Leidinyje rašoma apie tai, kad deputato, Valstybės Dūmos gynybos komiteto nario Andrejaus Gurulevo „Telegram“ kanale vėlų trečiadienio vakarą  buvo paskelbtas garso įrašas, kuriame Pietų karinės apygardos 58-osios jungtinės armijos vadas, generolas majoras Ivanas Popovas, šaukiniu „Spartak“, kreipėsi į savo karius.

Garso įraše girdimas balsas, kuris į karius kreipėsi: „Mano mylimi gladiatoriai, mano šeima“. Generolas majoras įraše  teigė, kad buvo atleistas iš darbo po to, kai pačiame aukščiausiame lygyje prabilo apie problemas kariuomenėje.

I. Popovas sakė: „Mane pastatė į vietą, atleido iš pareigų. Atvyko generolas leitenantas Liaminas (Denisas Liaminas – red. past.) ir perėmė vadovavimą kariuomenei. O aš laukiu savo tolesnio likimo, jo pakeitimo, pasiūlymo dėl tolesnės tarnybos... Nuo pat pradžių su jumis buvau sąžiningas, atviras. Pasistengiau, kad armijos gladiatoriai būtų kuo arčiau – nuo kario iki maršalo. Mūsų atveju iki štabo viršininko – generolo majoro Medvedevo, nes žūstame visi vienodai, kariaujame vienodai, visiems vienodai baisu, skauda ir sunku.

Man visi buvo lygūs, jokio skirtumo. Todėl pasakysiu jums atvirai – susiklostė sudėtinga situacija su vyriausiąja vadovybe, kai reikėjo arba nutylėti, perlipti per save ir nuslėpti tai, ko jie nenorėjo girdėti, arba vadinti daiktus savais vardais. Vardan jūsų, vardan žuvusių mūsų kovos draugų neturėjau teisės meluoti, todėl ir įvardijau visus probleminius klausimus, kurie šiandien aktualūs kariaujančiai armijai, svarbiausia – aprūpinimo. Visus daiktus pavadinau savais vardais. Atkreipiau dėmesį į pačią svarbiausią šiuolaikinio karo tragediją – tai, kad nevyksta priešraketinis karas, kad neturime artilerijos žvalgybos stočių, kad nuo priešo artilerijos masiškai žūsta mūsų broliai“.

Kaip anksčiau pranešė „Telegram“ kanalas „Grey Zone“, siejamas su „Wagner“ grupuote, I. Popovas buvo atleistas po to, kai pateikė ataskaitą Rusijos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo viršininkui Valerijui Gerasimovui, kurioje, be kita ko, pasiūlė rotuoti jam pavaldžius karius, ilgą laiką praleidusius fronto linijoje. „I. Popovo atleidimas – siaubingas teroristinis aktas prieš moralę kariuomenėje“, – rašoma „Grey zone“ kanale. 

Rusijos 58-oji  armija kariauja prieš Ukrainą – ką reikia žinoti

Ukrainos ginkluotosios pajėgos Zaporižios kryptimi jau daugiau nei mėnesį šturmuoja 58-osios armijos pozicijas.

Ukrainos okupantų daliniai kariauja Zaporožės kryptimi, ypač netoli Orechovo, Rabotino, Verbovojės ir Piatichatkos gyvenviečių.

Pasak JAV įsikūrusio Karo tyrimų instituto analitikų, pastarosiomis dienomis Ukrainos pajėgos tęsė ribotas mechanizuoto puolimo operacijas Zaporožės srities vakaruose, atakuodamos 58-osios armijos dalinių pozicijas.

Ukrainos generalinis štabas patvirtino, kad Ukrainos pajėgos sudavė tiesioginį smūgį viešbučiui „Dyuna“ okupuotame Berdianske, kur, Rusijos šaltinių teigimu, buvo įsikūręs 58-osios armijos štabas. Per operaciją buvo likviduotas Pietų karinės apygardos vado pavaduotojas generolas leitenantas Olegas Tsokovas, kuris, kaip manoma, asmeniškai vadovavo kariuomenei Zaporožės srities vakaruose.

Rusijos „Telegram“ kanalai rašė, kad O. Tsokovas žuvo atsitiktinai, teigdami, kad tikrasis taikinys buvo generolas majoras I. Popovas.

Jis susitiks su Lietuvos kariuomenės vadu kariuomenės vadu generolu leitenantu Valdemaru Rupšiu, Gynybos štabo viršininku brigados generolu Mindaugu Steponavičiumi, lankysis Kaune veikiančiame Regioniniame kibernetinės gynybos centre, Lietuvos kariuomenės daliniuose.

Lietuvos kariuomenę su Pensilvanijos nacionaline gvardija sieja ilgametis glaudus bendradarbiavimas. Beveik tris dešimtmečius gvardija teikia įvairiapusę paramą Lietuvos krašto apsaugos savanorių pajėgoms, vykdo instruktorių iš Lietuvos apmokymus, vyksta bendras karinis rengimas.

