Elektra varomos vandens transporto priemonės, naujos kartos baterijos, funkcinis maistas, inovatyvios gelbėjimosi liemenės – tokiomis idėjomis kūrėjai pasitinka naujus metus, rašoma pranešime spaudai.

Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra (MITA) kartu su projekto „InoSpurtas“ partneriais – Lietuvos inovacijų centru bei mokslo ir technologijų parkais – organizavo konkursą „Ieškomas inovatorius!“ ir paskelbė rezultatus.

Ekspertų pagalba iš daugiau kaip 70 pateiktų atrinkta 10 geriausių idėjų, kurių kūrėjai buvo pakviesti įsteigti savo verslą.

„Idėjų mūsų konkursui sulaukėme itin daug, tad konkurencija buvo didelė. Atrinkome idėjas, kurios yra inovatyvios ir turi potencialo pateikti rinkai naują produktą. Tolimesnis etapas dar laukia: iš 10 startuolių tik trims bus suteikta galimybė vykti į žinomiausius Europos akceleratorius“, – sako Kęstutis Šetkus, MITA direktorius.

Įsteigti startuoliai idėjas vystys pagal Sumanios specializacijos kryptis ir kurs inovatyvius aukštos pridėtinės vertės produktus.

Įmonės šiuo metu inkubuojamos projekto „InoSpurtas” partnerių mokslo ir technologijų parkuose, kurie padeda vystyti technologijas, kurti prototipus. Įmonėms profesionalias konsultacijas teikia Lietuvos inovacijų centro ir MITA ekspertai. Įmonės raginamos naudotis įvairiomis finansavimo priemonėmis, pavyzdžiui inovaciniais čekiais.

Naujai įkurti verslai turi užduotį savo idėjas vystyti ateinančius metus ir parodyti aiškų rezultatą ateityje. Metų eigoje komisija vertins rezultatus ir tik 3 geriausieji bus atrinkti vyksti į užsienio akceleratorių, kuriame turės neįkainojamą galimybę įgyti tarptautinės patirties ir užmegzti kontaktų.

Bus vystomos įvairios idėjos:

MB „Ionicum“ vystys funkcinį maistą,

MB „SOS sistemos“ kurs naujoviškas gelbėjimosi liemenes,

MB „Kitas darbas“ kurs inovatyvią darbo paieškos platformą,

MB „Srautų valdymo sprendimai“ užsiims informacinių technologijų plėtojimu ir kurs sistemas darbuotojų ir darbo procesų valdymui,

UAB „Namperus LT“ kurs naujos kartos elektros bateriją,

MB „Automobilių istorijų registras“  plėtos pasaulinio tinklo idėją transporto priemonių registrui,

UAB „Identifikaciniai projektai“ dirbs su žmogaus veidų atpažinimo sistemomis,

UAB „Opticus“  kurs lazerinę optikos apskaitą.

UAB „Popa LT“ vystys vandens transporto priemonių, varomų elektra, idėją,

MB  „Elektros tiekimo sprendimai“ siūlys atsinaujinančios energetikos sprendimus.

Draudimų nepaiso

Klaipėdos savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus Kontrolės ir prevencijos poskyrio vedėjas Vilius Valys tikino, kad turėti gelbėjimosi liemenes privalo visi. Už jų išdavimą atsakingas plaukiojimo paslaugos teikėjas.

Maža to, pramogas vandens dviračiais draudžiama teikti jaunesniems nei 16 metų asmenims, jei jų nelydi vienas suaugusiųjų.

Tačiau realybė – kiek kitokia.

"Taisyklės galioja visiems. Gali būti, kad kai kurie pasiima tas gelbėjimosi liemenes, bet jų neužsideda. Už tai pirmiausia yra atsakingas paslaugos teikėjas", – sakė V.Valys.

Vandens dviračių nuomos verslu Klaipėdoje užsiimantis Robertas Lozinskis saugumo klausimus ilgai aptarinėjo su Viešosios tvarkos skyriaus darbuotojais.

Jis patikino, kad nerizikuoja ir liemenes išduoda visiems, kurie paprašo. Priešingu atveju pasirašomas raštiškas atsisakymas ją dėtis – tuomet už savo saugumą atsako pats paslaugos pirkėjas.

Gresia baudos

Jei žmogus savavališkai nusiima liemenę, visa atsakomybė krinta ant jo pečių.

Bauda už saugos taisyklių pažeidimus svyruoja nuo 16 iki 60 eurų. Pirmą kartą mokama pusė minimalios baudos.

Biudžetinės įstaigos "Klaipėdos paplūdimiai" vyriausiasis specialistas ir Danės upės administratorius Deivis Bilkštis patvirtino, kad poilsiautojai gali atsisakyti dėvėti liemenes.

