Už A. Kabišaičio skyrimą į KT balsavo 59 Seimo nariai, prieš buvo 49, 19 susilaikė.

Advokatė Giedrė Lastauskienė gavo 72 Seimo narių balsus, prieš buvo 31 parlamentaras, susilaikė 24.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) teisėjas Algis Norkūnas sulaukė 64 Seimo narių palaikymo, prieš jo kandidatūrą buvo 35 parlamentarai, susilaikė 28.

A. Kabišaičio kandidatūrą į KT teikė Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nieslen, G. Lastauskienės – prezidentas Gitanas Nausėda, LAT teisėjo A. Norkūno – laikinoji LAT pirmininkė Sigita Rudėnaitė.

Per kandidatų svarstymo procedūrą Mišriai Seimo narių grupei priklausantis Vytautas Bakas A. Kabišaičio kandidatūrą kritikavo dėl Teisės departamento teiktų pastabų šio Seimo nario inicijuotam Civilinio turto konfiskavimo įstatymui.

„Rengiant šį įstatymą ypatingai oponavo ir atakavo trys subjektai: tai Advokatų taryba, su „MG Baltic“ siejama V. Sutkaus vadovaujama Lietuvos verslo konfederacija ir Seimo Teisės departamentas. Teisės departamentas pateikė net 31 vieną pastabą, įrodinėdamas, kaip šis įstatymas pažeistų Konstituciją ir privatų interesą, nors Europos Žmogus Teisių Teisme tokios bylos yra laimėtos“, – sakė V. Bakas.

Rengiant šį įstatymą ypatingai oponavo ir atakavo trys subjektai.

Jis ragino Seimui daryti pauzę dėl naujų KT teisėjų skyrimo ir po rimtų diskusijų apie teismų darbą parinkti autoritetingus kandidatus į šias pareigas.

Pirmą kartą dėl kandidatų į KT Seimas balsavimo pernai balandį. Tuomet pritarimo nesulaukė visi trys pasiūlyti teisininkai. Be G. Lastauskienės bei A. Norkūno atmesta ir buvusios KT kanclerės Ingridos Danielienės kandidatūra.

Konstitucija numato, kad Konstitucinis Teismas kas treji metai atnaujinamas vienu trečdaliu. Teismą sudaro devyni teisėjai, skiriami devyneriems metams ir tik vienai kadencijai.

Konstitucinio Teismo pirmininko Dainiaus Žalimo bei teisėjų Gedimino Mesonio ir Vyto Miliaus kadencija baigėsi praėjusių metų kovo 19 dieną. Jie eina pareigas, kol bus paskirti nauji teisėjai.

KT teisėjus skiria ir atleidžia Seimas.

Pasak šalies vadovo, G. Lastauskienė yra aukščiausios kvalifikacijos teisininkė, akademinėje bendruomenėje gerbiama ir pripažinta teisėtyrininkė, teisės teoretikė, todėl jos profesionalumas ir sukaupta solidi mokslinio ir pedagoginio, praktinio teisinio darbo patirtis neabejotinai prisidės prie sėkmingo darbo Konstituciniame Teisme.

G. Lastauskienė nuo 1992 m. vykdo aktyvią mokslinę ir pedagoginę veiklą, 2002 m. jai suteiktas socialinių mokslų srities teisės krypties daktaro laipsnis. 2003 m. ji pradėjo eiti docento pareigas Vilniaus universiteto (VU) Teisės fakultete ir nuo 2013 m. yra vienintelė šio fakulteto dėstytoja, skaitanti teisės teorijos paskaitas visų studijų formų ir pakopų studentams. 2016 m. G. Lastauskienė buvo pripažinta geriausia VU Teisės fakulteto dėstytoja.

Kandidatė į Konstitucinio Teismo teisėjus taip pat yra ilgametė VU Teisės fakulteto Ginčų sprendimo komisijos, Atestacinės komisijos bei Doktorantūros komiteto narė. 2016-2017 m. mokslininkė VU rektoriaus įsakymu buvo paskirta Vilniaus regioninio biomedicininių tyrimų komiteto nare (teisės klausimais).

