Kanceliarija neprivalo pateikti informacijos, nes G. Schroederio biuras, įsikūręs kanceliarijoje, yra nepriklausoma institucija spaudos įstatymo požiūriu, nusprendė teismas.

Buvęs Vokietijos kancleris, valdęs 1998-2005 metais, plačiai kritikuojamas dėl savo ryšių su Rusijos energetikos bendrovėmis ir artumo Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui invazijos į Ukrainą fone.

Gegužės mėnesį Bundestagas atėmė iš G. Schroederio kai kurias specialias privilegijas, suteiktas jam kaip buvusiam vadovui. Vokietijos parlamento biudžeto komitetas, be kita ko, nusprendė uždaryti jo biurą.

Dėl to G. Schroederis padavė Bundestagą į teismą, reikalaudamas, kad jam vėl būtų suteiktas biuras su darbuotojais, kaip įprasta buvusiems kancleriams.

SPD Hanoverio skyrius pareiškė, kad G. Schroederis „nėra kaltas dėl partijos taisyklių pažeidimo, nes joks jo pažeidimas negali būti įrodytas“.

Šis skyrius, turintis įgaliojimus spręsti buvusio kanclerio narystės klausimą, liepą pradėjo svarstymą, gavęs 17 skundų iš vietos ir regioninių  SPD padalinių dėl G. Schroederio besitęsiančios narystės.

Hanoverio skyriaus sprendimas dar gali būti apskųstas, bet teisės ekspertai sako, kad siekiant pašalinti partijos narius kyla didelių kliūčių.

G. Schroederis, kanclerio pareigas ėjęs 1998–2005 metais, atsisakė nusigręžti nuo V. Putino net ir Rusijai įsiveržus į Ukrainą.

Ši jo pozicija buvo labai nepatogi SPD, kurios narys Olafas Scholzas (Olafas Šolcas) yra dabartinis kancleris.

G. Schroederis taip pat buvo plačiai kritikuojamas dėl savo užimamų pelningų postų Rusijos energetikos milžinių administracijose. Tik sulaukęs didžiulio visuomenės spaudimo G. Schroederis gegužę pasitraukė iš Rusijos naftos bendrovės „Rosneft“ valdybos.

Vėliau jis taip pat paskelbė, kad nesijungs prie „Gazprom“ stebėtojų tarybos, nors iš pradžių planavo ten dirbti.

Gegužę Vokietijos parlamentas panaikino tam tikras privilegijas, kurias G. Schroederis turėjo kaip buvęs svarbus valstybės veikėjas. Tąsyk iš jo buvo atimtas biuras ir personalas.

Tačiau 78 metų buvęs kancleris neketino pasiduoti pastangoms pašalinti jį iš SPD ir liepą Maskvoje susitiko su V. Putinu.

Po to vizito duodamas interviu jis teigė, kad Rusija nori „derybomis pasiekto sprendinio“, kad būtų užbaigtas karas Ukrainoje. Šiuos komentarus Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pavadino „pasišlykštėtinais“.

G. Schroederis taip pat ragino Berlyną pakeisti sprendimą dėl rusiškų dujų eksporto vamzdyno „Nord Stream 2“, kuris yra baigtas statyti, bet buvo užblokuotas Vokietijos vyriausybės prieš pat prasidedant Rusijos invazijai į Ukrainą.

Socialdemokratų partijos (SPD) Hanoverio skyrius pradėjo posėdį, kuriame bus svarstoma keliolika vietos ir regioninių skyrių siūlymų dėl G. Schroederio tolesnės narystės. Sprendimas turėtų būti priimtas per tris savaites.

Buvęs kancleris „nusprendė, kad jo finansinė ir asmeninė priklausomybė nuo V. Putino yra svarbesnė už jo įsipareigojimus SPD ar jo kadencijos kanclerio poste palikimą“, dienraščiui „Rheinische Post“ pareiškė aukšto rango partijos narys Thomas Kutschaty (Tomas Kučatis).

G. Schroederis, Vokietijos kanclerio pareigas ėjęs 1998–2005 metais, pasmerkė Rusijos invaziją į Ukrainą kaip nepateisinamą, bet atsisakė atsukti nugarą savo draugui Kremliuje, taip sukeldamas politinių keblumų SPD.

Buvęs kancleris taip pat buvo plačiai kritikuojamas už savo darbą keliuose pelninguose postuose Rusijos energetikos milžinėse. G. Schroederis gegužę atsisakė vietos Rusijos energetikos įmonių grupės „Rosneft“ valdyboje tik susidūręs su didžiuliu visuomenės spaudimu.

Vėliau jis taip pat paskelbė, kad nesijungs prie „Gazprom“ stebėtojų tarybos, kaip planavo iš pradžių.

Gegužę Vokietijos parlamentas panaikino tam tikras privilegijas, kurias G. Schroederis turėjo būdamas vyresnysis valstybininkas – iš jo buvo atimtas biuras ir personalas.

Tačiau 78 metų buvęs kancleris užėmė nepalenkiamą poziciją ir, kaip spėjama, priešinsis pastangoms pašalinti jį iš SPD.

„Neatsisakysiu savo galimybių palaikyti dialogą su prezidentu Putinu“, – neseniai laikraščiui „Frankfurter Allgemeine“ sakė G. Schroederis.

Pasak teisės ekspertų, Vokietijoje pašalinti narius iš partijos yra labai sudėtinga, o buvęs lyderis galėtų apskųsti bet kokį jam nepalankų sprendimą.

