Raseinių rajono savivaldybės atvejo vadybininkė Iveta Ivanauskienė sako, kad didžiausia kliūtis tokiems žmonėms – motyvacijos stoka.

„Pagrindinės problemos – priklausomybė nuo alkoholio, įsiskolinimai, sveikatos sutrikimai. Visa tai padedame spręsti. Visgi blogiausia, kad daug žmonių yra įpratę su tuo gyventi, net nesusimąsto apie pokyčio galimybę“, – pranešime sakė I. Ivanauskienė.

Tarnybos duomenimis, dauguma darbo rinkai nepasirengusių žmonių (55,3 proc.) stokoja socialinių įgūdžių ar motyvacijos dirbti, beveik 26 proc. neturi galimybių atvykti į darbo vietą, po 2,7 tūkst. turi skolų ar slaugo artimuosius, 1,2 tūkst. pripažįsta, jog turi žalingų įpročių.

Daugiausiai besirengiančių darbo rinkai žmonių yra Lazdijų (44 proc.), Molėtų (32,9 proc.), Zarasų (30,6 proc.) Pasvalio (30,1 proc.) ir Joniškio (29,6 proc.) rajonuose, mažiausiai – Kauno rajono (3,4 proc.), Vilniaus (4,6 proc.), Kauno (4,9 proc.), Švenčionių (6,4 proc.) ir Panevėžio (6,5 proc.) savivaldybėse.

Per mažiau nei metus užimtumo didinimo programose dalyvavo 5 proc. (1,6 tūkst.) darbo rinkai besirengiančių asmenų. Daugiausiai dalyvių – Klaipėdos (25,7 proc.) ir Kelmės (20,9 proc.) rajonuose.

Užimtumo tarnyba pabrėžė, kad ypač geri rezultatai pasiekti Joniškio rajone, kur registruotas nedarbas prieš dvejus metus siekė 17 proc., o dabar – 6,3 proc.

Darbo rinkai besirengiantiems žmonėms darbo pasiūlymai neteikiami – pirmiau siekiama pašalinti kliūtis, trukdančias įsidarbinti. Jiems teikiama psichologinė, teisinė, medicininė, finansinė, mobilumo, slaugos ir kitokia pagalba.

2022 metų liepą įgyvendinta užimtumo sistemos reforma – tie, kurie negali, nenori ar neturi kompetencijų dirbti, priskiriami prie besirengiančiųjų darbui. Su jais dirbama individualiai, padedama sustiprinti kompetencijas, jei reikia – sprendžiamos socialinės problemos.