-
Nuomai – žinybinės poilsinės 5
Už mėnesį – 4,5 tūkst. eurų
Valstybės nekilnojamąjį turtą valdanti ir jo priežiūrą užtikrinanti valstybės įmonė Turto bankas pradeda nuomoti valstybei priklausančias poilsiavietes, esančias Palangoje, Neringoje ir Molėtų rajone.
Iš pradžių nuomai bus pasiūlytos penkios poilsiavietės, esančios kurortinėse šalies vietose, o vėliau sąrašas ilgės.
Taip siekiama, kad valstybė gautų naudą iš jai priklausančio turto iki jis bus parduotas.
"Vykstant valstybės nekilnojamojo turto centralizacijai, matome teigiamų poslinkių – institucijos vis dažniau atsisako poilsio paskirties objektų kaip perteklinių jų funkcijoms atlikti. Kol vyksta šių pastatų ir patalpų paruošimas pardavimo procesui, priėmėme sprendimą poilsiavietes nuomoti, taip valstybei užtikrinant grąžą ir padengiant turto išlaikymo sąnaudas", – aiškino Mindaugas Sinkevičius, Turto banko generalinis direktorius.
Nuomai pasiūlyta Palangoje Žvejų gatvėje esanti buvusi Kretingos urėdijos poilsinė. 1,8 tūkst. kv. m pastatas siūlomas už pradinę 4,5 tūkst. eurų mėnesiui nuomos kainą.
Palangoje bus siūloma išsinuomoti ir J.Basanavičiaus gatvėje esančią poilsiavietę, kurios pradinė nuomos kaina mėnesiui sudaro apie 1,3 tūkst. eurų
Turto – už 7,2 mln. eurų
Molėtų rajone bus siūlomi du objektai, esantys šalia ežero. Tai Kirneilės kaime esanti beveik 80 kv. m poilsiavietė, kurios pradinė nuomos kaina – beveik 16 eurų už mėnesį.
Tame pačiame rajone Kulionių kaime esantį 143 kv. m pastatą nuomoja už pradinę nuomos kainą – 34,38 euro mėnesiui.
Nuomos konkursai skelbiami ir registracija į konkursus pradedama dar birželį.
Laimėtoju bus pripažintas tas konkurso dalyvis, kuris pasiūlys didžiausią nuomos kainą ir įvykdys kitas konkurso sąlygas.
Paaiškėjus skandalingiems faktams apie tai, kaip buvo tvarkomasi su buvusios valstybinės įmonės "Automagistralė" turtu, kuri šiuo metu reorganizuota į valstybės valdomą bendrovę "Kelių priežiūra", paaiškėjo, jog Juodkrantėje kelininkai taip pat mėgavosi žinybiniu poilsiu.
Kol bus surastas pirkėjas, Juodkrantėje esantys du kelininkų poilsinės pastatai bus nuomojami už maždaug 500 eurų pradinę nuomos kainą.
Turto banko duomenimis, 2018-ųjų pabaigoje valstybei priklausė apie 67,7 tūkst. kv. m poilsio paskirties patalpų, kurių likutinė vertė sudarė 7,2 mln. eurų.
Per metus tokio turto sumažėjo beveik 8 tūkst. kv. m.
Stočių salės – puotoms?
Dienraštis "Klaipėda" apie žinybinių poilsio namų gausą pajūryje rašė šių metų sausį ("Poilsio namų nuoma – strateginės įmonės biznis?" 2019 01 14).
Be šių poilsinių, kurias perėmė Turto bankas, sąraše iki šiol nematyti valstybės įmonei "Lietuvos geležinkeliai" priklausančios poilsinės Giruliuose.
O šioje poilsinėje už valstybės pinigus suręsti 43 statiniai, kurių bendras plotas – 2,5 tūkst. kv. m.
Nors įmonės "Lietuvos geležinkeliai" vadovas Mantas Bartuška žadėjo atsikratyti sovietmetį primenančių poilsio paslaugų, panašu, jog geležinkeliečiai neskuba atsisakyti privilegijų.