Naujienų portalas „Politico“, remdamasis neįvardytais šaltiniais, pranešė, jog susitikimas buvo suderintas su Kyjivu, o G. Schroederis į Rusiją atvyko per Turkiją.

G. Schroederio bendrapartiečio sodialdemokrato Vokietijos kanclerio Olafo Scholzo (Olafo Šolco) vyriausybė apie šią kelionę nebuvo informuota, AFP pranešė šaltiniai Vyriausybėje.

Vokietijos dienraštis „Bild“, taip pat cituodamas neįvardytus šaltinius, pranešė, jog G. Schroederis apie vizitą pranešė tik savo artimiausiai aplinkai.

G. Schroederio žmona So-yeon Schroeder-Kim (Sojon Šrioder-Kim) vėlai ketvirtadienį „Instagram“ pasidalijo nuotrauka, kurioje ji  matyti užsimerkusi ir suglaudusi rankas it melstųsi, o fone matomas Kremlius.

G. Schroederis, Vokietijos kanclerio pareigas ėjęs 1998–2005 metais, tiek tėvynėje, tiek užsienyje buvo kritikuojamas, nes prasidėjus Maskvos išpuoliui Ukrainoje atsisakė atsistatydinti iš Rusijos naftos milžinės „Rosneft“ valdybos pirmininko pareigų.

77-erių politikas taip pat yra „Gazprom“ patronuojamosios įmonės „Nord Stream“ akcininkų komiteto vadovas, o birželį turėtų prisijungti ir prie paties „Gazprom“ stebėtojų tarybos.

G. Schroederis paskelbė pareiškimą, kuriame smerkia invaziją kaip nepateisinamą, tačiau teigia, jog dialogas su Maskva turi tęstis.

Pasipiktinę dėl jo atsisakymo nutraukti ryšius su Rusija, politiką paliko jo padėjėjai.

O. Scholzas taip pat viešai paragino G. Schroederį palikti savo pareigas Rusijoje, teigdamas, kad toliau jas eiti „nedera“.

Tačiau virš Ukrainos telkiantis karo debesims, o sąjungininkams abejojant dėl Vokietijos apsisprendimo, G. Schroederis vis dažniau laikomas potencialiu kliuviniu naujajam kancleriui ir partijos kolegai socialdemokratui Olafui Scholzui. Vis dažniau girdėti raginimai jam aiškiai atsiriboti nuo prokremliško lobisto.

„Schroederis yra našta Vokietijos užsienio politikai ir jo senajai partijai, – rašė savaitraštis „Der Spiegel“. – Jis turi aiškius tikslus. Ne savo šaliai, o sau“.

Nesenas G. Schroederio perspėjimas Ukrainai nutraukti „žvanginimą ginklais“ Vokietijoje buvo sutiktas su dideliu nepasitikėjimu, net tarp ilgamečių draugų centro kairės SPD partijoje.

Praėjusią savaitę paskelbtas pranešimas, kad 77 metų buvęs politikas ketina dirbti Rusijos valstybinės energetikos milžinės „Gazprom“ valdyboje, mažai kam patiko, kaip ir atskleidimas, kad G. Schroederis praėjusį mėnesį kalbėjosi apie Rusiją su vidaus reikalų ministerijos pareigūnu iš SPD.

Schroederis yra našta Vokietijos užsienio politikai ir jo senajai partijai.

Kontroversijos kyla neparankiu metu O. Scholzui, kurio kitą savaitę laukia didžiulis išbandymas – pirmas susitikimas akis į akį su V. Putinu Maskvoje.

O. Scholzas jau sulaukė kaltinimų, kad vangiai dalyvauja diplomatiniuose ginčuose  dėl Ukrainos krizės ir Vokietijos vardu siunčiantis neaiškią žinutę, ar ji palaiko sąjungininkus Rusijos grėsmės akivaizdoje.

„Nord Stream 2“

Po daugybės JAV ir kitų sąjungininkų raginimų O. Scholzas neseniai sugriežtino savo poziciją dėl galimų sankcijų, jei Rusija įsiveržtų į Ukrainą, įskaitant „Gazprom“ priklausančio dujotiekio „Nord Stream 2“ sustabdymą.

Būtent G. Schroederis, 1998–2005 metais buvęs Vokietijos kancleriu, paskutinėmis savo darbo savaitėmis pasirašė dokumentus dėl pirmojo „Nord Stream“ dujotiekio tarp Rusijos ir Vokietijos, o šiuo metu vadovauja „Nord Stream“ bendrovės akcininkų komitetui.

Jis taip pat yra Rusijos naftos milžinės „Rosneft“ direktorių tarybos pirmininkas.

Televizijos interviu O. Scholzas neigė, kad prieš kelionę į Maskvą G. Schroederis jam darė kokią nors įtaką. „Aš jo neklausiau patarimo, jis man jo ir nedavė“, – sakė jis. – Yra tik vienas kancleris – tai aš“.

„Dėmesio nukreipimas“

V. Putinas ir G. Schroederis užmezgė „tikrą draugystę, pagrįstą pasitikėjimu“, kai G. Schroederis buvo valdžioje, naujienų agentūrai AFP sakė politologė Ursula Muench.

Tačiau „problemiška, kai buvęs kancleris naudojasi savo praeities politine veikla ir ryšiais tam, kad užsidirbtų pinigų“, – sakė ji.

