SAM, atsižvelgdama į sparčiai plintančią koronaviruso omikron atmainą, ragina tėvus neatidėlioti atžalų vakcinacijos ir kuo greičiau užtikrinti jiems apsaugą nuo šios klastingos ligos.

Kaip rašoma pranešime, ugdymo įstaigose ne visi vaikai testuojami profilaktiškai, o jų atliekamų savikontrolės testų kol kas negalima susieti su galimybių pasui keliamais kriterijais, o imunizuotų vaikų yra pakankamai nedaug, tad galimybių pasu kol kas gali naudotis nedidelė vaikų dalis.

Lietuvoje ir toliau sparčiai plintant koronaviruso omikron atmainai, būtina užtikrinti, kad COVID-19 tyrimai ir toliau būtų atliekami efektyviai. Pasaulio sveikatos organizacija atkreipia dėmesį, kad kai kuriose šalyse jau stebimas testų trūkumas, tad sprendimas dėl reikalavimo vaikams turėti galimybių pasą taip pat leis sumažinti COVID-19 testavimo infrastruktūros apkrovas.

SAM primena, kad vakcinos – efektyviausias būdas apsisaugoti nuo COVID-19 ligos. Bent viena vakcinos doze jau pasiskiepijo beveik 40 proc. 12–15 metų amžiaus vaikų.

SAM informacija.

5–11 metų amžiaus vaikai šiuo metu gali būti skiepijami mažesnio tūrio „Comirnaty“ (gam. „BioNTech ir Pfizer“) vakcina (dviem dozėmis, 21 d. skirtumu). Vaikai nuo 12 metų amžiaus – „Comirnaty“ (gam. „BioNTech ir Pfizer“, skiepijama dviem dozėmis, 21 d. skirtumu) arba „Spikevax“ (gam. „Moderna“, skiepijama dviem dozėmis, 28 d. skirtumu) vakcinomis.

Skiepijimui nuo COVID-19 ligos savo vaikus registruoja tėvai (įtėviai), globėjai arba rūpintojai. Tai galima padaryti internetu www.koronastop.lt arba Karštąja linija 1808.

Užregistravus vaiką vakcinacijai, bent vienas iš tėvų (įtėvių), globėjų arba rūpintojų turi kartu atvykti į vakcinacijos centrą. Atvykimas yra traktuojamas kaip sutikimas skiepytis.

Paaugliai nuo 16 metų amžiaus sutikimą skiepytis gali pasirašyti patys, todėl  skiepytis gali ateiti vieni. 12–15 m. amžiaus vaikai gali nuspręsti skiepytis patys, tačiau reikalingas tėvų ar globėjų sutikimas. Jie privalo kartu atvykti į vakcinacijos vietą (centrą), kas yra laikoma sutikimu skiepytis. SAM atkreipia dėmesį, kad visais atvejais sprendimus dėl skiepijimosi rekomenduojama aptarti su tėvais ar globėjais iš anksto.

„Gerai, kad tai buvo padaryta. Sveikinu šitą sprendimą, dabar nebėra prasmės dėl to kreiptis į Konstitucinį Teismą, nors tokią alternatyvą jau buvome tokią parengę“, – žurnalistams trečiadienį teigė šalies vadovas.

Jis pabrėžė, kad praėjusią savaitę kreipėsi į Vyriausybę, ragindamas greituosius antigeno testus pripažinti tinkamais, siekiant taikyti galimybių pasą vaikams. Šalies vadovo teigimu, iki šiol galiojusi tvarka galbūt neatitinka Konstitucijos dėl „savo neproporcingumo ir nelygių sąlygų“.

„Bet šis sprendimas taip pat iš esmės yra teisingas, – sakė G. Nausėda. – Besikeičiant situacijai mes matome, kad omikrono sustabdymui visą dėmesį turime skirti testavimui ir tada jau mažesnę reikšmę įgyja pats galimybių paso reikalingumas, kadangi visiems akivaizdu, jog turime testuotis.“

Visiems akivaizdu, jog turime testuotis.

Prezidento teigimu, virusą pradinėje atsiradimo stadijoje ir infekcinės COVID-19 ligos sukeltus židinius galima užčiuopti „tik per testavimą“.

