Remontavo savomis rankomis

M.Suboč ir A.Postarnakas pasakoja nestandartinėmis kelionėmis susidomėję prieš keletą metų. Socialiniuose tinkluose ir kitose interneto platformose jie stebėdavo po gamtą su palapinėmis keliaujančius žmones. Vėliau pora pastebėjo, kad vis daugėja krovininiuose automobiliuose įrengtais kemperiais pasaulį maišančių keliautojų.

"Pamažu ir mes pradėjome svajoti apie tokias keliones. Tačiau naudotų, netgi blogos būklės kemperių kainos buvo labai aukštos, jau nekalbant apie naujesnius. Vis dėlto Aleksandrui pasidomėjus daugiau, supratome, kad galėtume keliauti ir su mažu autobusiuku, jį prieš tai įrengę, – pasakoja Monika. – Nesame labai lepūs keliautojai, tad kemperyje dušas ir tualetas mums nebūtini. Norint juos įrengti, mažo furgoniuko jau neužtektų."

Svarbiausia išsiaiškinti, ar toks keliavimo būdas jums apskritai patinka.

Pradėjus svarstyti apie autobusiuko įsigijimą, vienas poros draugas iš pažįstamų vasarai pasiskolino kemperį. Jis Monikai su Aleksandru ir parodė, kad kelionėse prabangos tikrai nereikia.

Tad 2020-ųjų vasarą keliautojai įsigijo naudotą autobusiuką "Volkswagen T4", o tada laukė daug darbo jį transformuojant į kemperį. Tačiau pašnekovai tikina su nekantrumu laukę, kada galės pradėti transformacijos procesą. Kadangi autobusiukas buvo keleivinis, iš pradžių teko jį išardyti ir išimti dalį sėdynių. A.Postarnakas atskleidė, kad atnaujindami autobusiuką jie stengėsi pirkti kuo mažiau. Keliautojai norėjo didžiąją darbo dalį atlikti su turimomis medžiagomis ir įrankiais, kad darbai atsieitų kuo pigiau.

Ramybė: po­ra džiau­gia­si ga­lė­da­ma įsi­kur­ti gra­žiau­sio­se vie­to­se ir pus­ry­čiau­ti gam­to­je. / Asmeninio archyvo nuotr.

Nors Monikos ir Aleksandro profesijos su konstravimu ir automobilių taisymu nesusijusios, jie vis tiek ryžosi viską atlikti savomis rankomis. "Žinoma, iš pradžių būta abejonių, ar mums pavyks. Tačiau šiandien daug ko galima išmokti žiūrint "YouTube" vaizdo įrašus. Be to, Aleksandras yra labai nagingas, jo hobis yra ką nors taisyti, konstruoti. Man tai irgi patinka. Tad atnaujindami autobusiuką jautėme malonumą, mums tai nebuvo vargas", – tikina M.Suboč.

Kelyje vertina spontaniškumą

Pašnekovai pasakoja autobusiuką transformavę etapais. Kaskart išvykus į kelionę paaiškėdavo, ką dar reikėtų patobulinti.

"Pirmą kartą į kelią išvažiavome išbandyti. Kemperyje buvo tik lova ir kelios dėžės. Norėjome pažiūrėti, kur links ranka, kai norėsis pasiimti virtuvinius įrankius, patalynę ar kitus reikmenis. Taip supratome, ką reikia tobulinti. Vengėme viską įrengti iškart, kad vėliau darbo nereikėtų perdaryti. Juk gali pasirodyti, kad spintelės reikia visai kitoje autobusiuko pusėje", – atskleidė M.Suboč.

Pirmus kartus leidžiantis į kelią, nepavyko išvengti ir gedimų. A.Postarnakas pripažino, kad nebūnant profesionalais iš pradžių buvo sunku suprasti, kas sugedo. Tad teko nemažai laiko praleisti internete ieškant informacijos.

Hobis: akį trau­kian­čiu au­to­bu­siu­ku ke­liau­to­jai jau ap­lan­kė ne tik įvairius Lie­tu­vos kam­pe­lius, bet ir Len­ki­jos vir­šu­kal­nes. / Asmeninio archyvo nuotr.

