„Kauno apylinkės teismas asmenį pripažino kaltu dėl tarnybos pareigų neatlikimo ir neatsargaus gyvybės atėmimo“, – žurnalistams pranešė teismo atstovė Indrė Cvilikaitė.

Jam skirta dvejų metų laisvės atėmimo bausmė su pusantrų metų atidėjimu bei 753 eurų bauda.

Chirurgui taip pat dvejus metus uždrausta dirbti medicinos įstaigose.

Kauno klinikos trims nukentėjusiesiems teismo sprendimu turės atlyginti 120 tūkst. eurų neturtinę žalą.

Bylos duomenimis, 2015 metais chirurgas pacientei atliko storosios žarnos naviko šalinimo operaciją, tačiau prieš ją nepadarė visų būtinų tyrimų diagnozei patikslinti.

Per operaciją medikas pažeidė moters blužnį, išsivystė kraujavimas ir blužnis buvo šalinama, o šios procedūros metu pažeidus kasą, išsivystė ūmus kasos uždegimas ir pacientė mirė.

Ž. Saladžinskas teisme anksčiau sakė prisiimantis atsakomybę „žmogiškąja prasme“ ir dėl šios nelaimės labai išgyvenantis, bet taip pat pabrėžė, jog operacija buvo labai sudėtinga.

Jo advokatai teigė nematantys pagrindo mediką nuteisti ir siekė jo išteisinimo.

Ž. Saladžinskui atstovavęs advokatas Dalius Gintautas sakė, jog teismo nuosprendį skųs.

„Šis nuosprendis neabejotinai bus skundžiamas“, – sakė jis.

Šis nuosprendis neabejotinai bus skundžiamas.

„Atimant iš žmonių teisę, kad būtų jų gyvybės išgelbėtos aukščiausios kvalifikacijos chirurgo, uždraudžiant chirurgui dvejus metus dirbti tokį darbą, natūralu, kad jeigu toks nuosprendis pasiliktų ir toliau, mano ginamasis nebegrįžtų į mediciną ir mes neturėtume tokio aukšto lygio specialisto“, – kalbėjo advokatas.

Prokurorė Auksė Lipkevičienė siūlė medikui skirti subendrintą trejų metų laisvės atėmimo bausmę, ją atidedant tokiam pačiam laikotarpiui ir dvejus metus uždrausti dirbti medicinos įstaigose.

Po paskelbimo prokurorė teigė, jog paskirta bausmė ją tenkina ir greičiausiai jos neskųs.

„Teismą įtikino tos pačios bylos aplinkybės kaip ir valstybinį kaltintoją, nuosprendis buvo pagrįstas ekspertų išvadomis, liudijimais teisme. Tiek, kiek teko susipažinti su pačiu nuosprendžiu, manau, kad jis yra teisėtas ir pagrįstas“, – sakė prokurorė.

Civilinį ieškinį byloje pateikė trys pacientės artimieji – mirusiosios gyvenimo draugas, sūnus ir anūkas, jie prašė priteisti iš viso apie 240 tūkst. eurų neturtinės žalos.

Vis dėlto mirusiosios vyras Zigmantas Dargevičius teigė, jog jam svarbiausia, jog Ž. Saladžinskui uždrausta dirbti.

„Mano tikslas pradžioje buvo tas, kad toliau nevyktų tokie dalykai“, – žurnalistams po posėdžio sakė jis.

Jis ragino medikų nesusitapatinti su šiuo mediku, dėl kurio veiksmų žuvo jam brangus žmogus ir teigė, jog medikų bendruomenę gerbia.

Laikantis karantino, žurnalistai į paskelbimą įleisti nebuvo.

Siūlo laisvės atėmimą

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto profesorius, Kauno klinikų chirurgas gydytojas koloproktologas Ž.Saladžinskas teisiamas dėl pacientės mirties. Atlikdamas sudėtingą storosios žarnos operaciją 2015 m. medikas pažeidė moters blužnį. Dėl to išsivystė kraujavimas, ir blužnį teko pašalinti, o šios procedūros metu pažeidus kasą išsivystė ūmus kasos uždegimas. Kaip pripažino ekspertai, tai ir tapo pacientės mirties priežastimi.

