Išgirdus reportaže girdimą balsą, reikėtų suklusti – tai vienas iš požymių, kad žmogus gali turėti gerklų vėžį.

„Pacientai užkimsta ir tai nepraeina greitai. Jei pacientas užkimęs ilgiau nei dvi savaites, gydytojas otorinolaringologas tikrai turėtų jį pamatyti“, – akcentavo Ausų, nosies ir gerklės ligų klinikos gydytojas Kipras Pribuišis.

Gerklų vėžys – vis dažniau pasireiškianti liga, tikėtinai atsirandanti dėl žalingų įpročių.

„Jos dažnis – maždaug 11 atvejų 100 tūkst. gyventojų. Kitose išsivysčiusiose pasaulio šalyse skaičius stipriai mažesnis, pas mus – dar sovietinis palikimas, tam tikri rūkymo ir gyvenimo įpročiai, dėl kurių Lietuvoje daugiau sergančiųjų šia liga“, – hipotezę iškėlė K. Pribuišis.

Specialistai pastebi, kad per COVID-19 pandemiją dažnas pacientas į šią ligą numodavo ranka arba nesuprasdavo, kad gali sirgti. Dabar tenka gydyti jau gerokai pažengusias ligos stadijas, čia ypač svarbi ankstyva diagnostika.

„Du trečdaliai pacientų ateina jau su pažengusia stadija – trečia ar ketvirta. Problema, kuri buvo labai lengvai sutvarkoma prieš kelis mėnesius, tampa labai sunkiai sutvarkoma“, – patirtimi dalijosi K. Pribuišis.

Jei pacientas užkimęs ilgiau nei dvi savaites, gydytojas otorinolaringologas tikrai turėtų jį pamatyti.

Dažniausia išeitis – operacija.  Tenka išpjauti arba visas gerklas, arba kelias klostes, priklausomai nuo vėžio stadijos.

Kad gerklų vėžį pavyktų laiku diagnozuoti ir ligą būtų galima laiku išgydyti, KTU mokslininkai kartu su Klinikų komanda sukūrė dirbtiniu intelektu grįstą programėlę, kuri ligą atpažįsta iš balso.

„Gali būti mūsų ausimi nepastebimų pokyčių, bet sistema labai jautri ir signalo analizatorius gali išskirti vieną ar kitą sutrikimų grupę“, – programos veikimo principą pristatė KTU Informatikos fakulteto mokslininkas Rytis Maskeliūnas.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

Programėlė žmogų perspės, kada laikas apsilankyti pas medikus.

„Programėlė įvertins, ar balsas normalus, ar galimai balse yra nedidelių arba didelių pakitimų. Tai indikatorius daugybei ligų. Vykdėme analogišką tyrimą su Parkinsono pacientais ir nustatėme, kad galima diagnozuoti ir jį“, – inovacijų galimybėmis džiaugėsi R. Maskeliūnas.

Medikai sako, kad vėžio nustatymo programėlė būtų naudinga ir jau operuotiems pacientams.

„Būna navikai atsinaujina. Tada programėlė įspėja, kad kalba ir balsas keičiasi, laikas pasirodyti gydytojui. Jeigu tai pastebima anksti, nėra problemų“, – apie naudą jau operuotiems pacientams kalbėjo K. Pribuišis.

Dažniausias paciento portretas – priešpensinis vyras.

„Tyrimas šiuo metu atliktas su suaugusiais asmenimis, t. y. su Klinikose gydomais ir tyrime sutikusiais dalyvauti pacientais, bet ateityje, tikimės, kad įsitrauks ir kiti skyriai, dirbantys su vaikais“, – apie ateities planus prakalbo mokslininkas.

Mokslininkai kuria inovacijas ne tik kaip diagnozuoti ligą, bet ir kaip visiškai atkurti žmogaus balsą.

„Būsimu mūsų darbu sieksime balsą atkurti programiškai“, – sakė KTU mokslininkas.

