-
Nueinantis A. Anušauskas: mūsų politikoje dar neišgyvendintas nedeklaruotas lobizmas 14
„Ką aš galėčiau konstatuoti – mūsų politikoje vis tiktai deja dar neišgyvendintas nedeklaruotas lobizmas, nors yra veikiantis įstatymas“, – pirmadienį LRT radijui sakė krašto apsaugos ministras.
„Reikėtų kalbėtis kaip ne tik priimti įstatymus, kad nebūtų nedeklaruoto lobizmo, bet kad būtų reali kontrolė ir atsakomybė už tai“, – pridūrė A. Anušauskas.
Taip jis kalbėjo po to, kai šeštadienį po susitikimo su šalies vadovu Gitanu Nausėda pareiškė, kad jam „teko uždaryti duris kompanijoms“, kurios mėgino papirkinėti krašto apsaugos sistemos darbuotojus.
Anot ministro, tos kompanijos „rado atviras duris pas kitus politikus“, o su kai kuriais, ypač grubaus kišimosi į viešuosius pirkimus atvejais, teko supažindinti ir teisėsaugą.
Vis dėl to jis sakė, kad tai buvę vienetiniai atvejai.
„Bet kokiu atveju mes laikėmės principingai ir šiuo atveju iki jokių sandorių reikalai nenueidavo, tiesiog neleisdavome tiems dalykams plėstis“, – sakė A. Anušauskas.
Ministro teigimu, nors dėl to neprireikė pradėti ikiteisminių tyrimų, tačiau jis pridūrė konsultavęsis su Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT), teiravęsis jos rekomendacijų.
STT šeštadienį pareiškė nevykdanti jokių tyrimų dėl galimai neskaidriai vykdytų viešųjų pirkimų Krašto apsaugos ministerijoje (KAM). Vis tik tarnyba vasario 9-ąją iš KAM buvo gavusi vieną informacinio pobūdžio raštą apie Seimo nario Raimundo Lopatos pateiktus klausimus ministerijai dėl organizuojamų viešųjų pirkimų.
Reikėtų kalbėtis kaip ne tik priimti įstatymus, kad nebūtų nedeklaruoto lobizmo, bet kad būtų reali kontrolė ir atsakomybė už tai.
R. Lopata sakė su A. Anušausku aiškinęsis antidronų pirkimų aplinkybes.
Ministras taip pat patvirtino, kad šie pareiškimai su jo atsistatydinimu nėra susiję.
A. Anušauskas penktadienį premjerei Ingridai Šimonytei įteikė atsistatydinimo pareiškimą, o šeštadienį po susitikimo su prezidentu pareiškė, jog ministrė pirmininkė jam pasiūlė pasikeisti pareigomis su vieno Seimo komiteto pirmininku.
Ministras teigė nustebęs, kai premjerė paprašė jo pasitraukti iš pareigų.
„Jeigu būtų kokiu nors politiniu būdu tariamasi plačiau įtraukiant politinę bendruomenę, tai gal to nustebimo būtų mažiau“, – kalbėjo jis.
Paklaustas, ar premjerės sprendimui įtakos turėjo jo nesutarimai su Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos pirmininku, užsienio reikalų ministru Gabrieliumi Landsbergiu, A. Anušauskas sakė nenorintis spėlioti.
„(...) Mes ir kalbėdavomės, ir mėginome rasti bendrus požiūrius. To buvo, ir dėl to jau dabar mano nuomonė šiuo atveju ne tokia svarbi“, – sakė A. Anušauskas
Premjerė su prezidentu pirmadienį aptarė naujas kandidatūras į krašto apsaugos ministro pareigas, o vieną kandidatą turėtų oficialiai pateikti vėliau šią savaitę. Tarp galimų kandidatų minima Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininko Lauryno Kasčiūno pavardė.
L. Kasčiūnas teigia, kad būtų pasiruošęs užimti naujas pareigas, o jo pagrindinis uždavinys poste būtų diegti visuotinės gynybos principą.
-
Prokurorų prašo tirti galimą korupciją krašto apsaugoje: to Lietuvoje dar nebuvo 194
Frakcijos narys vadovaujantis Seimo Antikorupcijos komisijai Algirdas Stončaitis kitą savaitę taip pat šaukia neeilinį uždarą posėdį situacijai nagrinėti.
„Seimo frakcija, reaguodama į krašto apsaugos ministro žiniasklaidoje pasirodžiusį pasisakymą, leidžiantį įtarti galimus neteisėtus susitarimus ar kitus galimus korupcinius atvejus krašto apsaugos sistemoje vykdant viešuosius pirkimus, ministrui ir ministerijos darbuotojams galimai daromą spaudimą, kreipėsi į Generalinę prokuratūrą prašydama pradėti ikiteisminį tyrimą“, – nurodoma frakcijos išplatintame pranešime.
Prokurorų prašoma įvertinti, ar A. Anušausko pateiktos informacijos pagrindu nėra galimai padarytų korupcinio pobūdžio nusikalstamų veikų.
Prašoma ištirti, ar verslo įmonės darė spaudimą ministrui A. Anušauskui ir ministerijos darbuotojams dėl vykdomų viešųjų pirkimų.