Vyriausybė trečiadienį nusprendė iki kovo stabdyti reikalavimą 12–15 metų vaikams turėti galimybių pasą, norint patekti į įvairias viešas vietas, renginius.

Po Ministrų kabineto posėdžio sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys teigė abejojantis, ar iki kovo būtų techniškai įmanoma užtikrinti galimybę vaikams gauti galimybių pasą su dabar mokyklose atliekamais greitaisiais antigeno testais koronavirusui nustatyti.

Be to, pasak jo, tai nėra Vyriausybės prioritetas.

„Man asmeniškai panašu, kad omikronas keis mūsų gyvenimą greičiau, nei mes pakeisime technologijas. Ir kokie bebūtų administraciniai kaštai pasirūpinti, kad visą tą masę tyrimo testų kažkas suvestų į sistemą, padarytų sistemas funkcionalias“, – sakė A. Dulkys.

Jo žodžiais, paprasčiau yra skiepytis, o ne „užkurti valstybei kažkokį didžiulį mechanizmą, kurio mes po to kaštų negebėsime pavežti“.

Vaikams iki 16 metų reikalavimas turėti galimybių pasą buvo įsigaliojęs nuo gruodžio 28 dienos. Galimybių pasą galima buvo gauti turint imunitetą, atlikus PGR arba kaupinių testus mokyklose.

V. Danielė papasakojo, kaip atrodė pirmoji vaikų nuo penkerių iki vienuolikos metų skiepijimo diena.

„Pačią pirmą dieną mus ir vaikus pasitiko balionai. Vaikų srautas prasidėjo tik atsidarius, nuo pat 8 val. ryto jau mes pastebėjome mažuosius klientus, pacientus. Visą dieną visa registracija buvo pilnai užregistruota ir visą dieną ėjo vaikučiai. Mes paskiepijome 200 vaikų ir taip kiekvieną dieną. Taip praėjo visas mėnuo – per visą mėnesį mes esame paskiepiję netoli 5 tūkst. vaikučių nuo penkerių iki vienuolikos metų“, – pasakojo V. Danielė.

„Tai yra tėvų apsisprendimas, vaikai nuo penkerių metų patys tikrai neapsispręs ir neatvyks. Turi būti tėvų noras paskiepyti vaikus. Dažniausiai skiepija dėl kelionių, pramogų. Darželiuose, mokyklose susirgimų skaičiai didėja, tai tėvai, bijodami, kad vaikas susirgs, jį užregistruoja ir paskiepija. Tačiau šią savaitę jau matomas štilius, vaikų registracijų mažėja. Praeitą savaitę buvo paskiepyta beveik 2 tūkst. vaikų, o šią savaitę tik 1 tūkst. užsiregistravusių. Aišku, tai dar tik savaitės pradžia, bet jeigu registracijų nepadaugės, tai galima sakyti, kad tie, kurie norėjo, tikrai pasiskiepijo. Aišku, poliklinikos tęs tą darbą, labai tikiuosi, kad vaikai ir toliau skiepysis, ir tėvai noriai juos skiepys. Viskas persikels į sveikatos priežiūros centrus“, – aiškino ji.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

„Litexpo“ vakcinavimo koordinatorė pripažino, kad kai kurie savo vaikus skiepijo tik dėl galimybių paso.

„Būdavo, kad pakalbinus prasitardavo, jog ne dėl to, kad bijo užsikrėsti, bet tam, kad nueitų į pramogas, į prekybos centrus bei į laisvalaikio užimtumo vietas, jiems reikėjo galimybių paso“, – sakė V. Danielė.

Antradienį premjerė Ingrida Šimonytė pasakė, kad Vyriausybė stabdys reikalavimą į įvairias viešas vietas norintiems patekti vaikams iki 16 metų turėti galimybių pasą. Kaip teigė V. Danielė, toks pareiškimas gali turėti įtakos vaikų skiepijimui.

Jeigu tėvai skiepijo vaikus dėl galimybių paso, tai galbūt ir bus piktumų.

