Naujuoju MOSTA vadovu tapo ilgametės organizacinio ir vadovaujamo darbo patirties viešajame valdyme, moksliniuose tyrimuose turintis Giedrius Viliūnas. G. Viliūnas yra prisidėjęs prie MOSTA įkūrimo, keletą metų  dirbęs jos valdymo organuose, atstovavęs Lietuvai šį centrą įvairiose tarptautinėse organizacijose ir projektuose.

56-erių metų G. Viliūnas Vilniaus universitete yra įgijęs filologo kvalifikaciją.  Daug metų dirbo Vilniaus universitete, buvo Aukštojo mokslo tarybos nariu ir universiteto senato nariu, švietimo ir mokslo ministro konsultantu, Studijų kokybės vertinimo centro ekspertu, mokslo žurnalų vertinimo grupių vadovu.

G. Viliūnui teko eiti švietimo ir mokslo ministro patarėjo, ŠMM sekretoriaus pareigas, dirbti Lietuvos mokslo taryboje. Jis buvo Mykolo Romerio universiteto studijų prorektorius, docentas. Paskutiniu metu užėmė švietimo ir mokslo viceministro pareigas.

G. Viliūnas moka anglų, rusų, vokiečių, lenkų kalbas. Vedęs, turi du sūnus.

Vyriausybės kanceliarija MOSTA kelia ambicingus tikslus. MOSTA pagrindu kuriamas kompetencijų centras, atliksiantis sisteminį strateginių valstybės pažangai klausimų vertinimą. Analitinių žinių ir duomenų pasitelkimas priimant strateginius sprendimus leistų sustiprinti struktūrinių reformų ir viešosios politikos sprendimų kokybę bei įvertinti politikos intervencijų rezultatyvumą.

Plėsis ir MOSTA analizuojamų sričių laukas. Šalia šiuo metu atliekamų švietimo, mokslo ir inovacijų tyrimų, analitinis centras gilins kompetencijas žmogiškojo kapitalo, konkurencingumo didinimo, geresnio reglamentavimo, šešėlinės ekonomikos mažinimo srityse. 

Prioritetiniai 2019 m. MOSTA darbai yra žmogiškųjų išteklių stebėsenos sistemos kūrimas, viešojo sektoriaus efektyvumo didinimas, rekomendacijų dėl šešėlinės ekonomikos mažinimo ir socialinės paramos didinimo priemonių rengimas, profesinio ir aukštojo mokslo pažangos stebėsena bei tarptautinio bendradarbiavimo moksle žemėlapio kūrimas.

Konkursui į MOSTA direktoriaus pareigas iš viso dokumentus šiai pareigybei buvo pateikę 5 kandidatai. Atranką vykdė Vyriausybės kanclerio įsakymu sudaryta komisija.

Konkursą laimėjusio asmens tinkamumas eiti pareigas, kaip numatyta teisės aktuose, dar bus patikrintas teisėsaugos institucijų.

Abejonių dėl pedagogų rengimo reglamento pakeitimų viešojoje erdvėje išsakė Vilniaus universiteto profesorius Paulius Subačius. Tai sukėlė dideles diskusijas socialiniuose tinkluose.

Anot P. Subačiaus, planuojama, kad pradinių klasių mokytojus būtų leidžiama rengti tik kolegijoms. Švietimo ir mokslo viceministras sako, kad tokio ketinimo ministerija neturi.

„Ikimokyklinio ir pradinio ugdymo mokytojus ir toliau galės rengti tiek kolegijos, tiek universitetai“, – teigia G. Viliūnas. Jo komentarą BNS perdavė ministerijos Komunikacijos skyrius.

Anot viceministro, šią savaitę ministerijoje vyks susitikimai su švietimo specialistais, bus aptartos įvairios priemonės, skirtos tobulinti mokytojų rengimą, profesinį augimą, gerinti mokytojo profesijos prestižą. Šiuose susitikimuose bus aptarti ir numatomi pedagogų rengimo reglamento pokyčiai.

„Savaitės pabaigoje atnaujintą reglamento versiją ketiname pateikti tolesnėms diskusijoms ir derinti su visomis suinteresuotomis šalimis. Tuomet galėsime plačiau pakomentuoti visus rūpimus naujojo reglamento aspektus“, – teigia G. Viliūnas.

Aukštojo mokslo institucijų pertvarką rengianti Švietimo ir mokslo ministerija ne kartą teigė, kad pedagogai turėtų būti rengiami aukštosiose mokyklose Vilniuje, Kaune ir Šiauliuose.