Transformuojant autobusiuką, būta ir kuriozų. Būsimo kemperio durys buvo sulankstytos, todėl Aleksandras su Monika jas pakeitė naujomis. Tada duris reikėjo nudažyti, tačiau keliautojai nežinojo, kad gruntas taip pat gali suteikti spalvą. Tad duris jie netyčia nudažė skirtingais atspalviais.

"Patys sumeistravome ir kemperio baldus. Jiems įkvėpimo sėmėmės iš socialinių tinklų ,,Pinteresto" ir ,,Instagramo", o technikos mokėmės ,,Youtube" pagalba. Nemažai pasistūmėjome antrojo karantino metu. Vakare, po darbų, autobusiuko transformacija tapdavo puikiu poilsiu nuo kompiuterio, – šypsosi A.Postarnakas. – Į pirmąją kelionę išsirengėme dar 2020-ųjų vasarą. Tuomet autobusiuke buvo tik lova ir keletas daiktų. Kelyje atradome, kad kemperyje daugybė skylučių. Tad, važiuojant žvyrkeliu, salone atsirasdavo labai daug dulkių. Grįžus, teko viską užvirinti."

Išties bekeliaujant atsiskleidė nemažai techninių problemų. Pavyzdžiui, pašnekovams iš pradžių buvo sunku suprasti, kad sugedęs rankinis autobusiuko stabdys. Porą kartų kemperį teko atiduoti ir į servisą.

Tad galbūt kur kas paprasčiau būtų keliauti tradiciniais būdais? Ar geltonojo autobusiuko įsigijimas ir remontai neatsiėjo pernelyg brangiai? Monika su Aleksandru purto galvas. "Keliaudamas traukiniais ar lėktuvais, esi apribotas laiko. Mums ne prie širdies ir viešbučiai – juk juos reikia rezervuoti iš anksto. Todėl tokioje kelionėje vietos spontaniškumui lieka mažai, – argumentus dėsto A.Postarnakas – Mums labiau patinka blaškytis po Lietuvą, keliauti iš vienos vietos į kitą ir turėti laisvę bet kada keisti savo planus. Sakyčiau, kad iššūkiai, su kuriais mes susidūrėme įsigiję autobusiuką, labai menki, palyginti su tuo, ką mes gauname keliaudami kemperiu. Pavyzdžiui, vieną savaitgalį nusprendėme pakeliauti Molėtų link. Tačiau Vilniaus apskrityje, kurioje gyvename, prasidėjo lietus, judantis kaip tik ta kryptimi. Tad orų programėlėje pažiūrėjome, kad lietaus nebus Biržuose, ir nukeliavome ten. Šiame mieste dar nebuvome lankęsi, o ir lietaus išvengėme. Nakvojant viešbučiuose taip spontaniškai pakeliauti nepavyktų."

Kalnuose laukė iššūkis

Išsiruošę į pirmąją kelionę kemperiu, Monika ir Aleksandruas nukeliavo į Lietuvos pajūrį. Jie ne tik pasimėgavo jūra, bet ir aplankė šiame regione esančius ežerus.

"Tokioje kelionėje smagiausia tai, kad galime nakvoti gamtoje ir mėgautis nuostabiais vaizdais. Nemėgstame turistų numindžiotų vietų, todėl smagu, kad keliaudami autobusiuku galime aptikti įdomesnių kampelių. Žinoma, kartais kyla problemų parkuojant kemperį, juk tai – ne lengvasis automobilis", – pastebi M.Suboč.

Transformacija: ke­liau­to­jai sa­vo­m is ran­ko­mis gel­to­ną­jį au­to­bu­siu­ką pa­ver­tė kem­pe­riu. / Asmeninio archyvo nuotr.

Pora lankėsi ir Aukštaitijos nacionaliniame parke, Varėnos regione, Latvijoje. Praėjusios vasaros pabaigoje keliautojai nusprendė pakeliauti rimčiau ir aplankyti Lenkiją. Šioje kaimyninėje šalyje pašnekovai praleido net dvi savaites. Deja, visko, kas norėta, pamatyti nepavyko. Tačiau jie apsilankė Vilko irštvoje, Štuthofo koncentracijos stovykloje, nuvyko į Gdanską, Gdynę. Autobusiuką pavyko priparkuoti visai prie Gdynėje esančių skardžių, nuo kurių atsiveria puikus Baltijos jūros vaizdas. Pasak pašnekovų, jis jiems ilgam įsiminė.

