LB teigimu, tokiu būdu vartotojai galės lengviau įvertinti palūkanų pranašumus ir trūkumus, jie gaus daugiau informacijos apie rinkoje vyraujančias palūkanas ir galės palyginti jas su siūlomos ar jau turimos būsto paskolos sąlygomis, be to, nauja tvarka sustiprins bankų klientų galimybes tartis dėl jų pagerinimo.

„Lietuva yra viena iš nedaugelio euro zonos valstybių, kuriose vartotojai iki šiol turėjo ribotas galimybes rinktis, fiksuotomis ar kintamomis palūkanomis gauti būsto paskolą. Beveik visos suteikiama pastarosiomis, taip visa palūkanų normos padidėjimo rizika perkeliama ant vartotojų pečių. Lietuvos bankas ėmėsi iniciatyvos, kad vartotojams atsirastų reali palūkanų rūšies pasirinkimo galimybė“, – pranešime sakė LB valdybos pirmininko pavaduotoja Julita Varanauskienė.

LB siūlo įpareigoti bankus ar kitas kredito įstaigas klientui pasiūlyti bent dvi alternatyvas: kintamą palūkanų normą ir bent penkeriems metams fiksuotas palūkanas arba kitaip apsidrausti nuo palūkanų normų svyravimų.

Lietuva yra viena iš nedaugelio euro zonos valstybių, kuriose vartotojai iki šiol turėjo ribotas galimybes rinktis, fiksuotomis ar kintamomis palūkanomis gauti būsto paskolą.

 

Taip pat siūloma rekomenduoti, kad sutarties keitimo mokestis, tame pačiame banke keičiant kintamosios palūkanų normos paskolos maržą, neturėtų būti didesnis nei naujos sutarties mokestis.

Be to, bankai turėtų pateikti išsamesnę ir žmogaus sprendimą palengvinančią informaciją apie palūkanų normų fiksavimo privalumus ir trūkumus bei refinansavimą, išplėsti skelbiamos paskolų palūkanų statistikos apimtį, sukurti viešą ir nepriklausomą išsamią būsto paskolos alternatyvų skaičiuoklę.

Be to, siūloma įpareigoti bankus nuolat informuoti būsto paskolų gavėjus apie rinkoje vyraujančias palūkanų normas ir refinansavimo galimybę.

LB inicijuos teisės aktų pakeitimus, parengs ir paskelbs rekomendacinio pobūdžio dokumentus ir parengs kitas alternatyvias priemones.

LB teigimu, Lietuvoje daugiau nei 95 proc. visų būsto paskolų anksčiau buvo suteikiamos kintamomis palūkanomis. Tai reiškia, kad palūkanų norma perskaičiuojama bent kartą per metus, o dažniausia – kas 6 mėnesius. Dėl to žmonės greitai pajunta didėjančių bazinių palūkanų normų įtaką ir jų paskolos įmoka padidėja.

Tuo metu daugumoje Vakarų Europos šalių dominuoja paskolos, kurių palūkanos fiksuojamos ilgiau nei metams.

LB pabrėžia, jog palūkanų normų fiksavimas turi savo kainą ir imant paskolą negalima vienareikšmiškai atsakyti, kokios palūkanos – fiksuotos ar kintamos – bus finansiškai naudingesnės. Tačiau tai klientui suteikia finansinio atsparumo ir aiškumo dėl įmokų dydžio konkretų laiką, pavyzdžiui, penkerius ar dešimt metų, ar net visam paskolos laikotarpiui.

Lietuvoje bankai lig šiol nebuvo linkę aktyviai siūlyti paskolas fiksuotomis palūkanomis, o tokių paskolų kaina Lietuvoje yra viena didžiausių euro zonoje. Pernai ji buvo vidutiniškai 1 proc. punktu didesnė už euro zonos vidurkį.

Lietuvoje nėra paplitęs ir būsto paskolų refinansavimas, nors pastaraisiais metais mažėjus bankų maržoms, anot LB, jis  gali būti naudingas vartotojams. Tai aktualu tiems žmonėms, kurie sutartis sudarė 2018–2021 metais, kai bankų maržos buvo didesnės. Jų paskolos sudaro 44 proc. viso būsto paskolų portfelio.

