„Vyriausybės pateiktas variantas yra niekuo neargumentuotas, o mūsų siūlymas yra paremtas gamtinių dujų akcizu. Tai tas pats akcizas būtų, nesvarbu, ar tu šildaisi naftos ar kitomis dujomis“, – pirmadienį prieš Seimo posėdį žurnalistams teigė S. Skvernelis.

„Vyriausybė, sušaukdama šią sesiją, pasakė, kad padarė nesąmonę ir ją reikia taisyti. Jeigu padarėme klaidą, tai neužtenka jos ištaisyti, reikia kompensuoti žmonėms ir nuostolius. Kai bus nuspręsta dėl galutinio akcizo, reikės grąžinti skirtumą, kuris susidarė mokant komunalinius mokesčius už šildymą“, – aiškino jis.

ELTA primena, kad pirmadienį Seime prasideda neeilinė parlamento sesija, kurios metu ketinama priimti Akcizų įstatymo pataisas. Numatoma rengti posėdžius vasario 12, 14 ir 15 dienomis.

Sprendimą šaukti neeilinę sesiją paskatino sausį sostinėje vykęs ūkininkų protestas ir jo metu iškelti reikalavimai. Nuo naujųjų įsigaliojęs naujas suskystintų naftos dujų (SND) akcizas – 304,1 Eur/t – sukėlė didelį nepasitenkinimą tarp ūkininkų. Reaguodama į kritiką, Žemės ūkio ministerija registravo Akcizų įstatymo projektą, kuriame gyventojams bei verslui SND akcizas mažinamas iki 41 Eur/t. Vyriausybė praėjusią savaitę pritarė šiam pasiūlymui.

Verslo struktūros anksčiau prašė nustatyti 13,94 Eur/t SND akcizą, o Lietuvos žemės ūkio tarybos pirmininkas Ignas Hofmanas yra sakęs, jog tarifas galėtų siekti apie 20 Eur/t.

„Pagal tai, ką mes šiandien turime, kokią informaciją, ką matome ateities sandorių biržose, rinkoje, tai dujų tarifai galėtų mažėti apie 5–6 centus už kubinį metrą buitiniams vartotojams“ – BNS penktadienį sakė R. Pocius.

„Mes kalbame apie realius tarifus (be valstybės kompensacijos – BNS), nuo kurių kaina šiek tiek galėtų mažėti“, – pridūrė jis. 

Dabar mažiausiai dujų suvartojanti gyventojų grupė su valstybės kompensacija moka 1,36 euro, dujomis namus besišildantieji – 0,87 euro, o daugiausia dujų suvartojanti grupė – 0,83 euro.

Kitų metų valstybės biudžete kompensacijų nei už dujas nėra numatyta.

Nepaisant rinkoje smarkiai sumažėjusių dujų kainų, Lietuvos gyventojai antrąjį šių metų pusmetį už jas vis dar moka didelę kainą, o Vyriausybė – milijonines kompensacijas. Taip atsitiko, nes 71 proc. jiems skirtų dujų antrajam šių metų pusmečiui „Ignitis“ įsigijo po 125,2 euro už MWh vidutinę kainą.

Dujų tiekėjos „Ignitis“ atstovai spalį teigė, jog bendrovė iš anksto jau yra užfiksavusi 30 proc. buitiniams vartotojams kitų metų pirmąjį ketvirtį planuojamo patiekti dujų kiekio.

Nepaisant rinkoje smarkiai sumažėjusių dujų kainų, Lietuvos gyventojai antrąjį šių metų pusmetį už jas vis dar moka didelę kainą, o Vyriausybė – milijonines kompensacijas.

 

Mažės ir visuomeniniai elektros tarifai

VERT ketvirtadienį patvirtinus 4 proc. mažesnę visuomeninės elektros kainos viršutinę ribą ją perkantiems iš žemos įtampos tinklų (daugiausia buitiniams vartotojams), R. Pocius sako, jog tai lėmė prognozuojama mažesnė elektros įsigijimo kaina 2024 mteais, iš šio tiekimo veiklos šiemet „Igničio“ gautos 13 mln. eurų didesnės nei prognozuota pajamos bei nuo sausio didėsianti infrastruktūros dedamoji. 

„Prognozuojama elektros energijos įsigijimo kaina yra mažesnė, taip pat ją lemia ankstesni neatitikimai tarp faktinės ir prognozuotos kainos. (...) O infrastruktūros dedamoji padidėjo. Tai viena pusė mažino (visuomeninę kainą – BNS), kita – šiek tiek didino“, – teigė R. Pocius.

„Ignitis“ dar nustatys galutinius visuomeninius elektros tarifus ir juos teiks reguliuotojui – taryba juos turėtų paskelbti iki lapkričio pabaigos.

Vidutinė visuomeninė elektros kaina, kurią moka kiek daugiau nei 450 tūkst. vartotojų, dabar yra 22,26 cento. Ją moka trečiojo rinkos liberalizavimo etapo vartotojais, kurie nepriklausomą tiekėją turi pasirinkti iki 2026 metų sausio.