"Per metus abiejų poilsio bazių išlaikymo išlaidos užkraudavo apie 0,5 mln. eurų naštą bendrovei, o jose poilsiaudavo vos mažiau nei ketvirtadalis darbuotojų. Jų išlaikymas kasmet reikalavo ir papildomų investicijų", – dar pernai viešintame pranešime tikino "Lietuvos geležinkelių" generalinis direktorius M.Bartuška.
Dienraštis teiravosi strateginės įmonės atstovų, kodėl iki šiol nepriimti sprendimai dėl šios poilsiavietės.
Įmonės Korporatyvinės komunikacijos vadovas Tomas Digaitis tikino, jog procesas užtruko.
Per metus abiejų poilsio bazių išlaikymo išlaidos užkraudavo apie 0,5 mln. eurų naštą bendrovei, o jose poilsiaudavo vos mažiau nei ketvirtadalis darbuotojų.
"Lietuvos geležinkelių" pozicija nesikeičia – siekiame atsisakyti nepagrindinių veiklų ir susitelkti į tiesiogiai su geležinkeliais susijusias veiklas. Šiuo metu atliekame poilsio bazės Giruliuose statinių ir žemės sklypo teisinės registracijos procedūras. Siekiame, jog vos tik bus sutvarkyti teisiniai klausimai, būtų pradėtas poilsiavietės pardavimas. Kol šios procedūros yra atliekamos, poilsinės veikla tęsiama, jos paslaugomis gali naudotis visi norintys, įskaitant ir "Lietuvos geležinkelių" darbuotojus, jiems poilsis nėra kompensuojamas", – paaiškino atstovas.
Įmonės tinklalapyje galima aptikti ir daugiau su bendrovės tiesiogine veikla nesusijusių paslaugų – reklamuojama salių nuomos paslauga.
Ką ir kodėl nuomoja geležinkeliečiai? Aiškėja, jog geležinkelio stočių salės skirtos įvairiems pobūviams.
"Kalbant apie salių nuomą, siekiant efektyvaus turto panaudojimo, iš dalies veikloje naudojamas turtas yra nuomojamas, nuolat skelbiami aukcionai ir konkursai šioms paslaugoms. Vilniaus ir Kauno geležinkelio stočių erdvės, jose esančios konferencijų salės yra nuomojamos trumpalaikiams renginiams ar konferencijoms", – tikino T.Digaitis.
-
Dėl „Rail Balticos“ plėtros padidės geležinkelininkų poreikis?
„Mašinisto profesija pagal sunkumą – antra po lakūno. Mokomės visko – nuo konstrukcijos iki valdymo, eismo įstatymų“, – sako šios profesijos besimokantis Andrius. Vaikinas priduria, kad baigęs teisės studijas jis nusprendė įgyvendinti savo svajonę ir įgyti lokomotyvo mašinisto specialybę.
Lietuvoje nuolat didėja keleivių ir krovinių pervežimai geležinkeliu, neabejotiną postūmį tam turi ne tik Lietuvos, kaip tranzito šalies, galimybės, bet ir europinės vėžės „Rail Baltica“ tiesimas. Jis sujungs Baltijos šalis su Vakarų Europa, todėl reikės vis daugiau šiuolaikiškai parengtų specialistų.
„Vis dėlto tai yra didžiulis transporto šaltinis ir projekto plėtra pareikalaus naujų specialybių: traukinio mašinistų, logistikos specialistų, aptarnaujančio personalo. Bandysime prisitaikyti. Su „Rail Balticos“ plėtra, manome, kad tų specialistų poreikis tiktai didės“, – tikisi Vilniaus geležinkelio transporto ir verslo paslaugų mokyklos direktorius.
Geležinkelininko profesija Lietuvoje siekia XIX a. vidurį. Tuomet Rusijos imperijoje, o kartu – ir Lietuvoje pradėtas tiesti geležinkelis. Taip pat Vilniuje įsteigta Geležinkelio mokykla, kuri priėmė mokytis 14–18 metų jaunuolius. Tarpukario Lietuvoje atskiros mokyklos nebuvo. Ji įkurta 1944 m., baigiantis Antrajam pasauliniam karui. Daug kartų keitusi pavadinimą, dabar ji – Vilniaus geležinkelio transporto ir verslo paslaugų mokykla.
Plačiau apie geležinkelininko profesiją – laidos „Pažvelk į profesiją kitaip“ reportaže.