Policija evakavo žmones iš netoli pramogų parko „Liseberg“ esančio viešbučio ir biurų bei perspėjo aplinkinių rajonų gyventojus dėl dūmų neiti iš namų.

Vaizduose iš įvykio vietos matyti vandens čiuožyklą apėmusios liepsnos bei virš miesto iškilęs juodų dūmų stulpas.

„Gaisras kilo viename iš vandens atrakcionų“, esančiame šalia pagrindinio atrakcionų pastato, „ir išplito po visą pastatą“, – teigiama parko „Liseberg“ pranešime spaudai.

Gaisro priežastis kol kas nežinoma.

Vandens parkas yra pramogų parko plėtros projekto dalis ir duris turėjo atverti vėliau šiais metais.

Lietuvos rinktinės sudėtyje – 29 sportininkai iš 11 skirtingų klubų. Moterų kumitė rungties varžybose svorio kategorijoje iki 55 kg Lietuvai atstovaus Europos čempionės titulą ginsianti Brigita Svinkūnaitė (Kauno „Rifas“, treneris Ričardas Poška) ir Viktorija Dambrauskaitė („Rifas“), iki 55 kg – 2018 metų Europos čempionė Skaistė Venckutė („Shodan“, Lukas Kubilius) ir Gerda Pekarskaitė (Vilniaus „Saulės ženklas“, Paulius Klapatauskas), iki 60 kg – Meda Balionytė („Shodan“) ir Justyna Vabalis (Vilniaus „Ippon“, Jevgenijus Jurutas), iki 65 kg – Aneta Meškauskienė (Anykščių „Takas“, Eugenijus Šilaika) ir Lolita Rubinienė (Kauno „Shori“, Tomas Zienius), virš 65 kg – Marija Sekunda („Shodan“) ir pasaulio čempionė Brigita Gustaitytė (Vilniaus „Budora“, Donatas Imbras ir Edith Abraham).

Vyrų varžybose su Trispalve ant kimono svorio kategorijoje iki 65 kg grumsis Giedrius Miškinas („Rifas“) ir Dovydas Martišius („Shodan“), iki 75 kg – Laurynas Vaičikauskas („Shodan“) ir Domas Sutkus („Rifas“), iki 85 kg – Stasys Vincevičius („Saulės ženklas“) ir Justinas Kvietka („Rifas“), iki 95 kg – 3 kartus iš eilės Europos čempionu tapęs Edgardas Sečinskis („Saulės ženklas“) ir Orestas Abazorius („Saulės ženklas“), o virš 95 kg – Paulius Žimantas (Akmenės „Energija“, Vladimiras Silvaško) ir Antanas Klibavičius (Jonavos „Kumite“, Alfredas Jakštas).

Asmeninėse katos rungties varžybose dalyvaus Diana Mačiūtė (Klaipėdos „Okinava“, R.Poška), Raminta Makackaitė (Marijampolės „Tornadas“, Valius Rudys), Tomas Zienius („Shori“, V.Rudys) ir Matas Sasnauskas („Okinava“, D.Mačiūtė), o komandinėse – čempionės titulą ginanti „Okinavos“ komanda (D.Mačiūtė, Rima Lisinskaitė, M.Sasnauskas) ir pastarųjų metų vicečempionė „Shodan“ ekipa (Joana Timinskienė, Rima Barusaitė, Greta Intaitė, Matas Jonauskas).

Prieš metus Europos čempionate Tarnuve (Lenkija) Lietuvos sportininkai iškovojo 14 medalių, 4 iš jų buvo auksiniai. Be B.Svinkūnaitės, E.Sečinskio ir „Okinavos“ katos koma

Antrajame pagal dydį Švedijos Geteborgo mieste penktadienį ir šeštadienį galėjo linksmintis ir transvestitai, tačiau vyrai - ne. Nebuvo jame ir vyrų apsauginių ar žurnalistų. Festivalyje taip pat koncertavo vien tik moterys.