Pacientės artimieji prašo teismo iš Ž.Saladžinsko atimti teisę verstis mediko praktika penkerius metus ir priteisti apie 240 tūkst. eurų, iš kurių 13,5 tūkst. eurų – turtinės žalos. Prokurorė Auksė Lipkevičienė už pareigų neatlikimą ir neatsargų gyvybės atėmimą Ž.Saladžinskui siūlo skirti subendrintą trejų metų laisvės atėmimo bausmę, ją atidedant tokiam pačiam laikotarpiui, taip pat uždrausti dvejus metus dirbti medicinos įstaigose.

Ar tokiu atveju chirurgui turėtų būti taikoma baudžiamoji atsakomybė, laisvės atėmimo bausmė? Nukentėjusiosios pusės (mirusios moters ilgamečio partnerio, jos sūnaus ir anūko) advokatas Arūnas Petrauskas į šį klausimą atsakė: "Remiuosi bylos medžiaga: ekspertai yra pasakę, kad (storosios žarnos) naviko šalinimo operacijoje nei blužnies, nei kasos intervencija nebuvo numatyta. Tai jų nereikėjo ir liesti."

Pasiteiravus, ar tai, kad operuojant buvo pažeista blužnis, o vėliau – ir kasa, jis vertina kaip aplaidumą, A.Petrauskas teigė: "Ekspertai yra aiškiai pasakę, kad chirurgas, atlikdamas chirurginę operaciją, turi žinoti, kaip ji atliekama. Tokios operacijos metu negali būti nei intervencijos į blužnį, nei į kasą. Kaip teisme sakė ekspertai, chirurgas pjaudamas turi įsitikinti, ką jis daro. Jei jis pjaudamas naviką užkabina blužnį, o pjaudamas blužnį užkabina kasą – tai neįeina į operacijos veiksmus."

Kaip neatsargus vairuotojas?

Advokatas įsitikinęs, kad medikai neturėtų būti išskiriami iš kitų ir, jei jų klaida sukelia žmogaus mirtį, medikams gali grėsti baudžiamoji atsakomybė. "Jei vairuotojas važiuodamas padaro klaidą ir perėjoje partrenkia žmogų, mums nekyla abejonė, kad kaltininkas už tai turėtų būti baudžiamas. Tačiau jei gydytojas padaro klaidą – kyla, – pasak A.Petrausko, toli gražu ne kiekviena mediko klaida užtraukia baudžiamąją atsakomybę. – Tai yra vienetiniai atvejai, kai klaida pasiekia tokį neatsargumo lygį, kai taikoma baudžiamoji atsakomybė. Visi mes darome klaidų, ir medikai daro klaidų, už kurias negresia baudžiamoji atsakomybė. Bet kai ta klaida sukelia žmogaus mirtį, už padarinius gali grėsti baudžiamoji atsakomybė."

Šiame amžiuje medicina yra tapusi savo sėkmės įkaite, kai reikalaujama šimtaprocentinės sėkmės, atmetant bet kokias kitas alternatyvas, komplikacijas, mirtingumo procentus.

Kai kurių medikų teigimu, jei iš Ž.Saladžinsko dvejus metus bus atimta teisė užsiimti chirurgo praktika, paskui jis to darbo jau nebegalės dirbti, nes praras profesinę kvalifikaciją. Tai prilyginama profesijos iš chirurgo atėmimui. Tačiau A.Petrauskas tikino, kad profesija iš mediko neatimama: "Atimama tik teisė dirbti tam tikrą darbą. Tokių bylų yra ir Vilniuje, ir Kaune, ir Klaipėdoje, ir Panevėžyje. Tai tikrai ne pirma tokio pobūdžio byla. Jei nusikaltimas padarytas atliekant profesinius veiksmus, teismas turi teisę svarstyti tokią poveikio priemonę ir ją taikyti. Vėlgi – jei vairuotojas pėsčiųjų perėjoje partrenks žmogų, jam tikrai kuriam laikui bus atimta teisė vairuoti. Ir niekam dėl tokios bausmės nekils abejonių. Po to, kai baigsis teisės vairuoti atėmimo laikas, jis vėl galės laikyti egzaminą, įrodyti, kad jis moka tai daryti, ir vėl galės vairuoti. Nesuprantu, kodėl vienų profesijų atstovams tai galima taikyti, o kitiems – ne. Kodėl medikams turi būti daroma išimtis?"