Vokietijos SPD istoriškai palaikė glaudžius ryšius su Rusija, kilusius iš „Ostpolitik“ suartėjimo ir dialogo su tuometine Sovietų Sąjunga politikos, kurią aštuntajame dešimtmetyje sukūrė buvęs SPD kancleris Willy Brandtas.

Vienas po kito dirbę kancleriai įvairiu lygmeniu tęsė tą politiką, tą darė ir O. Scholzo pirmtakė centro dešinės atstovė Angela Merkel, kuri daugiausia dėmesio skyrė ekonominei santykių su Rusija naudai – tai strategija, vokiškai žinoma kaip „Wandel durch Handel“ arba „pokyčiai per prekybą“.

Tačiau dėl G. Schroederio, kuris Sankt Peterburge garsiai atšventė savo 70-ąjį gimtadienį kartu su V. Putinu, kantrybė baigėsi net ir tiems Vokietijos politikams, kurie simpatizavo Rusijai ir jos ilgalaikėms nuoskaudoms dėl NATO plėtros.

Visi žino, kur yra G. Schroederis, visi žino, iš kur jis gauna pajamų.

SPD veteranas Rudolfas Dressleris „Spiegel“ sakė, kad G. Schroederio elgesys yra „gėdingas“, ir paragino partijos vadovybę prašyti G. Schroederio susilaikyti nuo viešo politinių klausimų komentavimo.

Opozicijos politikai ir jaunesniosios SPD koalicijos partijos, liberaliosios FDP, atstovai paragino G. Schroederį atsisakyti buvusio kanclerio privilegijų, tokių kaip biuras su darbuotojais ir asmeninis vairuotojas.

Vokietijos mokesčių mokėtojai nebeturėtų „finansuoti Rusijos lobizmo“, laikraščiui „Bild“ sakė parlamentaras Volkeris Ullrichas iš konservatyvios CSU partijos, siūlydamas „Gazprom“ patiems mokėti už G. Schroederio išlaikymą.

Vokietijos Maršalo fondo politikos ekspertų grupės Berlyne direktoriaus pavaduotoja Sudha David-Wilp sakė, kad naujausia G. Schroederio saga buvo „dėmesio atitraukimas“ nuo Ukrainos krizės, bet nieko naujo.

„Visi žino, kur yra G. Schroederis, visi žino, iš kur jis gauna pajamų“, – sakė ji naujienų agentūrai AFP.

Pasak jos, žymiai įdomiau yra tai, kokius santykius su Rusija O. Scholzas ir SPD pasirinks ateityje.

„Ar dabar suprantama, kad „Ostpolitik“ arba „Wandel durch Handel“ yra praeitis? Ar jie ir toliau naudos tą pačią formulę?“ – retoriškai klausė ji.

1998–2005 metais Vokietijai vadovavęs G. Schroederis yra socialdemokratas ir Rusijos prezidento Vladimiro Putino draugas. Jo ryšiai su Rusija dažnai yra nesutarimų šaltinis, be kita ko, ir jo paties partijoje, kuri vadovauja naujajai koalicinei vyriausybei.

Jo paskyrimas į „Gazprom“ stebėtojų tarybą turėtų būti patvirtintas per metinį visuotinį susirinkimą birželio 30 dieną.

G. Schroederis pakeis Timurą Kulibajevą, buvusio Kazachstano prezidento Nursultano Nazarbajevo žentą. T. Kulibajevas buvo nušalintas iš pareigų po sausį Kazachstane kilusių kruvinų neramumų.

77 metų G. Schroederis jau užima nemažai aukštų pozicijų Rusijos versle. Jis yra valstybinės energetikos bendrovės „Rosneft“ stebėtojų tarybos pirmininkas.

Jis taip pat yra „Nord Stream AG“ akcininkų komiteto pirmininkas ir „Nord Stream 2 AG“ direktorių tarybos pirmininkas.

Abu dujotiekiai per Baltijos jūrą jungia Rusiją ir Vokietiją. Rusijos kritikai, ypač JAV, teigė, kad „Nord Stream 2“, kuris dar neveikia, gali būti panaudotas kaip svertas prieš Maskvą, jei ji surengtų karinę invaziją į Ukrainą.

Ukrainos reikalavimus tiekti ginklus iš savo šalininkų Vakaruose, tvyrant įtampai prie sienos su Rusija, G. Schroederis apibūdino kaip „žvanginimą ginklais“.

Jis taip pat kaltino NATO dėl Rusijos masinio karių telkimo prie sienos.

Būdamas Vokietijos kancleriu G. Schroederis aktyviai gynė Rusijos pirmojo eksporto dujotiekio per Baltijos jūrą iki Vokietijos projektą „Nord Stream“. Taip Kremliaus palankumą pelnęs G. Schroederis vėliau tapo jo operatorės „Nord Stream AG“ akcininkų komiteto pirmininku, nuo 2017-ųjų rugsėjo taip pat vadovauja didžiausia Rusijos naftos koncerno „Rosneft“ direktorių tarybai.

„Mes kalbame apie Vokietijos ir Europos įmones. Jei projekto nepavyks įgyvendinti, teks į nuostolius perkelti 12 mlrd. eurų vertės investicijas“, – trečiadienį sakė G. Schroederis, kalbėdamas per atvirus „Nord Stream 2“ projekto svarstymus Vokietijos parlamente (Bundestage), į kuriuos jis į juos buvo pakviestas kaip ekspertas.

