Lūpinė armonikėlė Lietuvoje nėra labai populiarus instrumentas, daugelis ją prisimena iš vaikystės ir net nepagalvoja, kad šiuo instrumentu galima groti ir džiazą ar net klasikinę muziką. Šį mitą bandys paneigti lūpinės armonikėlės virtuozas iš Italijos Gianluca Littera, kuris pasistengs publiką įtikinti, kad šis muzikos instrumentas gali garbingai skambėti netgi su simfoniniu orkestru.

Nuo paauglystės susižavėjęs lūpine armonikėle, šiandien G. Littera yra vienas iš nedaugelio solistų pasaulyje, lūpine armonikėle atliekantis klasikinę ir džiazo muziką. Jis yra koncertavęs su žymiausiais pasaulio orkestrais ir išleidęs keletą įrašų, kurie sulaukė nemažo visuomenės susidomėjimo ir palankių kritikų įvertinimų.

G. Littera yra lūpinei armonikėlei atsidavusi asmenybė. Jo iniciatyva 2022 m. Romos šv. Cecilijos konservatorijoje buvo įsteigta lūpinės armonikėlės klasė, vienintelė tokia klasė visame pasaulyje, kurioje šio instrumento atlikimo meną studijuoja jaunieji muzikantai iš įvairiausių valstybių.

Atlikėjas Lietuvoje lankosi ne pirmą kartą, G. Littera yra koncertavęs vasaros festivaliuose su Lietuvos kameriniu orkestru ir Klaipėdos muzikinio teatro simfoniniu orkestru. Šį kartą jis atvyksta pristatyti pasaulinę premjerą – meksikiečių kompozitoriaus Marcoso Lifshitzo koncertą lūpinei armonikėlei ir orkestrui, kurį kompozitorius parašė specialiai G. Litterai. Kauno valstybinės filharmonijos salėje šis kūrinys pirmą kartą nuskambės gyvai.

„Lūpinė armonikėlė yra kažkas tarp vokalo ir pučiamojo instrumento, ja grojama tiek įkvepiant, tiek iškvepiant, taip išgaunamas skirtingas garsas. Iš to atsiranda specifika, kai atlikėjui reikia truputį atsikvėpti ar pagroti šiek tiek gyviau, o į tai turi sureaguoti orkestras, – apie repeticijų niuansus pasakojo koncerto dirigentas R. Šervenikas. – Tai tylus instrumentas, koncerto metu jis bus įgarsintas. Atlikėjas, be lūpinės armonikėlės, rankoje laiko ir mikrofoną, o jį priartindamas ar atitolindamas išgauna dar daugiau spalvų.“

Pristatydamas koncerto programą, R. Šervenikas pažymi, kad klausytojų laukia dvi labai skirtingos vakaro dalys. „Pirmoje koncerto pusėje grosime populiariąją romantinę muziką – J. Brahmso „Tragiškąją uvertiūrą“ ir Franzo Schuberto „Nebaigtąją simfoniją“. Tai bus visiškai kita stilistika nei antros dalies programoje, kurioje, be M. Lifshitzo koncerto premjeros, nuskambės airių kompozitoriaus Jameso Moody Lotynų Amerikos ritmais paremta pjesė, taip pat italų kompozitoriaus Enio Morricone’ės dvi kompozicijos iš legendinių kino filmų garso takelių“, – pasakojo dirigentas.

Kūrinių, parašytų specialiai lūpinei armonikėlei, nedaug, todėl dažnai šio instrumento atlikėjai groja populiarių kūrinių aranžuotes. Anot dirigento, lūpinė armonikėlė puikiai žinomiems kūriniams suteikia naujų spalvų, naują melodijos artikuliavimą. Armonikėlės atliekama muzika dažniausiai būna melodinga, yra daug virtuoziškų dalykų, kuriuos įmanoma išgauti tik šiuo mažu instrumentu.

Kas: Koncertas „Netikėtas duetas: orkestras ir lūpinė armonikėlė“.

Kur: Kauno valstybinėje filharmonijoje.

Kada: Spalio 27 d. 18 val.

Žaviai žilstelėjęs italas Gianluca Littera į sceną žengia taip, lyg ruoštųsi joje dainuoti: tuščiomis rankomis. Ir tik pasisveikinęs su publika, dirigentu bei orkestro primarijumi iš kelnių kišenės išsitraukia koncerto publikai vos įžiūrimą savąjį muzikos instrumentą – lūpinę armonikėlę.

Su ja, padedamas Roberto Šerveniko diriguojamo Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro simfoninio orkestro, svečias scenoje rodo virtuoziškumo stebuklus. Pirmasis stebuklas vadinosi Michaelo Spivakovsky Koncertas lūpinei armonikėlei ir simfoniniam orkestrui, antrasis – publiką ypač sužavėjęs paties G. Litteros aranžuotas Niccolo Paganini Kapričas Nr. 24.

Koncerte „Vasaros nakties sapnas“ nuskambėjo ir Felixo Mendelssohno „Vasarvidžio nakties sapno“ ištraukos: Scherzo, Noktiurnas, Uvertiūra ir Maršas, daugeliui geriau žinomas kaip civilinės metrikacijos rūmuose iškilmingiausios gyvenimo akimirkos metu skambantis maršas.

Užbaigė koncerto programą Eduardo Balsio Habanera, tapusi savotiška įžanga į būsimą festivalio „Muzikinis rugpjūtis pajūryje“ renginį – to paties kompozitoriaus baleto „Eglė žalčių karalienė“ premjerą.

Temperamentingosios Habaneros įkvėptą Lotynų Amerikos tematiką pratęsė bisui į sceną sugrįžęs G. Littera, kartu su simfoniniu orkestru nudžiuginęs plojimais prapliupusią publiką aranžuotais argentiniečių kompozitoriaus Astoro Piazzolos „hitais“ – „Oblivion“ ir „Libertango“.