Pašnekovo teigimu, byloje pateikti tyrimų rezultatai, ekspertizių išvados paneigia chirurgo gynybinę versiją, kad operuoti trukdė sąaugos pacientės organizme. "Po mirties darytas skrodimas ir patologinis tyrimas parodė, kad nei vidaus organuose, nei žarnyne sąaugų nėra. Tai paneigia Ž.Saladžinsko gynybinę versiją, kad dėl didelių sąaugų jis kitaip negalėjo pjauti, todėl pažeidė blužnį", – advokato žodžiais, ir ekspertai, ir atliktas vidaus organų patologinis tyrimas liudija, kad minėtai moteriai nebuvo būdingas vidaus organų suaugimas plačiomis sąaugomis.

A.Petrauskas tvirtino, kad Ž.Saladžinskas aplaidžiai vedė medicininę dokumentaciją. Kai po pirmosios operacijos moters būklė ėmė prastėti, imta ruoštis antrajai. "Operacijos protokolą rašo ją atliekantis žmogus. Ž.Saladžinskas rašo, kad vasario 13 d. 9 val. pradedama pakartotinė operacija. O moterį stebėjęs kitas medikas tuo pat metu, vasario 13 d. 9 val., palieka tokį įrašą: "Pacientė yra visiškai pabudusi, orientuota, stabilios hemodinamikos." Jis taip pat nurodo, kad rekomenduojama pacientę perkelti į Chirurgijos skyrių, kad būtų toliau gydoma. Kad Ž.Saladžinskas tuo metu neoperuoja, rodo ir anesteziologo įrašas: anesteziologas 10 val. rašo, kad gavo pacientės sutikimą antrai operacijai. Tą pačią dieną 10.30 val. kita gydytoja rašo: "Nuspręsta pacientę vežti į operacinę." Taigi, Ž.Saladžinskas 9 val. jos tikrai negalėjo operuoti", – A.Petrausko teigimu, toks įrašų neatitikimas kelia daug klausimų.

"Jei taip pildoma medicininė dokumentacija, tai gal ir operacijos taip atliekamos?" – svarstė advokatas.

Jis priminė, kad Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija prie Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) dar 2017 m. nusprendė: "Profesiniai veiksmai vasario 12 ir vasario 13 d. operacijų metu, dėl kurių išsivysčiusios komplikacijos lėmė pacientės mirtį, vertintini kaip (...) veiksmai, neužtikrinantys maksimalaus rūpestingumo, atidumo ir kvalifikuotumo laipsnio."

Prilygino profesiniam nužudymui

Ž.Saladžinskas teisme tvirtino prisiimantis atsakomybę "žmogiškąja prasme" ir dėl šios nelaimės labai besigailintis, tačiau taip pat pabrėžė, kad operacija buvo labai sudėtinga.

"Kauno dienai" plačiau tai pakomentuoti chirurgas atsisakė motyvuodamas tuo, kad nebeturi jėgų apie tai kalbėti. "Labai sunku psichologiškai, emociškai. Aš apskritai neįsivaizduoju, kaip aš tuos penkerius metus (tiek laiko byla nagrinėjama teisme – red. past.) išgyvenau. Mane tai žlugdo ir žudo. Aš pavargau. Penkerius metus žmogų dusinti. Be tos bylos, aš dar turiu ir dirbti labai atsakingą darbą. Emociškai esu išsekęs, man per sunku kalbėti. Mano šarvai jau krenta", – prisipažino pašnekovas.

Paklaustas, kaip vertina prokurorės jam siūlomą bausmę, Ž.Saladžinskas atsakė: "Tokia bausmė – tai žmogaus profesinis nužudymas."

Pasak dviejų mediką ginančių advokatų, nors Ž.Saladžinskas teigia kaltę pripažįstantis, kaip teisininkai jie nemato pagrindo jį nuteisti. "Prašau gerbiamo teismo priimti teisingą sprendimą, gydytoją dėl pareikštų kaltinimų išteisinti", – teisme kalbėjo advokatas Kristupas Ašmys. Jis kaip Lietuvos gydytojų sąjungos advokatas atstovauja medikams ir kitose baudžiamosiose bylose bei ikiteisminiuose tyrimuose.