„Jeigu tėvai skiepijo vaikus dėl galimybių paso, tai galbūt ir bus piktumų, nes paskiepijo būtent dėl to. Bet tiems, kurie paskiepijo norėdami apsaugoti vaiką ir save bei artimuosius, tikrai jokio pykčio negali būti. O nuo penkerių iki vienuolikos metų galimybių pasas tikrai nėra aktualus“, – komentavo ji.

Į „Litexpo“ savo dešimtmetę dukrą paskiepyti atvykęs tėtis paaiškino, kodėl priėmė tokį sprendimą.

„Galvojame, kad tai yra reikalinga ir pasitikime rekomendacijomis. Aš tikiu ir skiepais, ir jų nauda. Tikrai ne dėl to, kad taip reikėjo, kad kažkas vertė – manome, kad taip yra teisinga“, – šnekėjo jis.

Kaip vyras tikino, galimybių paso vaikams stabdymas neprivertė jo jaustis apgautu.

„Truputį naivokas požiūris sakyti, kad esame apgauti. Tiesiog ta situacija, kurioje gyvename, jau tęsiasi apie porą metų. Ką galima pastebėti žiūrint ir iš šalies, kad sprendimai keičiasi dėl to, kad keičiasi situacija – apie omikron atmainą turbūt gaunama daugiau duomenų ir natūralu, kad tie sprendimai po kažkiek laiko yra peržiūrimi. Aš didelių lūkesčių, kad bus priimtas kažkoks vienas sprendimas, niekad neturėjau. Suprantu, kad ekspertai priima rekomendacijas atsižvelgiant į situaciją, politikai į tas rekomendacijas reaguoja, kai kurias įgyvendina, kai kurių ne. Bet kuriuo atveju tai yra besikeičiantis procesas ir sunku nuspėti, kas bus po pusės metų. Gal reikės ir trečio skiepo vaikams, o gal ta problema jau praeis“, – kalbėjo jis.

Po švenčių eilės „Litexpo“ esančiame vakcinacijos centre gerokai sumažėjo. Čia nebeplūsta ir prieš moksleivių atostogas vaikus paskiepyti norėję tėvai. Vakcinavimo centro atstovai įsitikinę: pasiskiepijo visi, kurie norėjo, tarp jų – ir mažamečiai.

Per mėnesį čia spėta paskiepyti apie 5 tūkst. vaikų iki 16 metų. Dalį sudaro ir vaikai, kurie skiepijosi tik dėl prieš dvi savaites Lietuvoje įvesto privalomo galimybių paso vaikams nuo 12 metų.

„Truputį naivokas požiūris sakyti, kad esame apgauti. Tiesiog ta situacija, kurioje gyvename, jau tęsiasi apie porą metų. Ką galima pastebėti žiūrint iš šalies, kad sprendimai keičiasi dėl to, kad keičiasi situacija“, – kalbėjo vienas savo vaiką paskiepijęs vilnietis.

„Norime pasinaudoti viskuo, kas prieinama, kad apsaugotume savo vaikus, kad po to nereikėtų gailėtis, kad kažko nepadarėm“, – šnekėjo kita vilnietė.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

Ir nors vieni minės antro skiepo gavimo dieną, kiti tėvai sakė švenčiantys laisvę. Taip savo vaikų neskiepijantys sureagavo į premjerės Ingridos Šimonytės pareiškimą, kad galimybių pasas vaikams laikinai atšaukiamas.

„Dabar reikalavimas taikyti galimybių pasą paaugliams iki 16 metų bus atidėtas. Kaip ir minėjau, visiems vaikams testai bus išdalinami į namus ir bus tikimasi, kad tėvai rūpinsis, kad jų vaikai sirgdami neitų į mokyklą“, – sakė I. Šimonytė.

Norime pasinaudoti viskuo, kas prieinama, kad apsaugotume savo vaikus, kad po to nereikėtų gailėtis, kad kažko nepadarėm.

„Aišku, kad džiugina, kad galėsime kažkur su vaiku išeiti ir nereikės jo kankinti. Nes ji ir taip skiepų bijo“, – džiaugėsi pakeitimais viena vilnietė.

Galimybių pasas vaikams stabdomas sparčiai plintant omikron atmainai. Siekiama, kad testuojami vaikai papildomai neapkrautų testavimo punktų.