Mokslininkai sako, kad išmaniesiems telefonams skirtą nemokamą programėlę jau bus galima atsisiųsti po pusmečio.

Klinikos konferencijų salėje surengta gydytojų onkologų, bendrosios praktikos slaugytojų konferencija, kurios metu aptartas vaisto poveikis, gydymo problemos bei galimybės teikti pagalbą vėžiu sergantiems žmonėms, kai dėl biologinės terapijos poveikio odos pažeidimai ypač ryškūs.

Biologinė terapija – pranašesnė

Apie biologinę terapiją į Onkologijos klinikos konferencijų salę susirinkusiems medikams kalbėjo laikinai klinikos direktoriaus pareigas einantis chemoterapeutas Leonidas Gatijatulinas. Specialistams svarbu žinoti, kaip elgtis ir ką daryti, kai ligonis reaguoja į jam taikomą efektyvų gydymą biologine terapija.

Ši terapija taikoma apie 80 proc. susirgusiųjų kaklo, galvos vėžiu, kai skiriama chemoterapija bei spindulis gydymas. „Dabar vis dažniau ligoniams skiriamas šis vaistas, todėl labai aktualu stebėti jo šalutinius poveikius ir juos įveikti“, – teigė pranešėjas.

Pasak chemoterapeuto, biologinės terapijos pranašumas prieš chemoterapiją neabejotinas. Taikant ją kartu su švitinimu poveikis mažiau toksiškas, mažiau ir šalutinių reiškinių. Vaistas pasižymi imuniniu veikimu. Veikliajai vaisto medžiagai jungiantis prie vėžinių ląstelių ir taikant spindulinę terapiją, efektas daug geresnis, nes biologinė terapija stabdo navikinių ląstelių dauginimąsi. Chemoterapijos poveikis kitoks – cheminiai vaistai žudo navikines ląsteles.

Gydytojų konsiliumas sprendžia, kokį gydymą pacientui taikyti. Dažnai biologinė terapija taikoma kartu su chemoterapija. Pabaigus pastarosios kursą, gydymas tęsiamas biologine terapija. Tačiau ji šimtu procentų chemoterapijos nepakeis.

Pasirinkus šią metodiką vėžys visai nesunaikinamas, bet pristabdomas ir kontroliuojamas. L. Gatijatulinas mano, kad ateityje biologine terapija bus galima kontroliuoti vėžį. Panašiai kaip cukrinis diabetas kontroliuojamas insulinu.

Alergija – sunkiausia reakcija

Gydant valstybės finansuojamu cetuksimabu, rezultatai yra daug geresni nei be jo. Tačiau 15–20 proc. pacientų neišvengia varginančių reakcijų, kurias įveikti padeda specialistai.

Pasak L. Gatijatulino, galimos sunkios alerginė reakcijos: nuo lengvos dilgėlinės iki anafilaksinio šoko. Procedūros metu į organizmą patenka medžiagos, kurios ir sukelia bėrimą, spazmą, kosulį, dusulį bei kitus sveikatos sutrikimus.

Sulašinus vaistą, reakcija pasireiškia labai greitai – per 10-15 minučių. Tiesa, biologinės medžiagos gali sukelti ir tokių reakcijų, kurios pasireiškia po valandos. Nuo to, kaip žmogus reaguoja į biologinį vaistą, priklauso ir jo lašinimo intensyvumas, skyrimo dozės – šios temos taip pat aptartos konferencijoje.

Medikai skiria tris reakcijų į vaistą intensyvumo laipsnius. Nustačius trečio, sunkiausio, laipsnio reakcijos intensyvumą, biologinė terapija nutraukiama. Bet tai nutinka labai retai.

Kaip pacientas reaguos į medikamentą, aiškinamasi prieš skiriant biologinę terapiją. Pasak L. Gatijatulino, labai svarbios paciento organizmo savybės – jo reakcijos į kitus alergenus, plaučių disfunkcija bei anksčiau buvusios alerginės reakcijos.