Taip pat norima išsiaiškinti, kurie Seimo nariai kreipėsi į ministerijos darbuotojus ar ministrą su galimais pasiūlymais ir raginimais daugiau kalbėtis dėl tam tikrų aplinkybių, susijusių su viešaisiais pirkimais.
„Būtina išsiaiškinti aplinkybes, kokios verslo įmonės ir kokius pasiūlymus teikė krašto apsaugos ministrui bei KAM darbuotojams, taip pat, kas tie Seimo nariai ir už jų stovinčios verslo grupės, kurios bandė daryti įtaką“, – sako frakcijos seniūnas Saulius Skvernelis.
Būtina išsiaiškinti aplinkybes, kokios verslo įmonės ir kokius pasiūlymus teikė krašto apsaugos ministrui bei KAM darbuotojams.
Demokratų frakcijos narys A. Stončaitis pastebi, kad A. Anušausko pasisakymas žiniasklaidai iš esmės yra pareiškimas apie įvykdytas nusikalstamas veikas ir politinę korupciją.
„To Lietuvoje dar nebuvo. Ir dar tokiu laikotarpiu, kai visi ragina kelti mokesčius, savanoriškomis įmokomis remti ir taip ieškoti papildomų galimybių finansuoti krašto gynybą (ką tikrai reikia daryti). Todėl, kaip Antikorupcijos komisijos pirmininkas, šiandien (šeštadienį – BNS) kreipiausi ir į komisiją su siūlymu trečiadienį rengti neeilinį uždarą posėdį situacijai nagrinėti“, – nurodė A. Stončaitis.
Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) šeštadienį pareiškė nevykdanti jokių tyrimų dėl galimai neskaidrių viešųjų pirkimų KAM., bet nurodė, kad vasario 9-ąją iš KAM buvo gautas vienas informacinio pobūdžio raštas apie Seimo nario Raimundo Lopatos pateiktus klausimus ministerijai dėl organizuojamų viešųjų pirkimų. STT gautą informaciją dar vertina.
Šeštadienį po susitikimo su šalies vadovu Gitanu Nausėda A. Anušauskas tvirtino, kad jam „teko uždaryti duris kompanijoms“, kurios mėgino papirkinėti krašto apsaugos sistemos darbuotojus. Anot ministro, tos kompanijos „rado atviras duris pas kitus politikus“, o su kai kuriais, ypač grubaus kišimosi į viešuosius pirkimus atvejais, teko supažindinti ir teisėsaugą.
Ministras teigė, kad visą šią antikorupcinę veiklą premjerė palaikė, tačiau jis atsisakė įvardinti konkrečius papirkinėjimo atvejus, įmones ir politikus.
-
Įtarimų kyšininkavimu sulaukęs V. Šiliauskas nušalintas nuo pareigų 9
Kaip BNS informavo mero atstovas Tomas Jarusevičius, mero potvarkis pasirašytas reaguojant į viešojoje erdvėje pasirodžiusią informaciją.
„Visą dieną laukėme oficialaus pranešimo iš pareigūnų, popiet patys kreipėmės į Specialiųjų tyrimų tarnybos Kauno valdybą. Prašėme pateikti informaciją, kuria remiantis galėtume daryti būtinus sprendimus“, – BNS perduotame komentare teigia V. Matijošaitis.
„Ilgiau laukti nebegalime – išgirdome, ką tyrimui vadovaujantys prokurorai kalba žiniasklaidoje. Todėl priėmiau sprendimą nušalinti direktorių nuo pareigų“, – sakė meras.
Tyrimo duomenimis, V. Šiliauskas iš neįvardijamos bendrovės direktoriaus galėjo priimti kyšį už palankumą sudarant statybų ir susijusių darbų rangos sutartis bei jas administruojant.
Ilgiau laukti nebegalime – išgirdome, ką tyrimui vadovaujantys prokurorai kalba žiniasklaidoje.
Pasak prokuroro, administracijos vadovas šiuo metu sulaikytas, jam pateikiami įtarimai dėl kyšininkavimo.
Tuo metu įtarimai minėtam verslininkui dėl papirkimo dar nėra pateikti.
Tyrimui vadovaujantis prokuroras Ričardas Gailevičius BNS anksčiau sakė, kad kyšis, įtariama, perduotas trečiadienio naktį, tą pačią dieną pradėtas ir ikiteisminis tyrimas.
Vilius Šiliauskas/Kauno m. savivaldybės nuotr.
Jo suma, pasak prokuroro, yra gerokai didesnė nei 250 MGL (12,5 tūkst. eurų).
Tai laikoma didelės vertės kyšiu, už kurio davimą ar priėmimą Baudžiamajame kodekse numatytos griežčiausios bausmės.
Prokuratūra primena, kad asmuo gali būti atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės už papirkimą, jeigu iš jo reikalauta kyšio ar provokuota duoti kyšį ir jis per įmanomai trumpiausią laiką, bet ne vėliau negu iki jo pripažinimo įtariamuoju, savanoriškai apie tai pranešė teisėsaugos institucijai.