Pirmadienį Vilniaus miesto savivaldybė pranešė, testas numatytas liepos 14 dieną, sekmadienį, nuo 7 val. iki 10 valandos.

Teigiama, kad testo „Gedimino legionas“ metu bus tikrinama, kaip miesto tarnybos pasiruošusios dirbti ir veikti kartu su specialiųjų tarnybų pareigūnais.

„Hibridinis Vilniaus atsparumo testas – daugiau nei įprastos pratybos: jis padės pasitikrinti, kaip mūsų miesto įmonės pasiruošusios kritiniais atvejais pačios spręsti stresines situacijas ir kibernetinio saugumo grėsmes, kaip operatyviai ir sklandžiai pavyksta koordinuoti tarpusavio veiksmus, pasitelkti kitų tarnybų ir gelbėtojų pagalbą, apsikeisti duomenimis, pritaikyti visas įmanomas technologijas problemoms spręsti“, – pranešime cituojamas administracijos direktorius Povilas Poderskis.

Hibridinis Vilniaus atsparumo testas – daugiau nei įprastos pratybos: jis padės pasitikrinti, kaip mūsų miesto įmonės pasiruošusios kritiniais atvejais pačios spręsti stresines situacijas.

Per pratybas Geležinio Vilko tunelyje ir jo prieigose bus sutelktos visų miesto įmonių, gelbėjimo tarnybų darbuotojai ir antiteroristinių operacijų rinktinės „Aras“ pareigūnai.

„Imituosime, kad nuo 4 val. iki 8 val. Vilniuje iškrito 45 mm kritulių, liūtis sutrikdė normalų eismą tunelyje ir daugybėje kitų miesto vietų, infrastruktūrą prižiūrinčių įmonių darbą, iš tunelio teks gelbėti pilną vaikų autobusą, tuo pačiu metu autocisterna prie tunelio apsivers ir iš jos tekės teršalai, bus ir kitų netikėtų faktorių bei kibernetinių atakų, kai teks atpažinti realių ir simuliuojamų duomenų šaltinių informaciją”, – sakė P. Poderskis.

Testo metu bus labai realiai imituojami incidentai, todėl mieste numatomi laikini eismo draudimai, nukreipimai aplinkinėmis gatvėmis, keisis viešojo transporto organizavimas.

Planuojama, kad eismas bus ribojamas Geležinio Vilko gatvės dalyje tarp Pakalnės ir A. Goštauto gatvių bei prieigose. Eismo srautų ir judėjimo situacija mieste bus stebima, numatant apvažiavimus aplinkinėmis gatvėmis.

Taip pat per pratybas planuojama laikinai koreguoti viešojo transporto trasas, o prireikus įrengti ir laikinas stoteles.

Hibridinio miesto atsparumo testą koordinuos Vilniaus miesto savivaldybė, o jo parengiamuosius darbus atliks ir organizuos tam sudaryta organizacinė grupė.

Nustatyta, kad pranešimas yra melagingas: specialiais prietaisais išmatavus gyvsidabrio garų koncentraciją teismo patalpose, ji nebuvo padidėjusi, pranešė teismo atstovė Lina Nemeikaitė.

Neprisistačiusio vyro pranešimas, kad Vilniaus apygardos teismo patalpose yra išpiltas didelis gyvsidabrio kiekis Bendrajame pagalbos centre gautas apie 12 val. 40 min.

Anksčiau pranešimas apie gyvsidabrį teisme buvo gautas birželį. Tąkart pareigūnai taip pat jokių medžiagų nerado.

Į įvykio vietą buvo išsiųstos Vilniaus apskrities priešgaisrinės gelbėjimo pajėgos, informacija apie įvykį perduota Vilniaus greitosios medicinos pagalbos stočiai.

Pranešimas Bendrajame pagalbos centre skubios pagalbos telefono numeriu 112 buvo gautas 04.03 val. Uždūminimas užfiksuotas „Maxima” parduotuvės kulinarijos ceche.

Valdantiesiems priklausantys „darbiečiai“ siūlo neapmokestinti akcizu policijos ir gelbėjimo tarnybų automobilių naudojamo kuro. 

Seime užregistruota Akcizų įstatymo pataisa siūloma neapmokestinti akcizu degalų, kuriuos naudotų Vidaus reikalų ministerijos Viešojo saugumo funkcijas vykdantys padaliniai ir taip atpiginti degalus, nes dėl nepakankamo finansavimo policijos ir kitos gelbėjimo tarnybos negali tinkamai reaguoti į visus iškvietimus.

Parlamentarai sako, kad neapmokestinant akcizu viešojo saugumo padalinių naudojamo kuro, policijos išlaidų dalis transportui mažės ir tai leis greičiau reaguoti į gyventojų iškvietimus, efektyviai užtikrinti viešąją tvarką bei operatyviai likviduoti nelaimingų atsitikimų padarinius.