Jis priminė, kad JAV planuoja įvesti naujas sankcijas šio dujotiekio projektui bei jo dalyviams, ir tai „ne pirmas JAV bandymas kištis į Vokietijos energetikos politiką“.

G. Schroederio žodžiais, šiomis sankcijomis norima perimti ES energetikos politikos kontrolę ir nurodyti, kaip turėtų elgtis Vokietija.

„Tai turėtų būti atmesta, atsižvelgiant į mūsų nacionalinius interesus“, – sakė jis.

G. Schroederis neteisingais pavadino argumentus, jog šis dujotiekis padidins Europos Sąjungos priklausomybę nuo Rusijos.

Kaip jau buvo skelbta, JAV Kongreso Atstovų Rūmams praėjusios savaitės pabaigoje buvo pristatytas abiejų partijų atstovų parengtas įstatymo projektas dėl sankcijų „Nord Stream 2“ išplėtimo. Šis projektas atitinka praėjusio mėnesio pradžioje JAV Senatui pateiktąjį. Taigi, abu JAV Kongreso rūmai dabar vienu metu svarstys papildomas ribojančias priemones „Nord Stream 2“ projekto įgyvendinimui.

Antradienį JAV Senatas papildomas sankcijas „Nord Stream 2“ įtraukė į JAV gynybos biudžeto projektą.

2019-ųjų gruodžio 20-ąją JAV prezidentui Donaldui Trumpui (Donaldui Trampui) paskelbus sankcijas „Nord Stream 2“, šio dujotiekio tiesimas Šveicarijos bendrovės „Swiss Allseas“ trimis specialiais laivais buvo nedelsiant nutrauktas. Vamzdynas nutiestas 94 proc., projekto įgyvendinimas sustojo.

Kremliaus kontroliuojamas „Gazprom“, kuris yra vienintelis faktinis šio projekto vystymo bendrovės akcininkas, tikisi dujotiekį šiemet baigti tiesti nuosavu daugiafunkciniu statybos laivu „Akademik Čersky“.

„Gazprom“ partnerės šiame projekte – Vokietijos „Wintershall“ bei „Uniper“, Austrijos OMV, Prancūzijos „Engie“, Didžiosios Britanijos ir Nyderlandų „Dutch Shell“ – yra finansavimo dalininkės bei būsimos naudos gavėjos.

Šiuo metu galiojančios Vašingtono sankcijos nukreiptos prieš laivus, tiesiogiai užsiimančius vamzdžių klojimu po vandeniu. Naujų sankcijų taikiniai – laivų draudikai bei aptarnavimo įmonės, atliekančios geodezinius, tranšėjinius, suvirinimo ir kitus darbus. Sankcijos taip pat būtų nukreiptos prieš įmones, vykdančias vamzdynų bandymus ir juos sertifikuojančias, tai yra atliekančios darbus, be kurių vamzdynai negali būti pradėti naudoti.

55 mlrd. kubinių metrų metinio pralaidumo vamzdynas „Nord Stream 2“ Baltijos jūroje nuo Rusijos iki Vokietijos klojamas greta daugiau nei aštuonerius metus jau veikiančio, tokio pat pajėgumo dujotiekio „Nord Stream“.

Tapo žvalgybų šaltiniu

Dar 2017-aisiais pasirodžiusios J.Høvsgaardo knyga "Spionerne der kom ind med varmen" ("Šnipai, atnešantys šilumą") pavadinta bomba. Tačiau jos versija vokiečių kalba turi nepalyginti didesnės griaunamosios galios, nes atskleidžia schemas, kaip aukščiausio lygio Vokietijos politikai padeda įgyvendinti Kremliaus kėslus. Neatsitiktinai ir leidykla "Europaverlag" knygai suteikė skambesnį, nei originalusis pavadinimą, "Gier, Gas und Geld" – "Godumas, dujos, pinigai: Kaip Vokietija su "Nord Stream" rizikuoja Europos ateitimi".

J.Høvsgaardo darbas pranoksta įprastą žurnalistinio tyrimo žanrą: knygoje atskleidžiama, kaip, naudojant primityvius metodus, pasitelkus sovietmečiu nuregztu agentų tinklu, it pleištas į Europos vienybę stumiamas dujotiekio "Nord Stream 2" projektas.

Šio sąmokslo herojai – kairiosios pakraipos Europos politikai, tačiau be didesnio pasipriešinimo į Kremliaus žaidimus leidžiasi būti įtraukiami dešinieji, ir net apolitiški akademinės bendruomenės atstovai.

"Staiga pasijutau tarsi atsidūręs Johno le Carré trileryje", – kelerius metus trukusį darbą danas lygina su garsiojo britų žvalgybininko tikrais faktais pagrįstais šnipų romanais.

Likus savaitei iki knygos pasirodymo Danijoje, jos ištraukos buvo išverstos į rusų kalbą ir paskelbtos internete. Tuomet su žurnalistu susisiekė žmonės, su kuriais paprastai vargiai bendraujama.

"Išleidęs knygas ar dokumentinius filmus apie kriminalinį pogrindį ir jo ryšius su aukščiausiais visuomenės sluoksniais, esu susidūręs su radikaliomis reakcijomis, tačiau su šia knyga staiga įsitraukiau į politinės galios žaidimą, kuriame visi bijojo, kad jų pokalbių klausysis Rusijos žvalgybos tarnybos FSB ir GRU. Todėl man buvo paprašyta suteikti šifruoto pašto ir telefono ryšio galimybes", – sakė J.Høvsgaardas, prieš keletą dienų pristatęs savo knygos vokišką leidimą.