Aptartas ir pakartotinis biologinės terapijos taikymas po anksčiau buvusių reakcijų. Tam, kad jos būtų lengvesnės, skiriama specialių vaistų. Svarbu ir biologinės terapijos lašinimo greitis. Yra buvę, kai dėl reakcijos į vaistą biologinė terapija atliekama labai mažomis dozėmis ir vaistas pacientui sulašinamas per dieną.

Odos reakcijos gydomos

Respublikinės Šiaulių ligoninės Odos ir veneros ligų centro gydytoja dermatologė Indrė Domarkaitė-Jakovlevė konferencijoje aptarė dermatologines reakcijas, skiriant cetuksimabą.

Nustatyta, jog 60–80 proc. pacientų odoje po biologinės terapijos pasireiškia bėrimas, odos niežėjimas, išsausėjimas, skeldėjimas, akių perštėjimas, ašarojimas, gerklės niežėjimas, alerginė sloga, nagų, plaukų pažeidimai, trunkantys apie dvi savaites. Kartais net ir medikų pagalbos neprireikia – galimas savaiminis gerėjimas. Tačiau būna ir sunkesnių pažeidimų, kai nukenčia ne tik oda, bet ir plaukai, nagai. Tokios reakcijos pasireiškia vėliau, netgi po mėnesio nuo biologinės terapijos pradžios.

Kai pažeidžiama iki 30 proc. odos, diagnozuojama I laipsnio reakcija. Pasak gydytojos, šiuo atveju nereikalinga didesnė intervencija ar pagalba. Esant II laipsnio reakcijai, pažeidžiama daugiau kaip 30 proc. odos paviršiaus ir skiriamas sisteminis gydymas. Trečio laipsnio pažeidimai yra gilesni, tad ir gydymas reikalingas intensyvesnis. Diagnozuojamas ir IV laipsnio pažeidimas, kai prasideda odos infekcija.

Gydytoja sako, jog atsiradus odos pažeidimams, labai svarbu rinktis tinkamas kosmetikos priemones, kurias gali naudoti pacientas: muilas, losjonas, aliejai turi būti be alergizuojančių ingredientų. Būtina vengti karščio – vandens ir oro, tiesioginių saulės spindulių, buityje naudoti vienkartines pirštines. Gydant odos pažeidimus naudojami drėkinamieji kremai (emolientai), gydomosios vonelės, medikamentiniai tepalai, antihistamininiai (mažinantys alergines reakcijas) vaistai.

Specialistė sako, jog įprastai odos pažeidimus iki II laipsnio gydo onkologai. Į dermatologą reiktų kreiptis, kai atsiranda III laipsnio pažeidimai, netipiniai bėrimai ar su tuo vaistu nesusiję bėrimai.

Iki šiol onkologai biologinės terapijos reakcijas gydo patys, prireikus konsultuojasi su dermatologu, Odos ir veneros ligų centro vedėju Vaclovu Vaitkevičiumi.

Kai pacientui biologinė terapija taikoma ambulatoriškai, ir odos pažeidimai įveikiami namie. Stacionaro paslaugų prireikia tik taikant intensyvesnį gydymą dėl sunkesnių reakcijų, pažeidusių ne tik odą, bet ir vidaus organus. 

Paciento istorija

Gerklų vėžys – ne nuosprendis

Šiaulių rajono gyventojas Povilas K. nuo rugsėjo pradžios gydomas biospinduline terapija. Gydymą 71-erių metų vyrui skyrė Kauno onkologijos specialistai, kur Povilas, lydimas artimųjų, vyko konsultuotis, kai jam Šiauliuose buvo diagnozuota ketvirta gerklų vėžio stadija.

Nuo praėjusio pavasario pacientą pradėjo varginti gerklės skausmas, kimimas. Kai pradėjo ir kosėti, nusprendė kreiptis į gydytojus. Buvo atlikta plaučių rentgenograma, tačiau pakitimų nenustatyta.

