Kaip ketvirtadienį pranešė vandentvarkos bendrovė „Vilniaus vandenys“, nuo gegužės mėnesio Vilniuje iš lauko gertuvių, kurių sostinėje yra 36, išgerta 3,8 mln. stiklinių vandens. Anot bendrovės, atsisakant tokio kiekio vandens plastikinėse pakuotėse, į atmosferą nepateko 125 tonos šiltnamio efektą sukeliančių CO2 dujų.

„Vis didėjantis vilniečių pasirinkimas gerti švarų ir nemokamą vandenį iš miesto gertuvių yra puikus ženklas, kuria kryptimi juda Vilnius – mažiname plastikinių butelių vartojimą, taupome savo pinigus ir padedame aplinkai. Pasibaigus lauko gertuvių sezonui, kviečiu ir toliau gerti tyrą ir sveiką Vilniaus vandenį namuose ar viešojo maitinimo įstaigose“, – pranešime cituojamas Vilniaus miesto meras Valdas Benkunskas.

Pasak „Vilniaus vandenų“ vadovo Sauliaus Savicko, bendrovės atliktas tyrimas rodo, kad kas antras vilnietis, išeidamas iš namų pasiima su savimi daugkartines gertuves ir jas pasipildo vandeniu iš čiaupo ir lauko gertuvių. 

Prie Baltojo tilto buvo išgerta 300 tūkst. stiklinių vandens, o Vingio parke rekordinis skaičius – 1 mln. stiklinių vandens.

 

„Šią vasarą atlikto visuomenės nuomonės tyrimo duomenimis, per metus vandenį iš čiaupo geriančių vilniečių padaugėjo trečdaliu – jį geria 71 proc. Vilniaus gyventojų. Kurdami ir plėsdami lauko gertuvių infrastruktūrą lankomiausiose miesto vietose siekiame užtikrinti nemokamo tyro vandens iš Vilniaus gelmių prieinamumą ten, kur jo labiausiai reikia“, – nurodė S. Savickas.

„Esame įsitikinę, kad vandens iš plastikinių pakuočių vartojimas yra perteklinis įprotis ir jis palaipsniui toliau mažės. Prie to prisidėsime plėsdami lauko gertuvių infrastruktūrą tose lokacijose, kurios tampa naujais miesto traukos centrais“, – sakė jis.

Anot bendrovės, šįmet „Vilniaus vandenys“ kartu su Vilniaus miesto savivaldybe lauko gertuvių tinklą išplėtė sporto ir rekreacijos teritorijose – prie Baltojo tilto ir Vingio parke. Jose buvo fiksuoti iki dvylikos kartų didesni išgerto kiekiai negu kitose miesto gertuvėse: prie Baltojo tilto buvo išgerta 300 tūkst. stiklinių vandens, o Vingio parke rekordinis skaičius – 1 mln. stiklinių vandens.

„Vilniaus vandenų“ skaičiavimais, geriant vandenį iš lauko gertuvių ir neperkant jo plastikiniuose buteliuose per trejus metus sutaupyta 4,5 mln. eurų.

Pasak bendrovės, ateinančiais metais planuojama gertuvių tinklo plėtra naujose Vilniaus vietose, kur formuojasi dideli gyventojų srautai ir auga poreikis atsigaivinti tyru vandeniu.

Lauko gertuvių vasaros sezoną bendrovė uždarys palaipsniui: iki spalio mėnesio pradžios bus išmontuotos mobiliosios gertuvės, o stacionariosios veiks priklausomai nuo lauko temperatūros. Jas išjungti planuojama lapkritį.

„Vilniaus vandenys“ tiekia geriamąjį vandenį ir tvarko nuotekas 282 tūkst. klientų Vilniuje bei Vilniaus, Švenčionių ir Šalčininkų rajonuose. Bendrovės akcininkai yra Vilniaus miesto (90,79 proc.), Vilniaus (4,06 proc.), Švenčionių (3,37 proc.) ir Šalčininkų (1,78 proc.) rajonų savivaldybės.