Idėja surengti tokį festivalį kilo švedų komikei ir radijo laidų vedėjai Emmai Knyckarei po įvykių didžiausiame Švedijos muzikos renginyje - Bravalos festivalyje - praėjusiais metais. Tada keturios moterys pareiškė buvusios išprievartautos, o 23 kreipėsi į policiją dėl seksualinių išpuolių. Šis festivalis bus rengiamas tol, „kol visi vyrai išmoks elgtis“, - rašė E. Knyckarė tviteryje. Projektui buvo surinkta 500 000 kronų (47 000 eurų). Bravallos festivalis tuo tarpu šiais metais buvo atšauktas.

Teritorijoje prie Geteborgo uosto festivaliui buvo pastatytos dvi scenos. Šalia buvo pakankamai vietos žiūrovėms. „Čia moterys gali jaustis saugios, linksmintis ir švęsti“, - sakė 34-erių menininkė Julia Skonneby.

Vis dėlto ombudsmenas diskriminacijos klausimais sulaukė skundų dėl draudimo vyrams dalyvauti festivalyje. Šis dabar aiškinsis, ar nebuvo nusižengta Švedijos kovos su diskriminacija įstatymui.

Nuolat augantis skrydžių iš Lietuvos tinklas 2016-aisiais jau pasipildė skrydžiais į Barį, Grenoblį, Nicą, Reikjaviką ir Varšuvą, tad Geteborgas – jau 6-oji šių metų nauja kryptis iš Lietuvos.

„2016-ieji Lietuvoje buvo įsimintini metai „Wizz Air“: atšventėme savo 5-erių metų veiklos Vilniuje sukaktį, pradėjome veiklą dar dviejuose Lietuvos oro uostuose Kaune ir Palangoje, o savo skrydžių tinklą praplėtėme patraukliomis kryptimis. Tačiau tai ne pabaiga, džiugu, kad turime dar daugiau gerų žinių – pradėsime vykdyti skrydžius iš Vilniaus į Geteborgą, – sako „Wizz Air“ korporatyvinės komunikacijos vadovas Gaboras Vasarhelyi. – Esame tikri, kad mūsų keleiviai įvertins susisiekimą su antru pagal dydį Švedijos miestu žemų sąnaudų skrydžiais, o šis maršrutas bus toks pat populiarus, kaip ir kiti 29, esantys Lietuvos skrydžių tinkle. Mūsų įgula jau nekantraudama laukia, kol galės pasveikinti pakilusius trapu į „Airbus A320“ orlaivį, skrydžiui į Geteborgą.“

„Aviakompanija „Wizz Air“ šiemet džiugino keleivius skelbdama naujas kryptis iš visų trijų Lietuvos oro uostų, smagu, kad metams baigiantis sulaukėme dar naujienų. Skandinavija – viena iš prioritetinių šalies rinkų, susisiekimas su ja oru itin svarbus tiek šalies ekonomikai, tiek turizmui vystyti. Tikimės, kad naujasis maršrutas Vilnius–Geteborgas pagelbės tiek verslininkams, tiek turistams dar patogiau keliauti tarp Lietuvos ir Švedijos”, – sako Lietuvos oro uostų Komunikacijos ir rinkodaros skyriaus vadovė Indrė Baltrušaitienė.

„Wizz Air“ pirmą savo skrydį iš Vilniaus įvykdė dar 2011 m. ir nuo tada tapo pirmaujančia oro linijų kompanija Vilniaus oro uoste. Per pirmuosius 11 mėnesių 2016-aisiais bendrovė pervežė daugiau nei 1,1 mln. keleivių savo žemų sąnaudų skrydžiais į ir iš Lietuvos. „Wizz Air“ visoje šalyje prisidėjo prie beveik 800** darbo vietų su bendrovės veikla susijusiose srityse.

Bilietus naujuoju Vilnius–Geteborgas maršrutu jau galima įsigyti wizzair.com svetainėje, bilietų kaina – nuo 14,99 eurų.

Vilniaus oro uosto tako rekonstrukcijos metu, 2017 m. nuo liepos 14 d. iki rugpjūčio 15 d., visi „Wizz Air“ skrydžiai, įskaitant ir naująjį į Geteborgą, bus vykdomi iš Kauno oro uosto.