Pernai birželį ministerijoje vykusioje spaudos konferencijoje aiškinta, kad pedagogo kvalifikaciją bus galima įgyti ne tik per studijas, bet ir alternatyviais būdais, pavyzdžiui, dalyvaujant programoje „Renkuosi mokyti!“.

Toje spaudos konferencijoje G. Viliūnas teigė, kad kai kurių specialybių pedagogai vis dėlto galėtų būti rengiami kolegijose.

„Čia tikrai ne universitetų reikalas rengti darželių auklėtojus“, – birželį sakė viceministras.

Dabar Lietuvoje mokytojai turi būti įgiję aukštąjį išsilavinimą, magistro laipsnis nebūtinas. Reikiamą išsilavinimą ir kvalifikaciją dabar pedagogai gali įgyti universitetuose ar kolegijose.

Pernai liepą Seimo patvirtintose bendrojo ugdymo gairėse nurodyta, kad „mokytojai pradeda dirbti savarankiškai tik įgiję magistro kvalifikacinį laipsnį“. Gaires inicijavęs Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkas Eugenijus Jovaiša tuomet sakė, kad tokia nuostata – siekiamybė, o ne imperatyvas.

„Atsiranda, aišku, naujų teisinių niuansų – kaip institucija, kurios kokybė faktiškai kvestionuojama, jungsis su universitetu, kuris siekia aukštos kokybės, kokia iš to pridėtinė vertė. Bet turime išklausyti dar ir paties universiteto, taip pat ir Vytauto Didžiojo universiteto, ir Aleksandro Stulginskio universiteto požiūrius. Manome, kad surasime drauge tinkamą sprendimą šitoje situacijoje“, – BNS sakė viceministras.

Jis pažymėjo, kad Studijų ir kokybės vertinimo centro sprendimas dar nėra įsiteisėjęs – LEU jį gali apskųsti. LEU rektorius  Algirdas Gaižutis BNS sakė, kad sprendimą skųs.

„Be abejo, mes turime laikytis teisės aktų – pagal juos, kai šitas sprendimas įsigalios, per 20 dienų ministrė turi priimti savo sprendimą. Faktiškai įstatymas numato tiktai teisės vykdyti studijas atėmimą arba sustabdymą, tai mes nelabai turime laisvės manevrui šiuo požiūriu, mes negalime kvestionuoti ekspertų išvados, jos keisti“, – aiškino viceministras.

Studijų ir kokybės vertinimo centras ketvirtadienį pranešė, kad pakartotinio vertinimo metu LEU veikla įvertinta neigiamai ir tai sudaro pagrindą panaikinti leidimą vykdyti studijas ir su studijomis susijusią veiklą. Ekspertų grupė neigiamai įvertino dvi iš keturių vertintų LRU veiklos sričių: strateginį valdymą bei mokslo veiklą.

Studijų ir kokybės vertinimo centro direktorė Nora Skaburskienė BNS sakė, kad dėl leidimo naikinimo spręs Švietimo ir mokslo ministerija, ji taip pat nuspręs, ką daryti su esamais studentais. N. Skaburskienės teigimu, tapęs VDU padaliniu LEU galėtų naudotis šios aukštosios mokyklos leidimu vykdyti studijas.

Tai jau antras kartas kai ši aukštoji mokykla įvertinta neigiamai: pirmą kartą LEU veikla neigiamai įvertinta 2012 metais. Dėl LEU inicijuotų apeliacijos ir teisminių procesų sprendimas įsigaliojo tik 2015 metais, kada universitetas akredituotas trejų metų terminui.

Ketvirtadienį prieš Studijų ir kokybės vertinimo centrui paskelbiant savo išvadas Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkas Eugenijus Jovaiša registravo Seimo nutarimo projektą LEU ir Aleksandro Stulginskio universitetą prijungti prie VDU. Projektą lydinčiame VDU rektoriaus Juozo Augučio rašte Seimo prašoma nutarimą priimti iki 2018 metų vasario mėnesio, o reorganizavimo sąlygų aprašą ir naują VDU statutą patvirtinti iki balandžio 15-osios, kad 2018 metais būtų galima vykdyti priėmimimą į jau pertvarkytą aukštąją mokyklą.

Taip LRT KULTŪROS laidoje „Nes man tai rūpi“ tvirtina Vilniaus universiteto docentė Rūta Žiliukaitė. Jai antrina Vytauto Didžiojo universiteto profesorius Šarūnas Liekis. Anot jo, aukštojo mokslo reforma turėtų orientuotis į mokslo ir mokslinių tyrimų kokybės gerinimą, o optimizavimo klausimai tėra susikaupusių problemų rezultatas.