Gerklės skausmas nesiliovė ir vasaros viduryje šeimos gydytoja išrašė siuntimą pas ausų, nosies, gerklės ligų gydytoją. „Vieną dieną atvykome pas LOR gydytoją, kitą tėtis jau gulėjo reanimacijos palatoje“, – Povilo duktė prisiminė kupinas streso dienas, kai tėvui buvo atliekami įvairūs tyrimai ir diagnozuota plokščialąstė karcinoma.

Povilas atviras – pats sveikatos netausojo: „Rūkiau gal nuo penkerių. Senelis susisukdavo suktinę ir man duodavo patraukti dūmo, taip ir įpratau“.

Gydytis Povilas K. nusprendė Respublikinės Šiaulių ligoninės Onkologijos klinikoje. Pacientui skirti 7 biologinės terapijos bei 35 spindulinės terapijos kursai.

Liko dar vienas biologinės terapijos kursas. Povilas rodo ant kaklo esantį randą, susidariusį nuo gydymo spinduliais, ir sako, jog gydymas nebuvo lengvas. Jam dingo apetitas, išbėrė kaklo, veido odą, ši tapo jautri, skausminga.

Kauno klinikų gydytojai, besistažuodami Belgijoje, įsisavino naują chirurginę gerklų vėžio gydymo techniką ir sėkmingai ją pritaikė praktikoje – naudodami lazerį atliko dalies gerklų pašalinimo operaciją. Pirmasis pacientas – 7-ą dešimtį įpusėjęs vyras, po operacijos jaučiasi gerai. Medikų prognozės taip pat palankios.

Alytaus rajone gyvenančiam 66-erių metų Sigitui sveikata sušlubavo maždaug prieš metus – dėl neaiškių priežasčių užkimęs vyras  kreipėsi į medikus. Po daugybės tyrimų nustatytas antrosios stadijos gerklų vėžys.

Sigito laukė sunki operacija – po jos kelias savaites būtų įvestas maitinimo vamzdelis. Kauno klinikų gydytojai nusprendė, kad ligoniui tinka lazerinė chirurgija, todėl pasiūlė naują, labiau tausojantį gydymo būdą – vėžio pažeistą gerklų dalį pašalinti lazeriu. Sigitas sutiko ir tapo pirmuoju pacientu Baltijos šalyse, kuriam atlikta išplėstinė lazerinė dalinė cheminė laringektomija. Jau kitą dieną po operacijos ligonis galėjo ryti, o po savaitės buvo išleistas namo.

„Pašalinome tą naviką kiek neįprastiniu būdų ne per išorę, ne atliekant pjūvius kakle bet padarėme tai per burnos ertmę su specialia įranga“, – pasakojo gydytojas otorinolaringologas-onkologas Evaldas Padervinskis.

Po operacijos praėjus trims mėnesiams, pacientui atlikta kontrolinė operacija.

„Paciento būklę vertinu gerai ir vienas iš tokių kriterijų – šypsena. Mes turime iš kitos pusės objektyvius duomenis, t.y. tyrimų atsakymai, kad navikas pašalintas pilnai sveikų audinių ribose, žaizdos sugiję žmogus galima sakyti grįžęs į gyvenimą pilnavertį“, – sakė Kauno klinikų Ausų, nosies ir gerklės klinikos vadovas prof. Virgilijus Ulozas.

Naują vėžio gydymo techniką Kauno klinikų gydytojai išmoko stažuodamiesi vienoje Belgijos ligoninėje pas lazerinės gerklų mikrochirurgijos autoritetus. Grįžę užsienio patirtį perdavė kolegoms.

Ypatingo pasiruošimo atliekant šią operaciją reikėjo ir anesteziologams – naudota mažiau deguonies, vengta degių preparatų.

„Specifika tokia, kad reikia apsaugoti kvėpavimo takus nuo nudegimo, t.y. vamzdelis turi būti specialus atspindintis karštį, kad neužsidegtų“, – paaiškino anesteziologė Jurgita Borodičienė.

Tokios operacijos, be išorinių pjūvių, jei anatomija leis, bus atliekamos ir kitiems ligoniams.