Incidentas įvyko vakarinio Geteborgo miesto darbininkų klasės rajone Biskopsjordene, kai nežinomas užpuolikas pro langą įmetė rankinę granatą į kambarį, kuriame miegojo vaikas, sakoma policijos pranešime.

Tame pačiame bute sprogimo metu buvo mažiausiai penki vaikai ir keli suaugusieji.

„Vienas iš šiuo adresu registruotų žmonių yra asmuo, kuris rajono teisme buvo nuteistas už žmogžudystę“, įvykdytą Geteborgo somaliečių bendruomenės gaujos nariams suvedinėjant senas sąskaitas, nurodė pareigūnai.

2015 metų kovą ginkluoti asmenys įsiveržė į alaus barą Biskopsjordene ir paleidę virtinę šūvių nušovė vyrą, kuris buvo žinomas policijai, ir dar vieną ten buvusį niekuo dėtą žmogų.

Dėl to išpuolio šį mėnesį buvo nuteisti aštuoni asmenys, kuriems teismas skyrė nuo septynių metų laisvės atėmimo iki kalėjimo iki gyvos galvos bausmes.

Remiantis vietos laikraščiu „Göteborgs-Posten“, šaudynės alaus bare buvo kelių dėl narkotikų rinkos besivaržančių gaujų karo kulminacija.

Švedijos vakariniame Geteborgo mieste keliolika žmonių buvo pašauti, o bent du iš jų mirė, kai mažiausiai vienas užpuolikas trečiadienio vakarą įsiveržė į vietos barą ir pradėjo šaudyti iš automato, pranešė policija.

„Bare įvyko šaudynės“, – sakė policijos atstovė Ulla Brehm (Ula Brėm) ir pridūrė, kad mažiausiai du žmonės žuvo įvykio vietoje, o keli sužeistieji buvo išvežti į ligoninę.

„Nužudyti du vyrai, 20–25 metų amžiaus. Dar 10–15 žmonių buvo pašauti ir patyrė įvairaus sunkumo sužalojimus“, – pažymėjo policija ir pridūrė, kad aukų dar tikriausiai padaugės.
Užpuolikai pabėgo automobiliu, o policija jų tebeieško.

Pasak U.Brehm, dar per anksti kelti prielaidas dėl šio išpuolio motyvų, bet esama ženklų, kad jis susijęs su gaujomis.

„Buvo panaudotas automatinis ginklas ... Negalime atmesti, kad tai susiję su gaujomis. Tame rajone jau kurį laiką turime rūpesčių su gaujų nusikalstamumu“, – aiškino atstovė.
„Nėra absoliučiai jokių ženklų, rodančių, kad tai galėjo būti terorizmas“, – pridūrė U.Brehm.

Vienas incidento liudininkas pasakojo bulvariniam laikraščiui „Aftonbladet“, kad du žmonės įžengė į alaus barą Geteborgo priemiestyje Biskopsgordene, ginkluoti šautuvais, panašiais į Kalašnikovo automatus, ir paleido ugnį.

„Sėdėjome ir žiūrėjome futbolo rungtynes, kai įžengė užpuolikai“, – sakė liudininkas.

Kitas liudininkas nurodė, kad išpuolis buvo žaibiškas.

„Nesuspėjau net susivokti, kas dedasi. Tuomet pamačiau, kad mano draugas kraujuoja. Kaip įmanydamas mėginau stabdyti kraujavimą rankomis“, – vyras, prisistatęs „Rocky“ (Rokio) vardu, sakė visuomeniniam transliuotojui SVT.

Gaujų smurtas

Biskopsgordenas, esantis šalia antrojo didžiausio Švedijos miesto Geteborgo, yra pagarsėjęs gaujų smurtu.

Švedijos ir kaimyninės Danijos teisėsauga jau seniai turi rūpesčių dėl nusikalstamų gaujų, tarp jų „Hell's Angels“, „Bandidos“, taip pat dėl kelių imigrantų grupuočių, besivaržančių dėl narkotikų prekybos kontrolės.