Švietimo ir mokslo viceministras Giedrius Viliūnas atkreipia dėmesį, kad aukštojo mokslo sistema Lietuvoje nuo nepriklausomybės atgavimo keista jau keletą kartų: „Prisiminkime kolegijų atsiradimą 2000-aisiais. Tai buvo didžiulė pertvarka. Dabar siūloma pertvarka – nieko naujo, bet iš tiesų dabartinė aukštojo mokslo situacija verčia mus imtis gana rimtų permainų.“

Anot viceministro, viena iš priežasčių, kodėl būtina įvykdyti aukštojo mokslo reformą – mažėjantis studentų skaičius. „Mums ima nebeužtekti studentų dabartiniam universitetų skaičiui. Kita vertus, tas skaičius visada buvo didokas. Jeigu pažvelgtume į tarptautines ekspertizes (kurių ypač daug buvo atliekama, kai ruošėmės stoti į Europos Sąjungą (ES) ir po to), visą laiką buvo priekaištaujama dėl to, kad esame labai išskaidę.“

G. Viliūno aiškinimu, buvo pabrėžiamas ne tiek aukštųjų mokyklų tinklas, kiek mokslinių tyrimų tinklas – Lietuvoje gausu institutų, mažų tyrimų grupių. Pasak viceministro, tai lėmė, kad Europos kontekste Lietuvos mokslininkai yra nekonkurencingi.

„Šalies mokslininkai iki šiol buvo prastokai aprūpinti įranga, – priduria G. Viliūnas. – Dabar, pasinaudojus ES struktūrų fondais, situacija šiek tiek geresnė. Tai taip pat atsiliepia. Mokslo ir verslo sąveika visada buvo prasta. Ir dabar ji tebėra prasta. Darbdaviai visada skundžiasi pagrįstai ir nepagrįstai.“

Viceministro aiškinimu, verslininkų netenkina universitetų ar kitų aukštųjų mokyklų parengiamų specialistų kokybė. Jis priduria, kad ta kokybė taip pat susijusi su studentų ir dėstytojų pasirengimu.

„Yra daugybė sričių, kurios veikia neoptimaliai. Tai nereiškia, kad mūsų aukštasis mokslas apskritai veikia labai blogai, daug blogiau nei kitose šalyse, bet tai reiškia, kad jame yra gana rimtų trūkumų. Tai akivaizdu. Dėl to imtasi priemonių, kurios jau gerokai pavėluotos, nes ta krizė, kuri šiandien jau gana ryški, brendo daug metų. Pamėginta ir mėginama paruošti tiesiog tokį sisteminį planą, kaip iš jos išeiti ir toliau mūsų aukštąjį mokslą vystyti“, – akcentuoja G. Viliūnas.

Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto Sociologijos katedros docentė R. Žiliukaitė oponuoja, kad, kalbant apie studijų ir mokslo kokybę, universitetų tinklas neturėtų būti pagrindinė problema, apie kurią diskutuojama.

„Aukštųjų mokyklų tinklas tėra vienas iš aspektų, kaip ir programų skaičius. Tikriausiai vienas iš nerimą keliančių dalykų yra tai, kad kalbėjimas apie tikrai labai rimtas, susikaupusias studijų ir mokslo problemas yra sutelkiamas vien tik į kalbėjimą apie tinklo optimizavimą. Ši tendencija tikrai nėra gera. Problemų priežastys ir sąlygos, kurios atvedė į dabartinę krizę (o tikrai yra aukštojo mokslo ir studijų krizė), nėra susijusios vien tik su išsiplėtusiu aukštųjų mokyklų tinklu“, – tvirtina R. Žiliukaitė.

Su ja sutinka Vytauto Didžiojo universiteto Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto dekanas profesorius Š. Liekis: „Bet kurios akademinės reformos, universitetinės reformos tikslas, kaip kolegė labai teisingai paminėjo, turi būti, visų pirma, studijos ir mokslas, mokslo tyrimų kokybės klausimas. Optimizavimo klausimai – ar tinklas didelis, ar mažas, kiek jis optimalus, kiek jį reikėtų dar gal plėsti – yra problemų rezultatas.“

Š. Liekio teigimu, labai dažnai aukštųjų mokyklų tinklas nurodomas kaip problema savaime. „Tinklas savaime nėra problema. Tai akivaizdu. Priežastys – netinkamas finansavimas. Gerbiamas viceministras žino, kad ilgą laiką, dar iki krepšelio reformos 2009 m., valstybė finansavo 50 proc. studentų mokymo kaštų“, – pabrėžia Š. Liekis.