Nors teoriškai žinome, kad, priklausomai nuo svorio, turime išgerti 2–3 l vandens, retam tai pavyksta. Skysčių balansas susijęs su kraujospūdžio normalizavimu, sąnarių apsauga, kūno temperatūros reguliavimu ir daugybe kitų funkcijų, todėl vanduo turėtų tapti kasdieniu mūsų palydovu, ypač – karštomis vasaros dienomis.

Sveikos mitybos specialistė, dietistė Vaida Kurpienė dalijasi įžvalgomis, kiek ir kokio vandens gerti bei kaip nepamiršti to daryti.

Nepamiršti vandens padės viena paprasta taisyklė

„Įprastai rekomenduojamos 6–8 stiklinės vandens, tai teorinis skaičius, kitaip sakant – vidurkis. Faktiškai vandens kiekis, kurį per parą rekomenduojama išgerti, priklauso ne tik nuo žmogaus svorio, bet ir papildomų sąlygų, – komentuoja specialistė. – Jei vartojate nemažai daržovių ar sriubos, šis kiekis bus kiek mažesnis ir atvirkščiai – išaugs, jei valgysite daugiau baltyminio, skrudinto, vytinto ar gausiai sūdyto maisto, užsiimsite aktyvia fizine veikla, būsite pirtyje ar lauke karštu oru, kai gausiai prakaituojame. Apie tinkamą suvartojamų skysčių kiekį greičiausiai paliudys šlapimo spalva, kuri turėtų būti vos gelsva.“

Tiems, kam sunku per parą išgerti reikiamą kiekį vandens, gali padėti keli paprasti patarimai. Vandenį paskaninkite citrusiniais vaisiais, šviežiomis uogomis, agurkais, mėtomis ar kitais mėgstamais pagardais arba atraskite parduotuvėje sau priimtiniausią vandenį. Jei vandenį mėgstate, tačiau paprasčiausiai pamirštate išgerti, jums gali pagelbėti specialios priminimo programėlės mobiliajame telefone.

V. Kurpienė dalijasi ir paprasta „vandens stiklinės“ taisykle, kuria vadovaujasi pati: išgerti po stiklinę vandens ryte ir prieš kiekvieną valgį bei tarpinius dienos užkandžius. Išsiugdžius šį įprotį, vandens gėrimo ritualas taps toks pat įprastas kaip ir pats valgis.

Kuo skiriasi natūralus mineralinis nuo stalo vandens?

Pasak V. Kurpienės, kai vanduo iš čiaupo atitinka higienos reikalavimus, jis puikiai tinkamas gerti, tačiau nederėtų pamiršti ir natūralaus mineralinio vandens. Geriausias variantas – abi vandens rūšis savo kasdieniame racione derinti.

Vandens rūšį gamintojai nurodo ant pakuotės: natūralus mineralinis vanduo – tai toks, į kurį mineralai patenka natūraliai, iš žemės gelmių, o į stalo vandenį, jei jis su mineralais – jie pridedami dirbtinai.

„Vienas dažnai užduodamų klausimų – gerti paprastą ar gazuotą vandenį. Jeigu kalbame apie normą, kurią reikia išgerti per parą, rekomenduoju rinktis vandenį be burbuliukų. Gazuotą vandenį taip pat galima gerti, pavyzdžiui, norint suaktyvinti virškinimą“, – komentuoja V. Kurpienė.

Pati mitybos specialistė reguliariai vykdo vietoje įprasto vandens geria natūralų mineralinį vandenį, natūraliai turintį jodo.

Jodas svarbus normaliai pažinimo funkcijai, normaliai energinių medžiagų apykaitai, normaliai nervų sistemos veiklai, normaliai odos būklei palaikyti bei normaliai skydliaukės hormonų gamybai ir normaliai skydliaukės veiklai. Deja, pats organizmas jodo negamina, todėl jo turime gauti iš maisto ar mineralinio vandens.