"Yra Viešosios tvarkos skyriaus ir miesto tarybos patvirtintos saugaus elgesio ant ledo ir vandenyje taisyklės. Jaunesniems nei 16 metų asmenims rekomenduojama turėti gelbėjimosi liemenes. Taisyklėse taip pat numatyta, kad atsisakantys jas dėtis pilnamečiai turėtų pasirašyti oficialų raštą, jog prisiima atsakomybę už savo gyvybę. Esą "liemenė duodama, bet aš atsisakau ją dėvėti", – komentavo D.Bilkštis.

Anksčiau naudojimosi vandens atrakcijomis Danėje taisyklių nebuvo – jų prireikė tik prieš kelerius metus atsiradus minėtai pramogai.

"Daro, ką nori"

Nors plaukiojantiesiems be liemenių kyla realus pavojus nuskęsti, tačiau tai esą kiekvieno asmeninis reikalas.

"Ir mokantis plaukti galima nuskęsti. Jeigu karšta ir dar su liemene, tai juk labai nepatogu", – svarstė D.Bilkštis.

Viešosios tvarkos skyriaus darbuotojai kartu su pareigūnais vykdo reidus, kurių metu ieško pažeidimų. Pastarųjų nepasitaiko labai daug.

"Tarkime, šiemet pastebėta, kad nuomos punkte trūko atsakingo asmens telefono numerio, iki galo nebuvo nubraižytas leidžiamas plaukiojimo maršrutas, nepažymėtas laikas", – vardijo pašnekovas.

Taip pat atliekama išgėrusių žmonių kontrolė.

"Dviratyje griežtai draudžiama vartoti alkoholį, tačiau mes neturime teisės tikrinti žmonių krepšių. Jei akivaizdžiai matosi, kad žmogus yra išgėręs, jokių nuomų negali būti. Iš dalies tai ir paslaugos teikėjo atsakomybė. Bet žmonių – daug ir tada praktiškai turi prie kiekvieno stovėti, kad būtum šimtu procentų garantuotas už saugumą. Toliau nuplaukia ir daro, ką nori", – įsitikinęs D.Bilkštis.

R.Lozinskio žodžiais, norinčių paplaukioti neblaivių asmenų pasitaiko retai, tik per didžiąsias miesto šventes.

"Jei matome, kad žmogus apsvaigęs, neleidžiame plaukti", – užbaigė jis.

Seime siekiama dar labiau suvaržyti žvejus. Norima nustatyti, kad poledinės žūklės metu ir valtyse meškeriotojai privalėtų vilkėti gelbėjimosi liemenes.

Įstatymo pataisos autoriai akcentuoja, kad žvejams užvilkus gelbėjimosi liemenes nutiks mažiau nelaimingų atsitikimų, bus užtikrintas jų saugumas, o darbo esą sumažės ir gelbėtojams.

Klaipėdoje veikiančio žvejų klubo "Kurėnas" pirmininkas Viktoras Šukšteris pasiūlymui pritaria tik iš dalies.

"Esame šimtu procentų už tai, kad nesvarbu, ar valtis motorinė, ar irklinė – dėvėti gelbėjimosi liemenes būtų privaloma", – sakė ilgametis žvejys, pridūręs, kad net klubo taisyklėse yra toks punktas ir liemenės dėvimos savanoriškai.

Tačiau klubo vadovas nepritaria, kad liemenės būtų privalomos ir poledinės žūklės metu. Esą tai bus nepatogu, o ir žvejybos procesas dėl šios apsaugos priemonės saugesnis netaps.

"Įsivaizduokite, jei su liemene žvejys įkristų į vandenį. Jam būtų gerokai sunkiau ištiesti rankas, užsikabinti ant ledo", – pasakojo klubo vadovas.

Pašnekovas pridūrė, kad ir taip storai žiemą apsirengusiems žvejams liemenė tik dar labiau suvaržytų judesius.

V.Šukšteris abejoja, kad žvejai sąžiningai laikysis naujo įstatymo. Geros ir patogios liemenės yra labai brangios, o pigesnės, kurių kaina siekia apie šimtą litų, nesusilanksto, yra nepatogios transportuoti ir nešioti, todėl ant ledo užtektų jau kurį laiką privalomų specialių kablių.

Šioje situacijoje, klubo pirmininko manymu, svarbiausia pačių žvejų sąmoningumas. Esą poledinės žūklės mėgėjai patys žino, kada galima ir kada negalima lipti ant ledo, todėl privalo save kontroliuoti. Čia padėtų ir griežtesni inspekcijų tikrinimai bei didinamos baudos už žūklės taisyklių nesilaikymą.

Jei Seimas pritars naujajam įstatymui, jis įsigalios nuo kitų metų gegužės mėnesio.