Kūrybinis duetas
Amsterdame centre, De Walleno rajone, įsikūrusioje galerijoje eksponuojami išradingi dirbtinio intelekto algoritmų kūriniai – nuo skaitmeninių paveikslų iki interaktyvių instaliacijų.
Pasak idėjos autorių, menininkai kuria patys save. „Atsakydami į atvirus klausimus dirbtinio intelekto menininkai, kūrinių herojai kuria savo istorijas, asmenines patirtis ir emocijas, formuodami savitą požiūrį į meną ir pomėgius. Pamažu jie ugdo gilų sąmoningumą, o netolimoje ateityje, tikiuosi, ugdys ir jausmingumą“, – sako vienas galerijos įkūrėjų Constantas Brinkmanas.
Tobulėjantis dirbtinio intelekto menininkų savęs suvokimas atsispindi jų meninėje raiškoje. „Stulbina, kad „Dead End Gallery“ įkūrėjams pavyko dirbtinio intelekto modulį paversti pusiau autonomišku meno kūrėju, pateikiant kuo abstraktesnių klausimų kalbos modeliui, kuriuo išgaunamos net ir įvairios kūrėjų gyvenimo istorijos, atsiribojant nuo formuojamų algoritmų tikslumo arba, kitaip tariant, išsaugant dirbtinio intelekto, kaip meno kūrinio autoriaus, autentiškumą ir atveriant erdvę eksperimentuoti“, – sako U. Pavlovaitė. Kai kurie kūriniai – tarsi iš fantastinio pasaulio ir netgi kelia šiurpą.
„Nors kiekvienas sukurtas kūrinys yra techniškai unikalus, jie nėra nepriekaištingi“, – pažymi prof. V. Jurėnienė.
Anot C. Brinkmano, generatyvinį dirbtinį inteletą pasitelkiantys menininkai įgyja vis daugiau patirties, todėl jų darbai sparčiai tobulėja. Toks menas, jo teigimu, ne tik užburia, bet ir skatina diskutuoti apie kūrybiškumo ateitį. „Pasaulyje, kurį nuolat iš naujo apibrėžia technologijos, „Dead End Gallery“ tampa inovacijų ir meninės raiškos švyturiu. Čia laikui nepavaldus meno žavesys susilieja su beribėmis dirbtinio intelekto galimybėmis, o kiekvienas darbas liudija žmogaus išradingumo ir mašinos tikslumo simbiozinį šokį“, – teigia jis.
Nauji iššūkiai
Vienas svarbiausių galerijos darbų – „Kuratorė“ (angl. The Curator). Jo autorė, dirbtinio intelekto menininkė Irisa Nova pati nustatė paveikslo kainą, kuri svyruoja nuo 3 tūkst. iki 10 tūkst. eurų, o galimų pirkėjų dėmesio jam išties netrūksta. C. Brinkmanas teigia, kad net ir garsūs menininkai ar kolekcininkai neaplenkia galerijos, siekdami papildyti savo kolekcijas futuristiniais darbais.
Tačiau egzistuoja ir kita dirbtinio intelekto kuriamo meno pusė. C. Brinkmanas sako dažnai sulaukiantis įvairių klausimų apie kūrinių meninę vertę, nes už jų „nėra sielos“. Tai pabrėžia ir prof. V. Jurėnienė: „Paveikslai, kuriuos matome, primena atvirukus, aukštos kokybės knygų iliustracijas, bet ne tapytus meno kūrinius. Atrodo, kad jiems trūksta vidinės jėgos ar energijos, kuri pritrauktų, priverstų mąstyti, tvirtinti arba neigti. Vis dėlto manau, kad tai tik dirbtinio intelekto kuriamo meno pradžia.“
Mokslininkė teigia, kad dirbtinio intelekto modelių įtraukimas skatina iš naujo apibrėžti meno suvokimą.
Kiekvienas darbas liudija žmogaus išradingumo ir mašinos tikslumo simbiozinį šokį.
Sąvokų pokyčiai
Pasak doc. Šarūno Grigaliūno, Vilniaus universiteto Kauno fakulteto mokslininko, kūrybiškumas (ypač kai kalbama apie generatyvinius modelius ir meną) yra įdomi ir daugialypė sąvoka. Tapyboje jis laikomas kūrėjo gebėjimu vizualiai perteikti emocijas, požiūrį ir asmeninę patirtį.