Dauguma tyrime minimų asmenų nepageidavo bendrauti su žurnalistu, todėl jis naudojosi alternatyviais šaltiniais. "Turėjau galimybę susipažinti su penkių Danijos ministerijų medžiaga, beveik visų Baltijos jūros valstybių ataskaitomis ir pareiškimais, turėjau prieigą prie konfidencialių ES dokumentų, JAV valstybės departamento ir jos ambasadorių Rusijoje, Vokietijoje, Lenkijoje ir Skandinavijoje susirašinėjimo", – sako knygos autorius.

Pasikeitę prioritetai

Rusijos dujų telkinius ir vartotojus Europoje jungiančio projekto "Nord Stream" simboliu danų žurnalistas vadina taikų paukštį – ledinę antį. "Nord Stream" vamzdynams numatytas kelias per saugomą ančių apgyvendintą teritoriją Švedijos Gotlando pakrantėse. Dėl šios ekologinės problemos projektas susidūrė su dideliu pasipriešinimu, jau nekalbant apie primygtinius Švedijos vyriausybės, gynybos ministerijos ir žvalgybos tarnybų įspėjimus. Tačiau ledinė antis turėjo lemiamos reikšmės", – viename interviu sakė J.Høvsgaardas.

Kaip susiję šie paukščiai ir dujotiekis? Gotlando universitetas atliko pagrindinį vaidmenį viešuosiuose debatuose, kuriuose siekta, kad ekologai palaimintų dujotiekio per Švedijos teritoriją tiesimą.

"Vienas iš profesorių ypač nuoširdžiai pasisakė prieš projektą, nurodydamas galimą neigiamą dujotiekio poveikį aplinkai, įskaitant zoną, kurioje gyvena ledinės antys. Tačiau paskui UAB "Nord Stream AG" įvykdė ilgametę mokslininko svajonę –  paaukojo 10 mln. Švedijos kronų vienam iš universitete atliekamų mokslinių projektų, apimančių ir šių ančių tyrinėjimą. Be to, profesoriaus moksliniam projektui Rostoko universitete buvo suteiktas trejų metų finansavimas. Pinigų paaukota ir vietos uostui bei salos muziejui. Pasipriešinimas buvo palaužtas", – sako žurnalistas.

Draugas ir lobistas

Anot J.Høvsgaardo, Kremlius ir "Gazprom" naudoja senus sovietmečio ir Maskvos specialiųjų tarnybų metodus – paperka žmones arba spaudžia tuos, kurie priima sprendimus ir yra priešiškai nusiteikę.

Vien keturi pagrindiniai "Gazprom" vadybininkai – buvę KGB darbuotojai, o AB "Nord Stream AG" vadovauja buvęs VDR saugumo tarnybos "Stasi" agentas Matthiasas Warnigas.

"Šie žmonės ir dirba atitinkamai. Jie naudojasi senais metodais ir ryšiais. Tuo jie skiriasi nuo kitų pasaulio energetikos įmonių: "Gazprom" ir "Nord Stream" nėra paprastos įmonės, tai Kremliaus priemonės, kuriomis visada naudojosi jo specialiosios tarnybos", – sako danų žurnalistas.

Asmeniniu Rusijos prezidento draugu vadinamu buvusiu Vokietijos federaliniu kancleriu Gerhardu Schröderiu Vladimiras Putinas naudojasi kaip savo įtakos agentu Vakaruose.

Asmeniniu Rusijos prezidento draugu vadinamu buvusiu Vokietijos federaliniu kancleriu Gerhardu Schröderiu Vladimiras Putinas naudojasi kaip savo įtakos agentu Vakaruose. Politiniu požiūriu vokiečių politikas esąs svarbiausias Rusijos žmogus Europoje, ne vien Vokietijoje. "Jis atveria duris. V.Putinas išnaudoja G.Schröderio ryšius. G.Schröderis buvo kancleris tuo metu, kai beveik visur Šiaurės Europoje valdžioje buvo socialdemokratai: Suomijoje – Paavo Lipponenas, Švedijoje – Göranas Perssonas, Danijoje – Poulis Nyrupas Rasmussenas, Jungtinėje Karalystėje – Tony Blairas, Nyderlanduose – Kimas Kokas. Prancūzijoje, Ispanijoje, Austrijoje – visur valdžioje buvo G.Schröderio partijos bičiuliai, su kuriais jis palaikė ir palaiko ryšį. Ir tuo nuolat buvo naudojamasi", – sakė J.Høvsgaardas.

Lemtingos vakarienės

Šią tezę danas iliustruoja dviem pavyzdžiais. G.Shröderį ir buvusį Švedijos vyriausybės vadovą G.Perssoną siejo asmeninė draugystė bei partnerystė. Baigęs aktyvią politinę karjerą, švedų politikas užsiėmė aplinkosaugos klausimais, dirbo buvusio JAV viceprezidento Alo Gore'o aplinkosaugos centre – užėmė valdybos nario pareigas.