„Dėl viruso plėtros dabar turėsime koncentruoti savo dėmesį į simptominius žmones ir į tų žmonių artimiausius kontaktus. O mobilieji punktai ir visa testavimo infrastruktūra turi tiek pajėgumų, kiek turi, mes neturime atliekamos infrastruktūros ir papildomų pajėgumų tam, kad reguliariai dar testuotume vaikus, kurių tėvai nusprendė neskiepyti dėl savo kažkokių įsitikinimų“, – aiškino I. Šimonytė.

L. Balandžio / BNS nuotr.

Tokį žingsnį palaiko ir Gitano Nausėdos suburta sveikatos ekspertų grupė. Ekspertai sako, kad galimybių pasas kaip pagrindinė saugumo užtikrinimo priemonė plintant omikron atmainai nebėra efektyvi.

„Manome, kad susibūrimų mažinimas, srautų apribojimas, vėdinimas, kaukės šiuo metu efektyvesnė priemonė negu įleisti žmogų su galimybių pasu ten, kur yra žmonių, kurie nešioja omikron virusą arba juo serga, ir galvoti, kad tai yra saugi priemonė“, – komentavo profesorius Kęstutis Petrikonis.

Prezidentūroje suburti ekspertai siūlo plėsti testavimą greitaisiais antigenų testais. Akcentuojama, kad omikron atmaina užsikrečia ir stiprinančiąją skiepo dozę gavę asmenys.

Ekspertų grupė įsitikinusi, kad omikron atmaina piką pasieks sausio gale–vasario pradžioje ir truks dvi tris savaites, skirtingai negu delta atmainos atveju, kai pikas tęsdavosi kelis mėnesius.

„Reikalavimas taikyti galimybių pasą paaugliams iki 16 metų bus atidėtas“, – žurnalistams Seime antradienį sakė ministrė pirmininkė.

I. Šimonytės teigimu, šį klausimą Vyriausybė svarstys trečiadienį.

„Manau, kad atidėsim kokioms penkioms savaitėms, kurių užtenka pilnai pasiskiepyti“, – teigė ji.

Pasak premjerės, reikalavimas dėl galimybių paso 12–15 metų vaikams bus stabdomas, kad sparčiai plintant omikron atmainai testuojami vaikai papildomai neapkrautų infrastruktūros.

„Kadangi mes dėl viruso plėtros dabar turėsime  koncentruoti savo dėmesį į simptominius žmones ir į tų žmonių artimiausius kontaktus, o mobilieji punktai ir visa testavimo infrastruktūra turi tiek pajėgumų, kiek turi, mes neturime atliekamos infrastruktūros ir papildomų pajėgumų tam, kad reguliariai dar testuotume ir vaikus, kurių tėvai nusprendė neskiepyti dėl savo kažkokių įsitikinimų“, – sakė I. Šimonytė.

Galimybių pasas 12 metų ir dviejų mėnesių amžiaus vaikams įvestas nuo gruodžio 28 dienos, be jo negalima lankytis prekybos, paslaugų ir pramogų vietose, bet dokumento nereikia mokyklose ar būreliuose.

Anksčiau galimybių paso reikėjo vaikams nuo 16 metų.

Judėjimas „Basos mamos“ kreipėsi į prezidentą Gitaną Nausėdą prašydamas dėl galimybių paso vaikams kreiptis į Konstitucinį Teismą (KT).

Prezidentas pranešė, jog dėl galimybių paso vaikams į KT kreipsis, jei sąlygos jam gauti nesikeis, ir pasiūlė leisti dokumentą vaikams gauti atlikus greitąjį antigeno testą. 

I. Šimonytė taip pat pranešė, kad Vyriausybėje priimtas sprendimas vaikams mokyklose penktadieniais išdalinti greituosius testus, kad jie pasitikrintų dėl COVID-19 prieš grįždami į mokyklą po savaitgalio.

„Visiems vaikams bus išdalinami testai į namus ir tikimasi, kad tėvai rūpinsis, kad jų vaikai sirgdami neitų į mokyklą“, – teigė premjerė.