M. J. Schindleris Lietuvoje viešės iki rugsėjo 25 dienos.

Be to, šią savaitę Lietuvoje lankysis JAV karinių pajėgų Europoje ir Afrikoje vadas generolas Christoferis G. Cavolis (Kristoferis Kavolis) ir Vokietijos Jungtinių pajėgų operacinės vadavietės vadas generolas leitenantas Erichas Pfefferis (Erichas Feferis).

Tai numatyta šalies vadovo pasirašytame dekrete.

„Naujojo kariuomenės vado laukia svarbūs darbai. Pirmiausiai jam reikės užtikrinti kariuomenės modernizacijos projektų tęstinumą ir toliau stiprinti bendradarbiavimą su sąjungininkais“, – pranešime cituojamas G. Nausėda.

52 metų karininko kandidatūra Seimui bus pristatyta antradienį.

Jeigu parlamentarai pritars V. Rupšio kandidatūrai, jis kariuomenės vado pareigose pakeis kadenciją baigiantį generolą leitenantą Joną Vytautą Žuką, minimą kandidatu tapti G. Nausėdos patarėju nacionalinio saugumo klausimais.

Prezidentas pirmadienį taip pat pateikė dekretą dėl J. V. Žuko atleidimo iš kariuomenės vado pareigų.

V. Rupšio kandidatūrą prezidentui pasiūlęs krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis sakė, kad generolas „išsiskiria nepriekaištinga reputacija, o ilgametės tarnybos metu demonstruotas profesionalumas, patriotizmas ir atsidavimas kario tarnybai leido įgyti autoritetą Lietuvos kariuomenėje ir tarptautinėje karinėje bendruomenėje“.

Tarnybą krašto apsaugos sistemoje V. Rupšys pradėjo 1990 metais. Po dvejų metų jis tapo Lauko kariuomenės brigados Šiaulių motodesantinio būrio vadu, po to vadovavo kuopai.

1996-aisiais karininkas paskirtas Kauno kunigaikščio Vaidoto bataliono vado pavaduotoju, vėliau – bataliono štabo Operacijų skyriaus viršininku.

2001 metais V. Rupšys tarnavo vado pavaduotoju Lietuvos Didžiojo Kunigaikščio Kęstučio motorizuotame pėstininkų batalione, o netrukus paskirtas šio vieneto vadu ir buvo juo iki 2005-ųjų.

Po metų V. Rupšys paskirtas tarnauti Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijoje, o vėliau rotuotas į Krašto apsaugos ministerijos Personalo ir socialinės saugos departamentą.

2011 metais karininkui suteiktas pulkininko laipsnis, jis pradėjo vadovauti Mechanizuotajai pėstininkų brigadai „Geležinis Vilkas“.

Nuo 2013-ųjų rugsėjo V. Rupšys paskirtas į Krašto apsaugos ministerijos Personalo departamento direktoriaus pareigas, o po metų tapo kariuomenės vado J. V. Žuko padėjėju.

Sausumos pajėgų vadu V. Rupšys paskirtas 2016 metais, jam suteiktas brigados generolo laipsnis. Po dvejų metų karininkui suteiktas generolo majoro laipsnis.

V. Rupšys yra baigęs Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademiją, Baltijos gynybos koledžą Estijoje, JAV sausumos karo koledžą.

Pirmadienį Prezidentūroje Dalia Grybauskaitė generolo leitenanto laipsnį suteikė šalies kariuomenės vadui generolui majorui Jonui Vytautui Žukui.

Aukščiausiasis karinis laipsnis J.V.Žukui suteiktas už nepriekaištingą tarnybą, kariuomenės ir Lietuvos stiprinimą.

„Kariuomenės rankose yra gyvybinė valstybės užduotis – Lietuvos ir jos žmonių saugumas. Šis laipsnis – įvertinimo ir pasitikėjimo ženklas. Kartu tai – dar didesnė atsakomybė ir pareiga būti pavyzdžiu visiems Lietuvos žmonėms“, – per ceremoniją sakė šalies vadovė.

Iki šiol generolo leitenanto laipsnis buvo suteiktas dviem Lietuvos kariuomenės vadams - Valdui Tutkui ir Arvydui Pociui.

J.V.Žukas 1991 metais baigė Vilniaus universiteto Istorijos fakultetą, tarnybą krašto apsaugoje jis pradėjo 1990 metais Krašto apsaugos departamento Antrojo skyriaus inspektoriumi, vėliau dirbo Lauko kariuomenės brigados Kauno motodesantinio bataliono vadu, Motorizuotos pėstininkų brigados „Geležinis Vilkas“ vadu, Lietuvos gynybos atašė Vokietijoje, Lietuvos kariuomenės Mokymo ir doktrinų valdybos vadu.

2007-2012 metais J.V.Žukas buvo Lietuvos kariuomenės Sausumos pajėgų vadas. Jis yra mokęsis Bundesvero vadovavimo akademijoje ir NATO gynybos koledže.

Iki 2014 liepos dirbęs kariniu atstovu Lietuvos nuolatinėje atstovybėje prie NATO ir Europos Sąjungos, pernai jis buvo paskirtas Lietuvos kariuomenės vadu.