"G.Perssonas iš principo pasisakė prieš gamtinių dujų naudojimą. Tačiau vėliau, 2007 m. gegužės 7 d., lankydamasis Stokholme, G.Schröderis pakvietė G.Perssoną vakarienės. Kitą dieną G.Perssonas pareiškė, kad dabar jis kompanijos "GRL Consult", užsiimančios Vokietijos kompanijos "E.ON" viešaisiais ryšiais, lobistas", – sako danų žurnalistas, pastebėdamas, kad "E.ON" yra vienas iš "Nord Stream 1" akcininkų.

Vakarienė su G.Schöderiu buvo lemtinga ir P.Lipponenui. Pastarąjį gurmaniško pokalbio Berlyne buvęs Vokietijos kancleris ir M.Warnigas pakvietė 2008 m. liepą.

"Suomijos ekspertai mano, kad P.Lipponenas yra buvęs "Stasi" užsienio agentas, pravarde Mungo. Taigi, buvęs kancleris G.Schröderis, dirbantis pas buvusį KGB agentą, buvusį Federalinės saugumo tarnybos FSB vadovą V.Putiną, susitinka su buvusiu "Stasi" pareigūnu M.Warnigu ir P.Lipponenu, laikomu buvusiu "Stasi" agentu", – į, paties žodžiais, pikantiškas detales atkreipė dėmesį knygos autorius.

Abu vokiečiai turėję eliminuoti pavojų, kad Suomijos ekologai taip pat neduos leidimo "Nord Stream" projektui, kaip tai atsitiko Danijoje. P.Lipponenas buvęs idealus žmogus: ilgus metus vadovavo vyriausybei, parlamentui. Susitikimas buvo vaisingas – tuoj po vakarienės "Nord Stream" išdidžiai pranešė, kad pasamdė P.Lipponą konsultantu.

Tiesioginiai ryšiai

Tarp žmonių, kuriuos ne vienus metus G.Schröderis ir M.Warnigas bandė palenkti Kremliaus pusėn, – ir pusė Švedijos politinio elito.

"G.Schöderio vaidmuo buvo aiškus: užmegzti ryšius su pagrindiniais politikais ir vadovauti tinklui Vokietijoje, – aiškino J.Høvsgaardas. – M.Warnigas rengdavo politikų susitikimus su V.Putinu. Taip buvęs Švedijos pramonės ministras mainais už paramą projektams pareikalavo susitikimo su V.Putinu, ir M.Warnigas jį suorganizavo. V.Putinas priėmė buvusį ministrą savo rezidencijoje Sočyje. Vienas iš Maskvoje dirbusių JAV diplomatų po susitikimo su M.Warnigu išsiuntė pranešimą Vašingtonui: M.Warnigas giriasi, kad dėl "Nord Stream" jis turi tiesioginį ryšį su V.Putinu ir kad Europoje leidžiamos didelės sumos tam, kad būtų nutiestas dujotiekis."

Įtakos agentų tinklui Vokietijoje, anot danų žurnalisto, be G.Schröderio, priklauso ir daug kitų socialdemokratų – tiek federalinio lygio veikėjų, tiek iš Meklenburgo-Aukštutinės Pomeranijos ir Brandenburgo žemių, per kurių teritorijas eina dujotiekio sausumos dalis.

"Pažiūrėkite į G.Schröderio ryšius Žemutinėje Saksonijoje, buvusius užsienio reikalų ministrus Franką-Walterį Steinmeierį ir Sigmarą Gabrielį, į buvusį G.Schröderio ir S.Gabrielio rinkimų vadovą Heino Wiese", – sako žurnalistas. Pastarąjį jis vadina atviru Rusijos interesų lobistu Vokietijoje: 2016-ųjų vasarį H.Wiese tapo Rusijos garbės konsulu Hanoveryje, tų pačių metų gegužę jam įteiktas Sankt Peterburgo akademinio universiteto garbės daktaro laipsnis.

"H.Wiese's iniciatyva Meklenburgo-Aukštutinėje Pomeranijoje vyko Rusijos diena, kurią daugiausia rėmė Rusijos įmonės. H.Wiese palaiko aktyvius ryšius su Brandenburgo vyriausybe, taip pat su oligarchu, gaminančiu vamzdžius "Nord Stream". Galima tęsti be pabaigos. Šių ryšių šaknys driekiasi į tolimą praeitį, jos pasiekia aukščiausius federalinių žemių valdžios ir Berlyno politikos ešelonus", – įsitikinęs knygos autorius.

Jo teigimu, dėl istorinių ryšių Kremliui labai paprasta veikti Vokietijoje. Pirma, per senus ryšius Rytų Vokietijoje ir, antra, dėl to, kad KGB ir "Stasi" agentai keletą dešimtmečių apdorojo Vakarų Vokietiją. "Kalbant konkrečiai apie G.Schröderį supantį įtakos agentų tinklą: nerasite geresnės Rusijos interesams atstovaujančios lobistų grupės. Be šių žmonių projektas būtų atmestas", – sako J.Høvsgaardas.

Šantažo įrankis

Kodėl "Nord Stream 2" yra toks pavojingas Europai? J.Høvsgaardas atsako: šis projektas pažeidžia Europos dujų direktyvą, kurioje numatoma mažinti šalių tarpusavio priklausomybę ir kalbama apie tinklą aptarnaujančių įmonių bei tiekėjų atskyrimą. "Nord Stream" atveju viskas iki pat žemyninės Vokietijos dalies yra tose pačiose rankose. Vis dėlto svarbesnis esąs politinis aspektas – dujotiekis tarnauja Kremliaus ir Putino politiniams tikslams, t.y. padeda skaldyti ES.