Nepriklausomoje Lietuvoje jau buvo keli bandymai apriboti pacientų teisę rinktis. Pastarąjį kartą buvo surinkta net 30 tūkst. pacientų parašų, pasisakančių prieš tokį pacientų pasirinkimo suvaržymą. Tuomet nugalėjo sveikas protas ir tokie ketinimai buvo atšaukti.

Deja, panašaus pobūdžio siūlymai vėl skinasi kelią. Seime prasidėjo diskusijos, kaip pacientams panaikinti galimybę rinktis aukštesnės kokybės medicinos paslaugas ar gauti jas greičiau, jei to nori pats pacientas. Ir vėl ieškoma būdų, kaip uždrausti rinktis greitesnę ir geresnės kokybės paslaugą neva prisidengiant įstatymais, kad Lietuvoje gydymas yra absoliučiai nemokamas.

Tačiau kol garsiai rėkiama apie nemokamą gydymą, pacientams aiškiai nepasakomas faktas, kad priėmus tokius sprendimus, žmogus turės pasitenkinti vadinamuoju baziniu gydymu be galimybės išsitirti nuodugniau ar gauti pažangiausias medicinos paslaugas, ką jau kalbėti apie jų prieinamumą.

Nors yra eskaluojama, kad Lietuvoje gydymas yra 100 proc. nemokamas – realybėje taip nėra. Tiksliau būtų sakyti, kad iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) yra padengiama tik dalis gydymo paslaugų išlaidų. Todėl gydytojai yra apriboti suteikti ligoniui reikalingą gydymą ir skiria tik bazinį, kurį valstybė gali padengti. Bet juk visi suprantame, kad sergant itin sunkia arba reta liga, to bazinio gydymo dažniausiai nepakanka.

Kalbant vaizdingiau, jei žmogui reikės diagnozuoti tam tikrą patologiją, pacientui bus pasiūlytas rentgenas, o ne magnetinis rezonansas. Kitaip sakant, pacientai tenkinsis tikrai ne geriausia ir moderniausia įranga.

Todėl LPOAT siekia, kad žmogus nepakliūtų į spąstus, kad jam būtų palikta demokratinė teisė rinktis tokį gydymą, koks jam yra reikalingas individualiai. Suvaržius pasirinkimo laisvę, iškils didelių problemų visame sveikatos sektoriuje.

Viena tokių – korupcija. Ne paslaptis, kad ir dabar ji egzistuoja, o priėmus sprendimus apriboti galimybę pacientams rinktis geresnes medicinos paslaugas, ji suvešėtų. Nori nenori pacientai bandytų gauti kaip įmanoma geresnę paslaugą ir kuo greičiau, pasitelkiant įvairiausius būdus, tarp jų ir vokelius.

Laikas pacientui yra gyvybiškai svarbus, kad kiekvienam žmogui yra svarbu gydymą gauti laiku. Deja, ši galimybė gali būti atimta.

Juk visi sutinkame, kad vietoje vokelio gydytojui, kur kas oriau yra apsimokėti už norimą paslaugą oficialiai gydymo įstaigos kasoje. Tą turėtų suprasti ir sprendimų priėmėjai.

Taip pat jie turėtų suprasti, kad laikas pacientui yra gyvybiškai svarbus, kad kiekvienam žmogui yra svarbu gydymą gauti laiku. Deja, ši galimybė gali būti atimta.

Dar kartą pabrėžtina, kad valstybinės gydymo įstaigos dirba kokybiškai, tačiau jos nėra pajėgios laiku suteikti pacientams visų būtinų paslaugų. Elementariausias pavyzdys, kad magnetinio rezonanso tyrimo ligoninėje gali tekti laukti net iki pusės metų ir daugiau, o privačiose įstaigose šią procedūrą galima atlikti po kelių dienų ar savaičių. Juk žinoma, kad pacientas, kuriam įtariamas vėžys, pusės metų gali ir neišlaukti.

Taigi, kalbėdama Lietuvos pacientų organizacijų atstovų tarybos balsu, noriu pažymėti, kad ir toliau atstovausime pacientų interesus ir ginsime savo poziciją rinktis tai, kas mūsų nariams, kiekvienam žmogui ir jo sveikatai yra geriausia. Tą turėtų daryti ir Seimo nariai, priimdami sprendimus, liečiančius mūsų sveikatą.