Geteborge per kelerius metus įvyko dešimtys su gaujomis susijusių šaudymo incidentų, daugelis jų – Biskopsgordene, kur gyvena daug imigrantų, o daug žmonių yra bedarbiai. Vis dėlto mirtinos šaudynės buvo gana retos.

Pernai gegužę vienas vyras buvo nušautas savo bute tame priemiestyje. Dar du žmonės buvo nužudyti per įtariamus gaujų narių susišaudymus suintensyvėjus smurtui 2013 metų pabaigoje.

Sausį vienas vyras buvo pašautas į koją netoli trečiadienį įvykusio išpuolio vietos.

„Padėtis bauginanti. (Smurto incidentų) pasitaiko beveik kasdien, bet šitas atrodo išsiskiriantis“, – viena vietos gyventoja, neatskleidusi savo vardo, sakė „Aftonbladet“.
Tačiau kita gyventoja teigė, kad to baro apylinkėse paprastai būdavo ramu.

„Ta vieta iš tiesų yra rami ... Įvykdavo pavienių šaudymų, bet niekada nebūdavo nieko rimta. Visa tai vyksta tarp gaujų“, – sakė ji.

Nuo kitų metų Lietuvos ir Švedijos susisiekimas bus itin geras: oro linijų bendrovė „Air Lituanica“ nuo sausio 26 d. pradeda vykdyti skrydžius į Stokholmo centre esantį Broma (angl. Stockholm Bromma) oro uostą, per savaitę bus pasiūlyta 10 skrydžių.

„Air Lituanica“ – jau žinomas vardas Švedijos aviatoriams. Skrydis į sostinę visada yra „deimantas karūnoje“, juk kaip tik Stokholme ir regione aplink jį yra didžiausia žmonių, verslo, kultūros ir istorinių objektų koncentracija, – naujo maršruto atsiradimą sveikina Lietuvos ambasadorius Švedijos Karalystėje Eitvydas Bajarūnas. – Ilgą laiką Lietuva tiesioginių skrydžių į Švediją neturėjo, o šalies pasiekiamumas – vienas pagrindinių kriterijų, renkantis vietą investicijoms, ieškant verslo partnerių ar planuojant, kur praleisti savaitgalį. Švedija yra labai svarbi Lietuvos ekonominės plėtros partnerė, tad šios šalies pasiekiamumui reikia skirti nuolatinį dėmesį.“ Pasak jo, kol kas neišnaudotas abipusio turizmo potencialas, nors kasmet matomas didėjantis Švedijos turistų srautas Lietuvoje“.

„Air Lituanica“ Komercijos direktorius Simonas Bartkus sako, kad „Air Lituanica“ tęsi savo pažadus – siūlo patogiausias keliones keliaujantiems darbo reikalais. „Keliaujantys į Stokholmą dažniausiai važiuoja į patį miesto centrą, todėl skrisdami į Broma oro uostą, sudarysime galimybę miesto centrą pasiekti greičiau. Be to, pasiūlysime keleiviams patogų skrydžių laiką“, – mano S. Bartkus.

Nuo pirmadienio iki ketvirtadienio skrydžiai vyks rytiniu ir vakariniu laiku, o penktadieniais ir sekmadieniais – tik vakare.

Pirmadieniais ir ketvirtadieniais išskridimo laikas iš Vilniaus – 07.50 val., iš Stokholmo – 09.00 val., antradieniais ir trečiadieniais iš Vilniaus – 08.15 val., iš Stokholmo – 09.25 val.

Nuo pirmadienio iki penktadienio ir sekmadienį vakariniai skrydžiai iš Vilniaus vyks 17.35 val., iš Stokholmo – 18.45 val.

Skrydžio laikas 1 val. 45 min. Broma oro uostas yra vos 8-9 km nuo miesto centro.

„Air Lituanica“ vasaros sezono metu jau vykdė skrydžius iš Vilniaus į du Švedijos miestus – Geteborgą ir Malmę. Skrydžiai buvo vykdomi nuo birželio vidurio iki rugpjūčio pabaigos, abiem maršrutais skraidyta 2 kartus per savaitę, vakariniu laiku. Įmonės planuose yra numatyta ir kitų metų vasarą stiprinti susisiekimą su Švedija.