Norint gauti galimybių pasą reikia būti pasiskiepijus arba persirgus koronavirusu, taip pat jį galima gauti turint neigiamą PGR tyrimo rezultatą. Anksčiau buvo galima gauti galimybių pasą su greituoju antigeno testu, tačiau nuo gruodžio tokia galimybė panaikinta.

Lietuvoje koronaviruso atvejų skaičius pradėjo sparčiai augti praėjusią savaitę. Ekspertai įspėja, jog naujoji omikron atmaina plinta greičiau nei pasaulyje šiuo metu dominuojanti delta atmaina, bet, remiantis ankstyvaisiais duomenimis, susirgimas šia atmaina sukelia ne tokius sunkius simptomus.

„Esu šiek tiek sutrikusi, kadangi pirmadienį kalbėjome su prezidentu apie galimybių pasą vaikams. Jokių ultimatumų Vyriausybei išsakyta nebuvo“, – trečiadienį po Vyriausybės posėdžio vykusioje spaudos konferencijoje kalbėjo I. Šimonytė.

Pasak jos, šalies vadovas problemą dėl testų prieinamumo, siekiant gauti galimybių pasą, ėmė kelti išgirdęs jo pažįstamų asmenų nuogąstavimus dėl sudėtingos registracijos PGR testui.

Jokių ultimatumų Vyriausybei išsakyta nebuvo.

„Prezidentas pasidalino praktine problema, su kuria, kaip suprantu, susidūrė kažkoks jo artimos aplinkos žmogus, kurio paaugliai vaikai yra neskiepyti ir kuris pabandė užregistruoti vaiką PGR testui. Pasirodė, kad tai yra sudėtinga padaryti“, – aiškino premjerė.

Vyriausybės vadovė prognozuoja, kad testų prieinamumas artimiausiu metu išliks iššūkiu dėl naujų COVID-19 atvejų augimo.

„Akivaizdu, kad greičiausiai tai bus sudėtinga padaryti kurį laiką, kadangi matome, kad atvejų skaičius kyla dėl omikron atmainos“, – mano ministrė pirmininkė, kartu pridurdama, kad prezidento pasiūlymas į galimybių paso kriterijus įtraukti antigenų testą testavimo prieinamumo problemos nesprendžia.

„Tai yra reali praktinė problema. Tiek, kad papildymas antigenų testu tos problemos nesprendžia nes vis tiek reikės registruotis į mobilųjį punktą“, – aiškino I. Šimonytė.

ELTA primena, kad G. Nausėda antradienį tvirtino neatmetąs idėjos kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl galimybių paso 12-15 metų vaikams, jeigu Vyriausybė neatsižvelgs į jo siūlymą pakeisti šio dokumento išdavimo tvarką.

„Mes kreipsimės į Konstitucinį Teismą, jeigu galimybių paso situacija liks tokia, kokia ji yra dabar“, – „Žinių radijui“ antradienį sakė G. Nausėda.

Šalies vadovas sako pirmadienį darbo susitikime su premjere I. Šimonyte jai pasiūlęs į galimybių paso kriterijus įtraukti ir neigiamą greitąjį antigeno testą.

„Susitikęs su premjere aš pasiūliau štai kokį sprendimą: Vyriausybė savo artimiausiame posėdyje galėtų įtraukti, kaip vieną iš galimybių paso gavimo sąlygų, greitąjį antigeno testą“, – aiškino G. Nausėda.

„Jeigu tai nebus padaryta, kreipsiuosi į Konstitucinį Teismą kvestionuodamas galimybių paso 12-15 metų vaikams atitikimą Konstitucijai", – pabrėžė jis.

Prezidento vertinimu, šiuo metu prieiga prie galimybių pasui tinkamų PGR tyrimų yra ganėtinai komplikuota, todėl pasikeitusi tvarka, jo nuomone, leistų supaprastinti galimybių paso gavimo tvarką.

„Mokyklose šiuo metu vykdomas testavimas. Jis vykdomas dviem būdais, tai yra kaupiniai ir greitieji antigenai. Greitiesiems antigenams nereikia sveikatos specialisto, todėl mes galime tikrai plačiai testuoti vaikus mokyklose“, – trečiadienį žurnalistams sakė J. Šiugždinienė.