Pasak K.Ašmio, tokios bylos kaip ši kuria situaciją, kai medikai nesiryš operuoti. Advokatas atsisakė komentuoti, ar baudžiamosios atsakomybės siekimą iš mirusios pacientės artimųjų pusės jis vertina kaip kerštą operavusio chirurgo atžvilgiu. K.Ašmio žodžiais, tai komentuoti būtų neetiška. "Kiekvienas asmuo turi teisę reikšti pretenzijas, ypač, kai yra tokia situacija, patyrus didelę netektį, todėl to ginčyti nenorėčiau. Galėčiau tik išreikšti kelis pastebėjimus dėl tam tikrų pasisakymų viešojoje erdvėje, švelniai tariant, netiksliai išreiškiant tokias formuluotes kaip "žudikas", "sudraskyti organai", "buvo visiškai nesudėtinga operacija" ir panašiai. Tai netiesa", – teigė kaltinamojo advokatas.

Blužnis – labai jautri

Pasak K.Ašmio, byloje iš esmės kalbama ne apie medicininę klaidą, o apie nepageidaujamų įvykių grandinę. Teisme liudiję ekspertai nurodė, kad, remiantis liaudišku pavyzdžiu, blužnį galima apibūdinti kaip bulvių košę su labai jautria ir trapia plutele. "Ne veltui spaudoje dažnai skaitome, kad, tarkim, po smurtinių įvykių ar avarijų labai dažnai plyšta blužnis, kurią reikia šalinti, nes kraujavimo iš blužnies sustabdyti neįmanoma, to žmonija dar neišrado. Tai yra labai jautrus organas. Reikia turėti omenyje, kad išoperuoti naviką nėra tas pats, kaip sumūryti sieną: tas navikas yra žarnoje, prapjovus pilvo sieną jį reikia surasti, išpjauti, tos žarnos yra pasislėpusios po nemažai vidaus organų, nugarinėje dalyje, po to žarną reikia susiūti ir taip toliau, – advokato žodžiais, medicininiu požiūriu tai yra labai sudėtinga operacija, priskiriama prie didžiųjų operacijų grupės. – Todėl operacijos metu atliekant šias chirurgines manipuliacijas prasidėjo kraujavimas iš blužnies. Ją neišvengiamai reikėjo šalinti. Kadangi pacientės blužnis ir kasa buvo glaudžiai susiję, abu organai buvo kartu, lietėsi, šalinant blužnį buvo paliesta ir kasa."

K.Ašmio teigimu, nepašalinus blužnies pacientė būtų nukraujavusi ir mirusi. Jis pabrėžė, jog tai, kad chirurgas, šalindamas blužnį, palietė ir kasą, buvo nustatyta tik po skrodimo atlikus mikroskopinį tyrimą – paprasta akimi to pastebėti buvo neįmanoma. "Vieni organizmai į tai nesureaguoja niekaip, kiti sureaguoja blogomis išeitimis, medicininėje literatūroje remiantis praktika yra net komplikacijų procentai apkaičiuoti", – teigė pašnekovas.

Advokatas palygino: jeigu prieš 100 metų nuo dantų skausmo vaikams duodavo kokaino, tai po 100 metų, kai mus operuos robotai, gal su neigiamais padariniais medicinoje susidursime rečiau. "Tik reikia turėti omenyje dar ir tai, kad kasos uždegimas vieniems organizmams neišsivysto net ir operuojant pačią kasą, o kitiems net operacijos nereikia, kaip pavyzdžiui buvusio sveikatos apsaugos ministro Juro Požėlos atveju, kuris mirė nuo kasos uždegimo", – K.Ašmys priminė, kad prieš trejus metus medikai negalėjo išgelbėti net svarbiausio asmens sveikatos apsaugos sistemoje, susirgusio ta pačia liga kaip Ž.Saladžinsko operuota pacientė.

Neatsižvelgiama į riziką

Kaltinamojo advokato teigimu, atvejų, kai teismas atima iš žmogaus galimybę kurį laiką dirbti tam tikrą darbą, pasitaiko, tačiau tie atvejai tiesiogiai su medicina nesusiję. Dažniausiai apribojimas dirbti konkretų darbą teismų parenkamas už korupcinius nusikaltimus, piktnaudžiavimus, kitas veikas dirbant valstybės tarnyboje. Vis dėlto medicina – kitokia sritis, kurioje dažnai susiduriama su rizika. "Mes labai dažnai chirurgo darbą suprantame buitiškai: išpjauni, susiuvi. Šiame amžiuje medicina yra tapusi savo sėkmės įkaite, kai yra reikalaujama šimtaprocentinės sėkmės, atmetant bet kokias kitas alternatyvas, komplikacijas, mirtingumo procentus. Šis darbas pagal savo rizikas prilyginamas alpinizmui, aviacijai, – dėl to medicinos bylose, pasak K.Ašmio, turėtų būti vertinami ne tik padariniai, bet ir atsižvelgiama į riziką. – Siekiant orientuotis į pasaulinę praktiką, tai daugeliu atvejų, manau, galima kilusias pretenzijas su gydymo įstaiga išspręsti civiline tvarka, arba gaunant kompensacijas iš specialaus fondo, o kriminalines priemones taikyti tik išimtiniais atvejais."