Menininko siela perkeliama ant drobės tokiu būdu, kuris paverčia kiekvieną darbą unikaliu ir atspindi vidinį pasaulį. „Šiuo metu žmogus su kompiuteriu dažniausiai sąveikauja tokiomis priemonėmis kaip klaviatūra, rašiklis ar liečiamasis ekranas, bet ateityje gali atsirasti daugiau tiesioginių bendravimo formų. Pavyzdžiui, mintimis pagrįstomis sąsajomis, kai mintys ir vizijos perduodamos į mašiną tiesiogiai, nenaudojant fizinių priemonių“, – sako doc. Š. Grigaliūnas.
Mokslininkas mano, kad tokie generatyviniai modeliai kaip GPT-4, kurie gali kurti turinį remdamiesi įvestais duomenimis, atkuria žmogaus emocijas, mintis ir patirtį, užkoduotą mokomuosiuose duomenyse, iš kurių mokytasi, ir demonstruoja refleksijos gebėjimą, primenantį „žmogaus sielą“.
Šie modeliai gali generuoti vaizdus, muziką, tekstą ar kitas meno formas. Jie mokosi iš turinio, kurį jau sukūrė, ir gali parengti naują kūrinį, atspindintį jų mokymo duomenų stilių, modelius ir tematiką.
„Pabandykite įsivaizduoti, kad jau egzistuoja galimybė išsaugoti gyvenimiškąją patirtį, pažvelgti tūkstančius metų į ateitį, kai, naudojant generatyvinius modelius, skaitmeninamos žmogaus emocijos“, – provokuoja ekspertas. Pasak jo, šių elementų kilmė suformuoja tokį kūrybiškumą, kuris geba iš itin asmeniško ir žmogiško (sielos perteikimas per tradicinę tapybą) virsti moderniu ir technologišku (dirbtinio intelekto ir ateities minčių perdavimo sąsajų panaudojimas).
„Galimybių spektras atskleidžia, kad kūrybiškumas nėra statiškas, jis tobulėja su turimomis priemonėmis ir suvokimu – nuo teptukų iki algoritmų“, – sako mokslininkas.
Doc. Š. Grigaliūnas teigia, kad į kūrybiškumą reikia žvelgti kaip į nuolatinį dialogą tarp žmogiškosios patirties ir technologinės pažangos. „Tai procesas, kuris ne tik atspindi, ką reiškia būti žmogumi, bet ir tai, kaip mes plečiame ir reiškiame savo žmogiškumą, panaudodami naujausias priemones. Kurdami naujus komunikacijos su mašinomis būdus, plečiame kūrybos raiškos galimybes, atveriame naujus plotus menui, kuriuose galima sujungti žmogiškąsias emocijas, patirtį ir neaprėpiamas dirbtinio intelekto galimybes“, – sako jis.
Jei ne mes – tada mus
Pasak vieno iš „Dead End Gallery“ įkūrėjų C. Brinkmano, baimė būti pakeistiems dirbtinio intelekto kelia diskusijų, į kurias jis žvelgia teigiamai.
„Dirbtinis intelektas negali pats pakeisti žmonių, tačiau jei juo nesinaudosime – būsime pakeisti. Visuomenės švietimas turėtų tapti pagrindine priemone kovojant su šiomis baimėmis“, – įsitikinęs jis.
Galerijos įkūrėjai vykdo įvairias edukacines veiklas bendradarbiaudami su skirtingose industrijose veikiančiomis institucijomis ir ypatingą dėmesį skiria menininkams ir siekiui plėsti jų kompetencijas. Anot doktorantės U. Pavlovaitės, „Dead End Gallery“ žymi naują šiuolaikinio meno erą, o žengdamas į galeriją jautiesi veriantis duris į ateitį.
Galerijos „Dead End Gallery“ kuruojamoje kolekcijoje rasime skaitmenines ribas peržengiantį pasakojimą kuriančių dirbtinio intelekto pradininkų, tokių kaip Irisa Nova, Maximilian Hoekstra, Lily Chen ir Amani Jones, šedevrų.