„Bet jeigu mums reikėtų prie kiekvieno mokinio statyti sveikatos specialistą, mes tiesiog neturėtume tokių pajėgumų. Šiandien prižiūri mokytojai, mokinys savarankiškai pasidaro testą, yra filmukai, yra medžiaga, visi įprato į testavimo procesą, bet tikrai nėra, kad testo rezultatai būtų suvedami, jeigu jie yra neigiami, į sveikatos sistemą“, – pridūrė ministrė.

J. Šiugždinienės teigimu, į sistemą suvesti duomenis mokytojams būtų per didelis krūvis.

„Mokytojo darbas yra mokyti. Mes labai esame dėkingi, kad mokytojai dirba sudėtingomis sąlygomis (...). Stengiamės, kad kuo mažiau krūvio būtų perkelta mokytojams, nes tikrai jie turi daug savo tiesioginio darbo“, – kalbėjo ministrė.

ELTA primena, kad šalies vadovas G. Nausėda tvirtina neatmetąs idėjos kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl galimybių paso, jeigu Vyriausybė neatsižvelgs į jo siūlymą pakeisti šio dokumento išdavimo tvarką. Šalies vadovas sako pirmadienį darbo susitikime su premjere Ingrida Šimonyte jai pasiūlęs į galimybių paso kriterijus vaikams įtraukti ir neigiamą greitąjį antigeno testą.

112 tūkst. parašų

„Kažkas turėjo nunešti tą peticiją fizinėje išraiškoje. Mus labai maloniai priėmė ir prezidentas, ir patarėjai. Buvo įdomus pokalbis ir bandymas išsiaiškinti daugelį dalykų. Buvo malonus pokalbis, nėra ko čia gadintis nuotaikos. Galbūt neturėjome mes kažkokių ypatingų vilčių, kad mums prižadės vienokių ar kitokių dalykų. Viską mes suprantame“, – pasakojo R. Valiukaitė.

Pasak R. Valiukaitės, atspausdinta peticija svėrė ganėtinai daug.

„Sunki, iš tikrųjų sunki – 112 tūkst. parašų. Šitas popieriaus rulonas svėrė tikrai nemažai“, – tikino ji.

Parašai esą buvo surinkti per savaitę.

Prieštarauju galimybių pasui, man tai atrodo labai žeminantis ir nieko nesprendžiantis dalykas.

„Manau, kad labai greitai. Buvo surinkta 130 tūkst. parašų, bet dabar spėjo atspausdinti ir patvirtino 112 tūkst. Jeigu ilgiau laikytųsi ta peticija, manau, būtų surinkti visai kitokie skaičiai“, – svarstė moteris.

R. Valiukaitė paaiškino, kodėl prisidėjo prie šios peticijos.

„Visų pirma, aš pati prieštarauju galimybių pasui, man tai atrodo labai žeminantis ir nieko nesprendžiantis dalykas, todėl visą laiką savęs paklausiu – o kas, jei ne tu? Tiesiog toks požiūris gyvenime“, – šnekėjo ji.

Pašnekovė pripažino, kad ir pati nesinaudoja galimybių pasu.

„Neturėjau, neturiu ir tikiuosi neturėti. Gal kažkaip išgyvensiu, nežinau. Bet tiesiog viskas manyje priešinasi šitam galimybių pasui, tai – labai nemalonus ir žeminantis dalykas“, – rėžė R. Valiukaitė.

Prabilo apie segregaciją

Sportininkas Ž. Savickas taip pat ėjo kartu prezidentui įteikti peticijos.

„Tai buvo svarbiausias mano kažkokio svorio nešimas, nes tai iš tikrųjų yra labai svarbus klausimas. Pirmą kartą nepriklausomos Lietuvos istorijoje atsidūrėme, kad žmonės yra segreguojami, skirstomi į gerus ir blogus, į baltus ir raudonus. Aš džiaugiuosi, kad man teko garbė daugiau negu 100 tūkst. Lietuvos piliečių valią įteikti Lietuvos Respublikos prezidentui“, – sakė Ž. Savickas.