Pora apsilankė ir Lenkijos Neringoje – Helio pusiasalyje, o tada pasuko Zakopanės link. Čia Monika su Aleksandru keliavo trasa Dolina Białego, ir kilo į Sarnia Skała viršukalnę. Tačiau kalnuose keliautojų laukė iššūkis. Paaiškėjo, kad kemperis netinkamai apšiltintas, kad galėtų atlaikyti drėgną orą. Tad Moniką ir Aleksandrą ryte pažadino ne kylanti saulė, bet drėgmė ir salone varvantis vanduo. Autobusiuką vėliau teko ilgai vėdinti ir valyti. O keliautojai suprato, kad reikia pagaliau į kemperį įmontuoti šildytuvą. Todėl kitą kartą į kalnus jie leisis, kai geltonasis autobusiukas bus tinkamai paruoštas oro iššūkiams.

Jaunuoliai autobusiuką transformavo etapais – kaskart išvykus į kelionę paaiškėdavo, ką dar reikėtų patobulinti.

Pašnekovai sako, kad kelionių pernelyg kruopščiai neplanuoja. Dažniausiai jie tiesiog aptaria kryptį, kuria norės nukeliauti, o lankytinus objektus išsirenka pakeliui. Daugiau planuoti reikėjo ruošiantis kelionei į Lenkiją, kurioje per dvi savaites keliautojai norėjo aplankyti kuo daugiau. Pašnekovai tikisi į šią kaimyninę šalį dar sugrįžti, nes norėtų ilgiau pabūti kalnuose. Apšiltinę autobusiuką, jie planuoja keliauti ir atšalus orams. Žiemą, kai gatvėse atsiras sniego ir ledo, pora kuriam laikui kemperį pastatys į garažą. Tačiau keliautojai tikisi, kad didžiąją rudens dalį keliauti dar pavyks. "Planuojame autobusiuką paremontuoti, o tada savaitgaliais vėl leistis į keliones po Lietuvą", – sako Aleksandras.

Kemperis – ne kiekvienam

Svajojantiesiems taip pat pradėti keliauti kemperiu, pašnekovai turi kelis patarimus. "Svarbiausia išsiaiškinti, ar toks keliavimo būdas jums apskritai patinka. Jei nesate taip keliavę, patariu iš pradžių išvykti į gamtą su savo automobiliu ir nakvoti jame arba palapinėje. Galbūt jums visai nepatiks keletą naktų praleisti be dušo ir kitų patogumų. O jei jau nusprendėte įsigyti autobusiuką, pirmiausia pasidomėkite, koks jums labiausiai tiktų, ir kiek reikės į jį įdėti darbo bei lėšų, – vardija M.Suboč. – Mes autobusiuką renovavome savomis rankomis, žinių semdamiesi iš vaizdo įrašų internete. Galiu pasakyti, kad viskas tikrai ne visada yra taip paprasta, kaip parodyta "YouTube". Reikės kur kas daugiau išmonės ir pastangų. Tad būtina tam morališkai pasiruošti. Kaip minėjau, mums šis procesas teikia malonumą. Tačiau kitiems jis gali greitai atsibosti."

Buitis: gel­to­na­ja­me au­to­bu­siu­ke M.Su­boč ir A.Pos­tar­na­kas įsi­ren­gė ma­žą vir­tu­vė­lę. / Asmeninio archyvo nuotr.

Mylimajai pritarė ir A.Postarnakas. "Keliavimas kemperiu tikrai nepigus malonumas. Be to, oras ne visada bus idealus. Aš patarčiau atkreipti dėmesį į tai, kad autobusiukas – ne lengvoji mašina, tad jį reikės valdyti kitaip. Jis aukštesnis, todėl tokį automobilį sunkiau vairuoti. Pavyzdžiui, nuo gūsingo vėjo jį kelyje gali imti nešti į šoną. Dėl šios priežasties autobusiuką vairuoti patinka ne visiems. Jį parkuoti taip pat yra sudėtingiau", – pastebėjo keliautojas.