Pastariesiems R. Pocius siūlo įsivertinti visuomeninio tiekimo bei nepriklausomų tiekėjų tarifų skirtumus.

„Jeigu vartotojai rastų pigiau negu nustatyta visuomeninė elektros energijos tiekimo kaina, trečiojo etapo vartotojams rekomenduojame rinktis nepriklausomą elektros tiekėją. Jei ne, be abejo, likti visuomeniniame tiekime“, – teigė VERT pirmininkas.

Lietuvos energetikos agentūros (LEA) duomenimis, „Igničio“ 12 mėnesių vienos laiko zonos plano kaina antradienį buvo 24,3 cento, „Enefit“ –  23,9 cento, „Elektrum Lietuvos“ – 22,6 cento. Tuo metu 24 mėnesių kainos buvo atitinkamai 24,5, 23,7 ir 23,2 cento.

Tuo metu garantinio tiekimo vienos laikos zonos standartinis tarifas lapkritį yra 19,7 cento – palyginti su spaliu, jis smuko 17,6 proc.

„Mes tikrai nerekomenduojame likti garantiniame tiekime, nes tai nėra tvaru. Trumpuoju laikotarpiu gali būti taip, kad pagal tą kainodarą, kuri šiandien yra, (...) labai staigiai pakilus (didmeninei – BNS) elektros energijos kainai, garantinio tiekimo kaina gali būti kur kas didesnė“, – teigė R. Pocius.

„Nuo to laiko, kuomet buvo atlikti šitie (kompensacijų už dujas – BNS) skaičiavimai, gamtinių dujų rinkoje situacija pasikeitė. Gamtinių dujų kaina ir toliau mažėja, šiandien turime mažesnę negu 30 eurų už megavatvalandę kainą. (...) Prognozuojame, kad greičiausiai nuo liepos 1 dienos buitiniams vartotojams bus nustatytos mažesnės gamtinių dujų kainos – 4–5 centais už kubinį metrą, priklausomai nuo vartotojų grupės“, – žurnalistams pirmadienį teigė R. Pocius.

„Kompensacijos dydis, kuris buvo pateiktas ir šiuo metu yra Vyriausybės projekte, liktų nepakitęs, bet dėl to, kad keičiasi pati situacija rinkoje, tai leidžia vartotojams sumažinti kainą“, – pridūrė VERT pirmininkas. 

Vyriausybė šį trečiadienį svarstys Energetikos ministerijos siūlymą nuo liepos pratęsti valstybės kompensacijas už gamtines dujas buitiniams vartotojams.

Naujausiais VERT skaičiavimais, „Igničio“ tarifai su valstybės kompensacija mažėtų keliais centais: pirmai, mažiausiai dujų suvartojančiai grupei tarifas siektų 1,36 euro (dabar – 1,4 euro), antrai, dujomis namus besišildantiems buitiniams vartotojams, – 0,87 euro (dabar – 0,92 euro) ir trečiai, daugiausia dujų suvartojančiai grupei, – 0,83 euro (dabar – 0,88 euro).

Pasak R. Pociaus, galutinį tarifą gyventojams sudaro infrastruktūros dedamoji, valstybei mokamas pridėtinės vertės (PVM) mokestis, taip pat perdavimo ir skirstymo dedamosios. 

„Kaip mes kalbame apie patį gamtinių dujų tarifą biržoje, tai yra pačios prekės, pačių gamtinių dujų kaina. Tačiau tos gamtinės dujos turi pasiekti galutinį vartotoją ir tam yra infrastruktūra, kurią mes šiandien dienai turime – suskystintų gamtinių dujų terminalą, „Amber Grid“ valdomą perdavimo sistemą, skirstymo sistemą valdomą „ESO“, – teigė R. Pocius.

„Visos šios komponentės prisideda prie gamtinių dujų, kaip prekės, kainos ir taip pat, be abejo, mokamas pridėtinės vertės mokestis valstybei“, – pridūrė VERT vadovas. 

Naujas dujų kainas, kurios galios nuo liepos 1-osios iki gruodžio pabaigos, VERT turėtų patvirtinti šią savaitę.

Kompensacijos galiotų iki šių metų pabaigos. Joms reikės 54,48 mln. eurų iš pirmąjį pusmetį nepanaudotų valstybės pasiskolintų lėšų.

Europos Komisija (EK) praėjusią savaitę pranešė rekomenduojanti Lietuvai nebemokėti kompensacijų už elektrą ir dujas, o jei energijos kainos vėl smarkiai šoktų aukštyn, parama turėtų būti skirta tik pažeidžiamiems namų ūkiams ir įmonėms bei turėtų skatinti taupyti energiją.

Vyriausybė elektros ir gamtinių dujų kompensacijoms šių metų pradžioje skyrė iki 556,8 mln. eurų, iš jų iki 174 mln. eurų skirta įmonėms (nuo sausio iki kovo pabaigos), o iki 382,8 mln. eurų – buitiniams vartotojams (nuo sausio iki birželio pabaigos).

2023 metų biudžete visiems metams gyventojams už dujas ir elektrą buvo skirta iš viso 812 mln. eurų kompensacijų.