"Nordstream" nėra komercinis projektas. Jei taip būtų, jis būtų seniai sustabdytas.

Importuodama dujas ne per Rytų Europos teritoriją, anot danų žurnalisto, Vokietija žaidžia rusišką ruletę su ES. V.Putinas turįs galimybę padalyti Europą į šalis, kurios gauna dujas, ir į šalis, kurioms galima užsukti čiaupą. Jei bus nepatenkintas Ukrainos, Lenkijos, Bulgarijos, Rumunijos ar Baltijos šalių politika, jis gali palikti pastarąsias be dujų, tuo pat metu neprarasdamas Kremliui labai svarbių pajamų už Vokietijai ir Austrijai parduodamas dujas.

"Nordstream" nėra komercinis projektas. Jei taip būtų, jis būtų seniai sustabdytas, – įsitikinęs žurnalistas. – Gamtinių dujų vartojimas mažėja, o ateinančiais metais alternatyvios energijos formos dar labiau sumažins gamtinių dujų paklausą Vokietijoje ir likusioje ES dalyje. Dabar ir ateityje reikalingus kiekius galima lengvai transportuoti per esamus Rusijos dujų telkinius ir ES jungiančius vamzdynus. Tačiau "Nord Stream" tikslas – ne saugiai transportuoti gamtines dujas."

Bičiulių verslas

Dujotiekį danas vadina asmenine V.Putino aplinkos pinigų spausdinimo mašina.

Nors įprastai bendrovės stengiamos tam, kad akcininkams atneštų  kuo daugiau pajamų, "Nord Stream" ir "Gazprom" atveju, anot danų žurnalisto, yra kitaip.

"Abi bendrovės priklauso Rusijos valstybei, kitaip tariant, rusų tautai, bet nei mokesčių inspekcija, nei piliečiai neturi naudos iš projekto. Jos turi tik arčiausiai V.Putino esantys žmonės. Pavyzdžiui, prezidento jaunystės draugas Arkadijus Rotenbergas. Jo turtas siekia 2,1 mlrd. eurų. Dalį turto jis susikrovė parduodamas "Nord Stream" dujotiekio vamzdžius triskart brangiau nei rinkos kaina. Vadinamieji "Paradise papers" dokumentai atskleidė, kad dalis pinigų nusėdo mokesčių oazėse, pvz., Kaimanų salose, o kiti pėdsakai rodo, kad nuo sankcijų nukentėjusiių rusų pinigai investuoti į brangų nekilnojamąjį turtą Berlyne bei Frankfurte", – aiškino J.Høvsgaardas.

Netradiciniu būdu iš projekto uždirba ne tik G.Schröderis, bet ir jame dalyvaujančios didelės Vokietijos įmonės, pvz., BASF, "Wintershall", "Uniper", Austrijos OMV.

"Tai tik geras sandoris tiek buvusiam kancleriui, tiek didelėms bendrovėms, sėdinčioms prie vieno stalo su V.Putinu. Vokietijos ekonomika uždirbo daug pinigų iš Rusijos gamtinių dujų ir susijusių pramonės šakų. Todėl tiek didelės įmonės, tiek G.Schröderis siūlosi būti V.Putino lobistais, net ir tais atvejais, kai Rusijos prezidentas pažeidžia žmogaus teises arba kitų šalių suverenitetą", – demaskuoja knygos autorius.

Spąstai Berlynui

J.Høvsgaardo atskleista istorija skamba tarsi trileris apie šaltojo karo šnipus. Čia yra politikų ir valdininkų korupcijos, kritikai persekiojami ir gąsdinimi, taikomas vadinamasis medaus spąstų metodas, kai auka suviliojama, nufilmuojama pikantiškoje situacijoje, o vėliau šantažuojama. Ar vis tai šiandien gali vykti?

"Taip, deja, tai, ką aš rašau knygoje, yra nepagražinta tiesa", – į knygos pristatyme nuskambėjusį klausimą atsakė autorius, pabrėždamas, kad nei V.Putinas, nei M.Warnigas, šaltojo karo metu dirbę agentais Drezdene, nepamiršo senų įgūdžių.

Auditorijai Vokietijoje jis siūlo įvertinti. "Už "Nord Stream" yra "Gazprom", už "Gazprom" stovi Kremlius. O Kremlius yra V.Putinas, kuris slopina demokratines laisves savo šalyje, panaikino spaudos laisvę, diskriminuoja homoseksualus, kariauja Sirijoje, užpuolė Ukrainą, inicijavo įsilaužėlių ataką į Vokietijos parlamentą, skleidžia netikras naujienas, nori suskaldyti Europą ir paskelbė mus, Vakarus, savo priešu", – sako J.Høvsgaardas.

"Kaip gali tokia šalis kaip Vokietija, viena iš lyderiaujančių tautų, megzti tokius sandorius su antidemokratinėmis Rusijos struktūromis? Kaip gali Vokietijos vyriausybė stumti Vokietijos tautą į priklausomybę nuo Rusijos dujų ir dar labiau pabloginti padėtį per "Nord Stream 2"? Tai kažkokia beprotybė: viena vertus, vadovaujant NATO, Vokietija aktyviai priešinasi Rusijai Baltijos šalyse, kita vertus, jūs duodate Kremlui į rankas tokius pavojingus ginklus", – Vokietijos vyriausybės sprendimus kritikuoja knygos autorius.