„Policijos transporto išlaidos yra neproporcingai didelė biudžeto išlaidų dalis, todėl neretai policijos tarnybiniams automobiliams yra įvedamos analogų Europos Sąjungoje neturinčios dienos normos kurui, o kuro pirkimui naudojamos lėšos iš automobilių parko atnaujinimo lėšų. Policininkai važinėja su senomis transporto priemonėmis, o tai didina išlaidas remontui ir kurui. Toks lėšų stygius sudaro prielaidas nevykti į kai kuriuos gyventojų iškvietimus, todėl viešojo saugumo paslaugos nėra tinkamai suteikiamos“, - pataisų reikalingumą aiškina parlamentaras Gintaras Tamošiūnas.

„Darbiečių“ duomenimis, policijos komisariatų išlaidos transportui sudaro apie 24 proc. visų patiriamų komisariatų išlaidų.

Kaune startuoja projektas "Išsigelbėk per 30 sekundžių". Šeštų klasių moksleiviai spręs specialiųjų tarnybų pateiktas filmuotas užduotis ir taip mokysis tinkamai elgtis įvykus nelaimei.

Projekto "Išsigelbėk per 30 sekundžių" tikslas – suteikti mokiniams teorinių ir praktinių žinių, ką būtina daryti, įvykus nelaimei. Mintis įgyvendinti tokio pobūdžio projektą kilo išsiaiškinus, kad tik maža dalis jaunųjų kauniečių išmano, kaip reikėtų tinkamai reaguoti nelaimės atveju.

"Pirmą kartą jauni žmonės, inicijavę šį projektą, subūrė visas Kauno specialiąsias tarnybas", – iniciatorius – organizacijos "Baltai Juoda" atstovus – gyrė Kauno priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos viršininkas Vidas Kerševičius.

Per specialius užsiėmimus paprastai, tačiau įtaigiai bus siekiama moksleiviams perteikti žinias, kaip galima išvengti nelaimės ir tinkamai reaguoti jai nutikus. Projekto iniciatoriai ir dalyviai ne šiaip sau pasirinko 6 klasių moksleivių auditoriją. Remdamiesi statistikos departamento duomenimis, jaunimo organizacijos atstovai pasakojo, kad iki 15 metų vaikų mirtingumas nėra didelis, tačiau nuo šešiolikos metų ir vyresnių sparčiai auga. Dažiausia mirčių priežastis – įvairūs nelaimingi atsitikimai. Siekdami, kad iki kritinio amžiaus vaikai sužinotų jų gyvybę gelbstinčius patarimus, ir pasirinko projektui būtent šią auditoriją.

Policijos duomenimis, dėl pilietiško ir greito žmonių reagavimo į įvykdytą nusikaltimą, išaiškinta 1,4 tūkst. nusikalstamų veikų. Gelbėtojų duomenimis, šiemet Kaune, naudojantis modernia gelbėjimo technika, iš daugiabučių per gaisrus jau iškelti net 68 žmonės. Medikai teigia, kad kiekviena pradelsta minutė 10 proc. sumažina tikimybę išgelbėti gyvybę, todėl labai svarbu žinoti, kaip ir ką daryti įvykus nelaimei.

Specialiųjų tarnybų atstovai parinko dažniausiai pasitaikančias nelaimes. Pagal jas buvo nufilmuotos situacijos. Policija, Greitosios medicinos tarnyba ir ugniagesiai gelbėtojai parengė po tris situacijas. Jas pasižiūrėję, moksleiviai iš trijų pasiūlytų variantų turės atrinkti teisingą ir kartu su pareigūnais ją aptarti.

Visada stengiausi padėti žmonėms, ne kartą į delną įdėdavau elgetai pinigėlį, tačiau nesitikėjau, kad man ištikus nelaimei nusisuks, regis, visas pasaulis.

Tokio beviltiškumo jausmo, kai prašai, maldauji padėti, o robotas moters balsu iš ragelio liepia laukti, dar neteko patirti. Kaip byloja karti mano patirtis, niekada nereikia pasitikėti jokiomis valdiškomis tarnybomis, nes ten žmonės tik "užmušinėja" laiką, o visada turėti po ranka pažįstamo santechniko ar elektriko telefonų numerius.

Per tas kelias nelemtas dienas nuo streso, nemigo naktų sušlubavo sveikata, todėl dabar gulėdama lovoje galiu ramiau apmąstyti tada susiklosčiusią situaciją.

Gyvenu uostamiesčio daugiabutyje. Rugsėjo 9-osios labai ankstų rytą pastebėjau šalia vamzdžių skydinės koridoriuje telkšančią balą. Puoliau į viršų pas kaimyną, bet jis daug nesigilinęs pasakė, kad pas jį viskas tvarkoje.