Lietuvos gydytojų sąjungos (LGS) prezidentas Liutauras Labanauskas prokurorės siūlomą bausmę Ž.Saladžinskui vadino visisiškai netinkama: "Toks siūlymas yra neteisingas, nes ten nėra nei gydytojo klaidos, ką bando įrodyti kita pusė, nei juo labiau tyčinės klaidos. Laukiame paskutinio teismo posėdžio. Kai bus galutinis teismo sprendimas kovo 16 d. – o gal jis bus visai kitoks, nei siūlo prokurorė, – matysim, ką daryti toliau: ar advokatai tą sprendimą skųs, ar ne."

Vaikų gastroenterologas L.Labanauskas pasakojo pats pristatęs teismui anatominį atlasą, kuriame parodyta, kaip galėjo atsitikti tai, kas atsitiko operuojant minėtą pacientę: "Blužnies šalinimo pagrindinė komplikacija yra nukraujavimas – to neįvyko, blužnis buvo pašalinta teisingai. O kasos uodega liečiasi prie blužnies, ir, jei kažkada buvo uždegimas, gali jų kapsulytės sulipti – ten viskas milimetrais arba jų dalimis skaičiuojama. Ir jei kasa yra prilipusi, jos gabaliukas nusiplėšė. Tai sukėlė pankreatitą. Tačiau tai nebuvo padaryta tyčia, tai nėra ir medicininė klaida."

Pasiteiravus, kaip traktuoti tokį įvykį, jei ne kaip medicininę klaidą, L.Labanauskas atsakė: "Tai yra tiesiog toks įvykis, dėl kurio niekas nekaltas, išskyrus galbūt patį žmogaus organizmą, kuris kažkada patyrė uždegimą." Jis pabrėžė, kad pagal naująjį, nuo sausio 1 d. įsigaliojusį, žalos atlyginimo be kaltės modelį mirusios pacientės artimieji gautų žalos atlyginimą, nes žala iš tiesų padaryta, tačiau mediko kaltės nėra. Tačiau dėl atvejų, įvykusių iki šių metų sausio 1 d., teisiama vadovaujantis įstatymu, galiojusiu iki šios datos. "Žinoma, ir dabar lieka teisė žmogui kreiptis į teismą. Tik tiek, kad pagal naująjį įstatymą pirmiausia nukentėjęs žmogus arba jo artimieji turi kreiptis į Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisiją prie SAM ir prašo kompensuoti žalą. Daugelyje pasaulio šalių toks modelis veikia. Ir ten, kur jis veikia, bylos gydytojams beveik nekeliamos – viską išsprendžia panašios komisijos ar jų atitikmenys", – aiškino LGS prezidentas.

Anot jo, tai, kad mūsų baudžiamoji teisė neišskiria gydytojų atsakomybės iš kitų, yra labai blogai. "Kai kurių šalių baudžiamojoje teisėje yra išskirta gydytojų, arba medicininė, atsakomybė. Pas mus tai nėra išskirta. Tokiu būdu Lietuvoje ar gydytojas, ar chuliganas teisiamas pagal tą patį baudžiamojo kodekso straipsnį. Tai yra problema", – L.Labanauskas teigė inicijuojantis LGS ir prokuratūros vadovų susitikimą, kuriame tikimasi šią problemą aptarti.

Pasak L.Labanausko, Lietuvoje ar gydytojas, ar chuliganas teisiamas pagal tą patį Baudžiamojo kodekso straipsnį, ir tai yra problema. (Vilmanto Raupelio nuotr.)

Medikams – daug popierizmo

Nukentėjusiųjų advokatas teigia, kad Ž.Saladžinskas aplaidžiai vedė medicininę dokumentaciją. Tačiau Valstybės kontrolieriai pabrėžia, kad gydytojai Lietuvoje priversti labai daug laiko skirti tiesiogiai su jų kompetencija nesusijusioms funkcijoms atlikti, dėl to nukenčia tiesioginis jų darbas. Ypač tai pažymėtina apie šeimos gydytojus.