Asmeninio archyvo nuotr.

Vis dėlto, pasak pašnekovų, visus sunkumus atperka laisvė keliauti ten, kur norisi, ir kaip norisi. Nesuvaržyti ir laisvi it vėjas jaunuoliai jau planuoja naujas keliones. Jie tikisi, kad šiais metais žiemiški orai neužklups labai anksti ir bus galima ilgiau pakeliauti.

Šio mokyklinio autobusiuko vertė – beveik 44 tūkst. eurų. Kauno rajonui jo išlaikymas (vairuotojo darbo užmokestis, degalai, draudimas) per metus kainuos 15 tūkst. eurų. Naujuoju autobusiuku į gimnaziją bus pavėžėjami toliau kaip 3 km nuo gimnazijos gyvenantys mokiniai, kurie čia mokosi.

Tai ne pirmas autobusiukas, kurį šįmet gavo Kauno rajonas, – vasaros pabaigoje toks autobusiukas pasiekė Karmėlavos Balio Buračo gimnaziją. Pernai ministerija Kauno rajonui skyrė tris autobusiukus, kurie buvo perduoti Akademijos Ugnės Karvelis gimnazijai, Zapyškio ir Lapių pagrindinėms mokykloms.

Šiuo metu Kauno rajono mokyklos valdo 38 mokyklinius autobusiukus: iš jų 23 gauti iš Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos, o penkiolika jų įsigyta savivaldybės biudžeto lėšomis.

Kauno rajono savivaldybėje į įvairių tipų švietimo įstaigas vežama daugiau kaip 3 tūkst. mokinių.

Švietimo ir mokslo ministerija išgirdo uostamiesčio prašymą ir nusprendė skirti vieną geltonąjį autobusą.

Mokyklinis M2 klasės autobusas "Mercedes-Benz" bus perduotas M.Gorkio pagrindinei mokyklai.

Klaipėdos savivaldybės Švietimo skyriaus vedėja Laima Prižgintienė paaiškino, jog autobusiukas būtent šiai mokyklai atiteko todėl, kad aplinkinėse savivaldybėse nėra mokyklų, kur vaikai būtų ugdomi rusų kalba, o užmiestyje gyvenantiems minėtos įstaigos auklėtiniams gana sudėtinga pasiekti miestą.

"Yra vaikų, gyvenančių kaimo vietovėse arba gyvenvietėse, kurie neturi kaip atvykti iki mokyklos. Tokių moksleivių iš tiesų yra, todėl mes ir prašėme", – dėstė L.Prižgintienė.

Pašnekovės teigimu, vaikai vežami pagal iš anksto nustatytą grafiką. Jaunuoliai autobusiuko paprastai laukia sutartose patogiose stotelėse.

"Nevažiuojama į kiekvieną kiemą ir pan. Yra sudaromas maršrutas ir paskiriamas laikas, kada ir kur vaikai turi būti", – tikino Švietimo skyriaus vedėja.

Pasak L.Prižgintienės, ne visos Klaipėdos mokyklos yra gavusios tokius autobusiukus.

Dažniausiai šios transporto priemonės yra skiriamos ne miestams, o kaimiškoms vietovėms, kur nėra gerai išvystytas susisiekimas viešuoju transportu.

Vis dėlto keletas autobusų uostamiesčiui buvo skirta.

"Mes anksčiau prašėme mokyklinių autobusų ir juos gavo S.Dacho bei Vitės mokyklos. Tuomet buvo ne tokie tobuli viešojo transporto maršrutai, tad vaikai neturėjo kaip atvykti, pavyzdžiui, iš Karklės", – paaiškino pašnekovė.

Mokykliniai autobusai taip pat naudojami ir specialiųjų poreikių turinčių vaikų kelionėms į ir iš mokyklos.

Dėl autobusiuko perėmimo į savivaldybę kreipėsi Švietimo ir mokslo ministerija.

Pastaroji informavo, kad praėjusiais metais pagal Mokyklų aprūpinimo geltonaisiais autobusiukais 2013-2017 metų programą įsigijo M2 klasės mokyklinių autobusų „Volkswagen Crafter“.