Iškviečiau avarinę tarnybą. Darbininkai po darbo nakties taip pat daug nesigilino ir netikrino, konstatavo mano bute kiaurą šilto vandens vamzdį. Išeidami pažadėjo užsukti vandenį ir po pietų atvykti remontuoti.

Tačiau nei užsuko vandenį, nei pasirodė tą dieną. Vanduo pliaupė virtuvėje per sienas, skendo koridorius ir vonia, o "gelbėjimo" tarnybos dispečerinė vis kartojo: "Jums paskambins, laukite".

Prašiau nors vandenį užsukti, mane patikino, kad vanduo užsuktas, taip yra pas juos užregistruota. Taip ir pralaukiau iki ryto, kol atvažiavęs darbų vykdytojas su darbininkais nustatė, kad vanduo tekėjo iš kaimyno virtuvės kiauro vamzdžio. Pakeitė bute vamzdį, kurio nereikėjo keisti.

Darbuotojai nustebo pamatę tokius didelius nuostolius, labai atsiprašė visos įmonės vardu, pažadėjo atsiųsti brigadą, nors minimaliai suremontuoti butą, tačiau ir tai, kaip suprantu, tik pažadai.

Kitą dieną pažiro liepsnos iš koridoriaus jungiklio, teko atjungti elektrą, dabar gyvenu kaip akmens amžiuje: šlapiomis sienomis, be elektros, nes reikia džiovinti elektros lizdus.

Norisi paklausti: kas kaltas dėl susidariusios situacijos? Asocialus kaimynas, kuriam rūpi tik išgerti, ir apie jokį nuostolių kompensavimą negali būti nė kalbos. O gal "gelbėjimo" tarnyba, kuri dėl darbuotojų aplaidumo ir nekompetencijos nesuteikė nė minimalios pagalbos?

Norėčiau, kad išspausdintumėte mano laišką, kad ir kiti gyventojai pasimokytų iš mano patirties.
 

Neseniai atliktas tyrimas atskleidė, kad gelbėtojai, medikai ir kiti žmonės, kurių darbas - suteikti pirmąją pagalbą, rizikuoja susirgti prostatos ir skydliaukės vėžiu. Anot mokslininkų, tokį ir panašų darbą dirbantieji susiduria su padidėjusia rizika susirgti vėžiu.

Tačiau šis atradimas buvo pagrįstas nedideliu sirgusiųjų onkologinėmis ligomis skaičiumi. Nei pagalbos darbuotojai, nei žmonės, kurie gyveno, dirbo ar ėjo į mokyklą po 2001-ųjų rugsėjo 11-ąją  Amerikoje įvykdyto terorizmo akto, nesusirgo vėžiu. Tik nedidelis skaičius tyrimo dalyvių kovojo su vėžiu, tačiau tyrimais buvo įrodyta, kad visi šie atvejai nebuvo susiję su tragiškais to meto įvykiais, skelbia Reuters Health.

Ar pasaulinio prekybos centro griūties pasėkmės tikrai gali sukelti onkologinius susirgimus sudomino Niujorko miesto sveikatos apsaugos įgaliotinį dr. Thomą Farley. Debatuose dalyvavę tyrėjai  ir politikai sprendė, kurių nukentėjusiųjų sveikatos priežiūros išlaidos turi būti padengtos iš sveikatos draudimo fondo. Apsaugoti nuo terorizmo akto nukentėjusius žmones padėjo ir sveikatos ir kompensacijos aktas "9/11".

"Dauguma žmonių, kurie susirgo vėžiu po išpuolių, vis tiek būtų susirgę juo, tačiau onkologiniams susirgimams išsivystyti reikia 20-ies ar daugiau metų. Taigi rizika gali dar nebūti visiškai išaiškėjusi“ - pridūrė T. Farley.

Tyrėjai spėja, kad dulkių, dūmų ir kitų chemikalų poveikis po  rugsėjo 11-osios įvykių žmonėms, kurie buvo šalia susprogdintų pastatų, gelbėjo nukentėjusiuosius ar kitaip dalyvavo, gali turėti įtakos įvairioms ligoms, tarp jų ir vėžiui.

Remiantis Niujorko sveikatos apsaugos departamento duomenimis, 55,778 žmonės dalyvavo šiuose įvykiuose, įskaitant 21,850 gelbėjimo ir miesto tvarkymo darbuotojus.

Gydytojo Jiehui Li vadovaujama tyrėjų komanda ištyrė į rizikos grupę patekusius žmones ir neužfiksavo jokių naujų ligų.  1,187 žmonėms buvo diagnozuotas vėžys, tačiau tai nebuvo didesnis nei įprasta skaičius.

Iš 23 vėžio rūšių, kuriomis sirgo gelbėjimo bei kitos rugsėjo 11 įvykiuose dalyvavusios komandos, 3 vėžio rūšys buvo dažniausios: prostatos (67), skydliaukės (13) ir kaulų čiulpų (daugybine mieloma) vėžys (7).