Ne stabdys, tik kliūtis

ES narių nuolatinių atstovų komitetas ("Coreper") patvirtino dujų direktyvos pataisas, kurias anksčiau suderino blokui pirmininkaujanti Rumunija ir Europos Parlamentas (EP).

Europos Komisijos pasiūlytos ES dujų direktyvos pataisos, manoma, tik sugriežtins Rusijos eksporto dujotiekio per Baltijos jūrą plėtros projekto "Nord Stream 2" kontrolę, bet nutiesti vamzdyno nesutrukdys. Tokias pataisas ES narių nuolatinių atstovų komitetas patvirtino vasario 8-ąją, atsižvelgdamas į jų korekcijas po to, kai Prancūzija netikėtai atsisakė planų blokuoti Vokietijos proteguojamo "Nord Stream 2" įgyvendinimą.

Dabar susitarimas turi būti išnagrinėtas valstybių narių atstovų ES Taryboje, kad jis būtų patvirtintas. Po to tekstas turės būti išverstas į ES valstybių narių kalbas ir patikrintas teisininkų-lingvistų. Kai bus gautas galutinis tekstas, pirmiausia įvyks balsavimas EP, o vėliau – Taryboje.

Pagal Rusijos inicijuotą "Nord Stream 2" projektą, daugiau nei prieš septynerius metus pradėjusio veikti dujotiekio metinis pralaidumą ketinama padidinti dvigubai, nutiesiant dvi papildomas jo gijas.

EP gruodį priėmė rezoliuciją dėl Ukrainos, raginančią blokuoti "Nord Stream 2" įgyvendinimą.

G. Schroederis į Turkiją nuvyko praėjus savaitei nuo rugsėjo 24 dienos rinkimų Vokietijoje pakalbėti su Turkijos prezidentu apie aktyvistą P. Steudtnerį ir kitus Turkijoje įkalintus vokiečius.

„Esu labai dėkingas Gerhardui Schroederiui už jo įsiterpimą“, – savaitraščiui „Der Spiegel“ sakė užsienio reikalų ministras Sigmaras Gabrielis (Zigmaras Gabrielis).

Prieš vykdamas į Ankarą G. Schroederis susitiko su kanclere Angela Merkel, rašo „Der Spiegel“.

„Toks yra pirmasis mažėjančios įtampos ženklas, Turkijos vyriausybė laikosi savo pažadų, – sakė S. Gabrielis. – Dabar privalome dirbti toliau ir užtikrinti, kad būtų paleisti visi suimtieji.“

P. Steudtneris, žmogaus teisių aktyvistas ir kino režisierius, buvo suimtas kartu su dar keliais „Amnesty International“ nariais liepos mėnesį ir laikomas dėl, smarkiai ginčijamų kaltinimų terorizmu.

Turkijos teismas trečiadienį vakare nurodė lygtinai paleisti aštuonis žmogaus teisių aktyvistus, tarp kurių yra ir P. Steudtneris.

Dešimt Vokietijos piliečių, tarp jų ir žinomas žurnalistas Denizas Yucelis (Denizas Judželis), vis dar suimti Turkijoje, anot Berlyno, dėl politinių priežasčių.

G. Schroederis, kaip ir S. Gabrielis, priklauso Socialdemokratų partijai ir Vokietijos kancleriu buvo 1998-2005 metais.

„Manau, tenka apgailestauti, kad buvęs Vokietijos kancleris akivaizdžiai vertina save kaip kandidatą į vienas svarbiausių pareigų bendrovėje, įtrauktoje į (Vakarų šalių) sakcijų sąrašus dėl konflikto Ukrainoje“, – sakė A.Merkel, duodama interviu leidiniui „Rheinische Post“.

Rusijos vyriausybė rugpjūčio viduryje patvirtino 73 metų G.Schroederio, laikomo artimu Rusijos prezidento Vladimiro Putino bičiuliu, kandidatūrą į „Rosneft“ direktorių tarybą.

Atnaujintą direktorių tarybą, kurios narių skaičius padidės nuo devynių iki vienuolikos, „Rosneft“ akcininkai rinks rugsėjo pabaigoje. Vyriausybė valdo daugiau kaip pusę šios naftos milžinės akcijų, ir neabejojama, kad G.Schroederis į valdybą pateks.

Socialdemokratas G.Schroederis, 1998–2005 metais dirbęs Vokietijos kancleriu, savo 70-ąjį gimtadienį per Ukrainos krizę šventė rūmuose prie Sankt Peterburgo. Jis viešai priešinosi sankcijoms dėl Rusijos veiksmų Ukrainoje, paveikusias ir „Rosneft“.

Būdamas Vokietijos kancleriu G.Schroederis aktyviai rėmė Baltijos jūrą kertančio Rusijos eksporto dujotiekio „Nord Stream“ projektą, o susitarimas su Rusija dėl jo įgyvendinimo buvo pasirašytas paskutinėmis G.Schroederio kadencijos dienomis.

Baigęs politinę karjerą, G.Schroederis buvo Rusijos naftos koncerno TNK-BP, kuris dabar yra „Rosneft“ dalis, direktorių tarybos narys. Jis taip pat vadovauja „Nord Stream“ akcininkų komitetui.

G.Schroederio planus kandidatuoti į „Rosneft“ valdybą anksčiau pasmerkė A.Merkel ir virtinė kitų Vokietijos politikų.