Įvertinus Klaipėdos savivaldybės paraišką, jai nuspręsta skirti vieną transporto priemonę. Autobusiuko vertė siekia per 36 tūkst. eurų.

Gautą geltonąjį mokyklinį autobusiuką savivaldybė perduos Martyno Mažvydo progimnazijai, kurioje mokosi ir neįgalūs vaikai.

Jaunieji klaipėdiečiai jau netrukus sulauks geltonojo autobusiuko. Moksleivius vešiančią transporto priemonę Klaipėdai skiria Švietimo ir mokslo ministerija. Planuojama, kad ji bus skirta specialiųjų poreikių turinčius vaikus ugdančiai švietimo įstaigai.

Uostamiesčio savivaldybę pasiekė žinios, jog Švietimo ir mokslo ministerija nusprendė skirti miestui ilgai lauktą geltonąjį autobusiuką.

Klaipėdai planuojama skirti M2 klasės keleivinį autobusiuką „Iveco Daily“, kurio vertė šiuo metu siekia 35 803,90 Eur.

Transporto priemonę planuojama atiduoti naudoti Klaipėdos specialiajai mokyklai-daugiafunkciniam centrui „Svetliačiok“.

Trečiadienį posėdžiavę Finansų ir ekonomikos komiteto nariai neabejojo šios transporto priemonės reikalingumu minėtai švietimo įtaigai bei tuo, jog „Svetliačiok“ pajėgs pilnai išnaudoti transporto priemonę.

Geltonojo autobusiuko uostamiestis Švietimo ir mokslo ministerijos prašo jau ne pirmus metus. Praėjusiais metais kovoje su kitais miestais dėl transporto priemonės Klaipėda liko nieko nepešusi – autobusiuko ministerija neskyrė.

2013-aisiais klaipėdiečiams atiteko vienas autobusiukas. Jis buvo skirtas "Medeinės" mokyklai, kurioje taip pat ugdomi vaikai, turintys specialiųjų poreikių.

Paprastai geltonieji autobusiukai mokyklas pasiekia prieš pat prasidedant naujiems mokslo metams.

Klaipėdos savivaldybės Turto skyriaus vedėjo Edvardo Simokaičio teigimu, šiuo metu Klaipėdai yra skirta apie 10 mikroautobusų moksleivių kelionėms.

„Tačiau šis skaičius yra per ilgai laiką, o ne per metus ar dvejus“, – pabrėžė pašnekovas.

Švietimo ir mokslo ministerija nupirko 48 naujus geltonuosius autobusus. Devyniolikos sėdimų vietų "Volkswagen Crafter" markės automobiliai jau keliauja į Lietuvą. Šiais metais uostamiesčiui nė viena tokia transporto priemonė nebuvo skirta.

Praėjusiais metais klaipėdiečiams atiteko vienas autobusiukas. Jis buvo skirtas "Medeinės" mokyklai. Ministerijos atstovų teigimu, transporto priemonės miestų švietimo įstaigoms buvo paskirstytos pagal poreikius.

Pernai uostamiestyje moksleivius nuo rugsėjo 1-osios pradėjo vežioti septyni geltonieji autobusiukai: penki jų skirti neįgaliems, o du – kitiems vaikams.

Nuo naujų mokslo metų iš viso Lietuvos keliais riedės 693 mokykliniai autobusai. Švietimo ir mokslo ministras Dainius Pavalkis sakė, kad geltonieji autobusai bus perkami ir ateityje, užtikrinant ne tik saugų mokinių pavėžėjimą į mokyklą, bet ir suteikiant daugiau galimybių vaikams keliauti į ekskursijas, sporto varžybas, konkursus.

Dalis autobusų skirti mokiniams, kurie turi specialiųjų ugdymosi poreikių ir nepajėgia patys atvykti į bendrojo ugdymo mokyklą, pavežti.

Naujieji autobusai tradiciškai mokykloms bus perduodami prieš naujus mokslo metus – paskutinę rugpjūčio savaitę.
Mokykliniams autobusams įsigyti šiemet buvo skirti 6 mln. litų.