"Sveikatos priežiūros sistemos vertinime esame pasisakę, kad šeimos gydytojai funkcijoms, kurioms nereikia gydytojo kompetencijos, atlikti sugaišta 22 proc. darbo dienos laiko. Todėl jie dirba nepakankamai efektyviai: mažiau laiko skiria diagnostiniam ir gydomajam darbui. Dalis gydytojų funkcijų galėtų būti perleista slaugytojams, tačiau SAM, formuodama sveikatos priežiūros specialistų rengimo užsakymą, nevertina ir neplanuoja slaugos specialistų poreikio, o jų trūksta", – teigė Valstybės kontrolės Visuomenės gerovės audito departamento vyriausioji patarėja Vilma Maslauskienė.

Pastaruoju metu šalia įsisenėjusių problemų ima ryškėti pradėtų baudžiamųjų procesų prieš gydytojus dėl medicininių nesėkmių tendencija.

Nauji procesai prieš gydytojus

Penktadienį trys medikų organizacijos – Lietuvos medikų forumas, Lietuvos medikų sąjūdis ir Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės profesinė sąjunga išplatino Medikų kreipimąsi į visuomenę.

Jame teigiama, kad mediko darbas reikalauja milžiniškos atsakomybės ir streso net tuomet, kai atsakomybė ir atlygis (plačiąja prasme) nepatenka į jokias proporcijų ribas.

"Švęsdami 30-ąsias Lietuvos nepriklausomybės metines turime atgyvenusią medicinos sistemą su vienu mažiausių ES finansavimų, neadekvačiais medikų darbo krūviais, nuolat iškylančiomis mobingo apraiškomis, ribotomis galimybėmis kelti kvalifikaciją ir vis didėjančia medikų emigracija. Deja, šios problemos tęsiasi jau ne vieną dešimtmetį. Tačiau pastaruoju metu šalia įsisenėjusių problemų ima ryškėti pradėtų baudžiamųjų procesų prieš gydytojus dėl medicininių nesėkmių tendencija, – rašoma kreipimesi. – Pastarosiomis savaitėmis žiniasklaida pranešė jau apie trečią ir ketvirtą pradėtus baudžiamuosius procesus prieš Lietuvos gydytojus, šį kartą – jau patirties turinčius, tačiau jaunus ir perspektyvius chirurgę ir chirurgą. Pažangiose šalyse medicinos klaidų kriminalizavimo praktika vertinama kaip regresyvi, skatinanti gynybinę mediciną ir iš esmės bloginanti sveikatos sistemos funkcionavimą."

Kreipimesi primenama, kad medikus telkiančios organizacijos jau anksčiau su didžiuliu nerimu pastebėjo teisėsaugos institucijų siekį taikyti baudžiamosios teisės priemones medicininės nesėkmės atveju, pamirštant baudžiamosios teisės kaip ultima ratio (kraštutinės priemonės – red. past.) taikymo principą.

Pranešimą išplatinusių medikų organizacijų atstovai atkreipia dėmesį į tai, kad medicininių nesėkmių, komplikacijų ir netyčinių klaidų sveikatos priežiūroje, ypač chirurgijoje, kur yra taikomos intervencinės priemonės, išvengti neįmanoma, kad net pažangiausias sveikatos apsaugos sistemas turinčiose valstybėse jų buvo ir bus.

"Medicininių klaidų dekriminalizavimas, jų nagrinėjimas profesinėse organizacijose vertinamas kaip svarbus principas, leidžiantis sumažinti gynybinės medicinos mastą, gerinti medicinos paslaugų kokybę bei mažinti kaštus. Medicinos paslaugų kokybė ir saugumas negali būti pagerinti pasitelkus grasinimus ir bausmes", – rašoma pranešime.

Jame taip pat pabrėžiama, kad baudžiamieji procesai prieš gydytojus iš esmės skatina gynybinę mediciną, dėl to gydytojai ima vengti rizikingų procedūrų ir sunkių pacientų; kelia didžiulį psichologinį krūvį teisiamam medikui, lemia didžiulę žalą jo profesinei praktikai ir reputacijai; taip diegiama klaidų slėpimo kultūra, taip nulemiamas jų pasikartojimas ir gydymo kokybės blogėjimas; diskredituojama gydytojo profesija ir toliau skatinama emigracija.