Profesoriaus nuomone, Lietuvos aukštasis mokslas turi spręsti per ilgą laiką susikaupusias problemas, o ne universitetų tinklo dydžio problemą. „Susikaupusias problemas teisinti vien demografija turbūt nebūtų tikslu dėl vienos paprastos priežasties – tas demografines problemas aukštojo mokslo sistemoje kitos valstybės sprendžia labai lengvai. Pavyzdžiui, Lenkijoje dabar yra 40 tūkst. ukrainiečių studentų“, – sako Š. Liekis.

Viso pokalbio apie aukštųjų mokyklų reformą klausykitės laidos „Nes man tai rūpi“ įraše.

Švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė BNS sakė, kad G.Viliūną pasirinko dėl kompetencijos ir patirties.

„Tai yra puikus, kompetentingas, patyręs žmogus“, – aiškino ji.

Kandidatą į viceministrus dar tikrina specialiosios tarnybos.

G.Viliūnas ir anksčiau yra dirbęs Švietimo ir mokslo ministerijoje: 2002–2007 metais jis dirbo visuomeniniu, vėliau etatiniu švietimo ir mokslo ministro patarėju, 2007–2009 metais buvo Švietimo ir mokslo ministerijos sekretoriumi. 2009–2010 metais G.Viliūnas buvo Lietuvos mokslo tarybos Mokslo politikos skyriaus vedėju, departamento direktoriumi. Nuo 2010-ųjų jis dirba MRU.

Filologo išsilavinimą turintis G.Viliūnas yra dėstęs Vilniaus universitete (VU), 1996-2006 metais buvo VU Filologijos fakulteto Lietuvių literatūros katedros vedėjas. Vienas ir su bendraautoriais yra išleidęs apie dešimt mokslo knygų, vadovėlių, parašęs kelias dešimtis straipsnių.

Mykolo Romerio universiteto (MRU) Senato pirmininku antradienį patvirtintas universiteto Politikos ir vadybos fakulteto Politikos mokslų instituto profesorius dr. Gintaras Aleknonis.

Kaip pranešė MRU, šį sprendimą pirmajame posėdyje naujasis senatas priėmė vienbalsiai.

Naujai išrinktas pirmininkas pažymėjo, kad Lietuvos aukštasis mokslas yra sudėtingoje situacijoje, jo laukia daug pokyčių. „Turime būti jiems pasiruošę, išlaikydami pastovumą ir ieškodami išmintingų sprendimų“, - sakė G.Aleknonis.

G.Aleknonis yra baigęs žurnalistikos studijas Vilniuje bei menotyrą Maskvoje, dirbo lektoriumi Žurnalistikos institute, buvo Laisvosios Europos radijo bendradarbis Miunchene ir Prahoje. MRU G.Aleknonis dirba nuo 2005-ųjų.

Pagal MRU statutą, senatas renkamas 5 metams, jo funkcijos – nustatyti studijų tvarką, tvirtinti studijų, mokslinių tyrimų ir eksperimentinės (socialinės, kultūrinės) plėtros programas, vertinti atliktų tyrimų rezultatus ir visos Universiteto mokslo ir meno veiklos kokybę bei lygį.

Senatą renka dėstytojų ir mokslo darbuotojų susirinkimas, ne mažiau kaip 20 proc. atstovų pasiūlo studentai.

Į naująjį Mykolo Romerio universiteto senatą išrinkti profesoriai Gintaras Aleknonis, Alvydas Baležentis, Eglė Bilevičiūtė, Saulius Greičius, Valdonė Indrašienė, Saulius Katuoka, Birutė Pranevičienė, Alvydas Pumputis, Vytautas Sinkevičius, Tadas Sudnickas, Algimantas Urmonas, Inga Žalėnienė, Rita Žukauskienė, taip pat docentai Snieguolė Matulienė, Algirdas Monkevičius, Irmantas Rotomskis, Vainius Smalskys, Saulius Spurga, Giedrius Viliūnas, lektorius Vytautas Azbainis. Į senatą išrinkti studentai - Arnas Aidukas, Lukas Borusevičius, Arneta Matuzevičiūtė, Lukas Ribokas, Liutauras Vasiliauskas .

Kaip numatyta MRU statute, Senatas netrukus skelbs išrinktą Tarybos sudėtį, kuri, pradėjusi veiklą, skelbs viešą konkursą Mykolo Romerio universiteto rektoriaus pareigoms eiti.

Universiteto valdymo organai yra Universiteto taryba, senatas ir rektorius.