G. Lastauskienė yra daugelio mokslinių straipsnių, pranešimų ir publikacijų teisės teorijos, teisės filosofijos, teisinio argumentavimo, teisėkūros, teisinės etikos tematika autorė ar bendraautorė, neseniai išleisto ir teisinės bei akademinės bendruomenės labai laukto teisės teorijos vadovėlio bendraautorė ir mokslinė redaktorė. Nuo 2015 m. G. Lastauskienė yra mokslo darbų žurnalo „Parlamento studijos“ redakcinės kolegijos narė.

Kandidatė į Konstitucinio Teismo teisėjus nuo 2003 m. taip pat užsiima advokato praktika, aktyviai vykdo visuomeninę veiklą. Nuo 2012 m. G. Lastauskienė yra Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) tarybos, o nuo 2018 iki 2020 m. buvo Teisėjų tarybos deleguota Pretendentų į teisėjus egzaminų komisijos narė. G. Lastauskienė taip pat yra buvusi Pretendentų į teisėjus atrankos komisijos narė.

Paskyrė komisijų narius

Prezidentas G. Nausėda, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucija ir Lietuvos Respublikos teismų įstatymu, paskyrė tris Nuolatinės teisėjų veiklos vertinimo komisijos prie Teisėjų tarybos narius.

Prezidento dekretu paskirta Vytauto Didžiojo universiteto Teisės fakulteto profesorė ir šio fakulteto prodekanė mokslui Edita Gruodytė, Vytauto Didžiojo universiteto Socialinių mokslų fakulteto Psichologijos katedros docentė, laikinoji šio fakulteto prodekanė, Psichologijos klinikos vadovė Kristina Kovalčikienė ir Vilniaus universiteto Teisės fakulteto Viešosios teisės katedros docentas ir vedėjas bei šio fakulteto prodekanas Haroldas Šinkūnas.

Paskirtieji Nuolatinės teisėjų veiklos vertinimo komisijos nariai pakeis buvusius narius: Mykolo Romerio universiteto Teisės fakulteto Tarptautinės ir Europos Sąjungos teisės instituto profesorę Lyrą Jakulevičienę, Mykolo Romerio universiteto Teisės fakulteto Baudžiamosios teisės ir proceso instituto profesorę Snieguolę Matulienę ir buvusią Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo teisėją Teodorą Staugaitienę.

Šalies vadovas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucija ir Lietuvos Respublikos teismų įstatymu, taip pat pasirašė dekretą, kuriuo Teisėjų etikos ir drausmės komisijos nariu paskyrė Lietuvos regioninių radijo stočių asociacijos direktorių, informacinių laidų rengėją ir vedėją Liudą Ramanauską. Šis dekretas įsigalios gruodžio 13 d.

L. Ramanauskas pakeis iki šiol šias pareigas ėjusį Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto Tarptautinių santykių katedros profesorių Tomą Janeliūną.

Šią kandidatūrą balandį atmetė Seimas, tačiau prezidentas sako nematantis priežasčių ją keisti.

„Taip, mes teiksime kandidatūrą artimiausiu metu. Kol kas nematau jokių priežasčių, nemačiau ir anksčiau, dėl kurių mes turėtumėme teikti kitą kandidatą“, – žurnalistams Prezidentūroje pirmadienį teigė G. Nausėda.

Seimas balandį atmetė visus tris kandidatus į KT teisėjus. Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis į šias pareigas siūlė buvusią KT kanclerę Ingridą Danėlienę, G. Nausėda – advokatę Giedrę Lastauskienę, tuometinė laikinoji Lietuvos Aukščiausioji Teismo pirmininkė Sigita Rudėnaitė – šio teismo teisėją Algį Norkūną.

Konstitucija numato, kad Konstitucinis Teismas kas treji metai atnaujinamas vienu trečdaliu. Teismą sudaro devyni teisėjai, skiriami devyneriems metams ir tik vienai kadencijai.

Balandį Seimas taip pat atmetė G. Nausėdos teikimą skirti S. Rudėnaitę Aukščiausiojo Teismo pirmininke ir kartu atleido ją iš Civilinių bylų skyriaus pirmininkės pareigų. Šią situaciją rugpjūtį ėmėsi nagrinėti KT.