrimą.
Ikiteisminio tyrimo duomenimis, įmonėje „Žalvaris“ kilusio gaisro plotas apėmė daugiau nei 10 tūkstančių kvadratinių metrų. Jo metu degė trijuose gamybiniuose cechuose esančios atliekos – panaudoti tepalai, polietilenas, plastikas, kitos atliekos.