Jis pripažino, kad pats galimybių paso neturi.

„Nenaudoju, nes jis yra, mano požiūriu, giliu įsitikinimu, pažeidžiantis bet kokius įstatymus, Lietuvos Respublikos konstituciją ir, kas svarbiausia, pažeidžia žmogiškumą. Manau, kad svarbiausia kovoje su pandemija stiprinti ligonines – ne uždarinėti jas, bet stiprinti. Taip pat testavimas ir visų rekomendacijų laikymasis“, – aiškino sportininkas.

„Džiugu, kad prezidentas yra su tauta, jis supranta, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė neteisingai valdo pandemiją. Aš manau, kad tikrai vienas kito mintis mes supratome, išgirdome. Aš šiek tiek nustebau, kad prezidentas tikrai mano kaip dauguma Lietuvos gyventojų. Politikoje ne taip viskas paprasta, bet jis supranta, kad galimybių pasas tikrai nėra ta priemonė, kuri valdo pandemiją. Kaip tai padaryti kitu būdu, yra kiti klausimai, bet tam yra medikai ir ekspertai“, – komentavo Ž. Savickas.

Rimantė Valiukaitė ir Gediminas Storpirštis. / P. Peleckio / BNS nuotr.

„Kadangi jau yra pateiktas Seimo narių kreipimasis į Konstitucinį Teismą, tai prezidentas pasakė, kad jis kalbėjo su Konstituciniu Seimu, kad šis klausimas būtų išnagrinėtas greičiau. Jis iš naujo nesikreips į Konstitucinį Teismą, tačiau jeigu Vyriausybė neužtikrins vaikų nemokamo testavimo, tai, kaip supratau, prezidentas kreipsis į Konstitucinį Teismą dėl vaikų galimybių paso. O tai reikštų, kad jis kreipiasi apskritai dėl galimybių paso, nes jeigu jis netiks vaikams, tai, be abejones, negalima žmonių segreguoti ir pagal amžiaus grupes“, – tvirtino pašnekovas.

„Manau, kad mes įveiksime pandemiją kitomis priemonėmis. Manau, kad šitas segreguojantis QR kodas žmogui, net nenoriu sakyti galimybių pasas, bus atšauktas. Galbūt tik laiko klausimas. QR kodas negali įveikti pandemijos. Manau, kad visi supranta“, – dalijosi mintimis Ž. Savickas.

Džiugu, kad prezidentas yra su tauta, jis supranta, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė neteisingai valdo pandemiją.

„Norėčiau palinkėti visiems Lietuvos gyventojams būti pozityviems. Taip labiau įveiksime virusą. Kada mus gąsdina Vyriausybė, žiniasklaida, mes stresuojame. O stresas kenkia mūsų imuninei sistemai. Tad būkime linksmi – viskas bus gerai“, – linkėjo sportininkas.

Po susitikimo Prezidentūra pranešė, kad Gitanas Nausėda į Konstitucinį teismą dėl galimybių paso nesikreips, tačiau ragino teismą kuo skubiau išnagrinėti Seimo opozicionierių kreipimąsi. Plačiau situaciją pakomentavo Respublikos prezidento patarėjas Ridas Jasiulionis.

„Pokalbio metu peticijos iniciatorių buvo keletą kartų akcentuota, kad labai svarbi ir psichologinė visuomenės sveikata, ne tik fizinė. Tam prezidentas visiškai pritaria. Taip pat buvo kalbama apie tai, jog požiūris į nepasiskiepijusius Lietuvos piliečius neturi būti toks, kaip į tuos, kuriuos reikia bausti, gąsdinti, o kaip į mūsų bendrapiliečius. Prezidentas paminėjo, kad šiuo metu Konstituciniame Teisme jau yra užregistruota ir pradėta byla dėl galimybių paso konstitucingumo. Keturi iš penkių peticijos argumentų jau yra Konstitucinio Teismo nagrinėjami. Prezidentas kreipėsi į Konstitucinį Teismą, kad šita byla, turint omenyje jos reikšmingumą visuomenei, būtų Konstituciniame Teisme kuo greičiau išnagrinėta. Maksimaliai greitai“, – teigė R. Jasiulionis.