Apgavo garsius ir turtingus
Prancūzijoje prasidėjo teismas, kurio pagrindiniai veikėjai – sukčių gauja, prisidengdama svetima tapatybe, viliojusi iš kitų asmenų pinigus. Schema tik iš pirmo žvilgsnio atrodo lėkšta. Pažvelgus giliau, kriminalinės istorijos masteliai ir sukčių įžūlumas pribloškia.
Pasinaudodami ilgamečio Prancūzijos politikos veikėjo – buvusio gynybos ministro, dabar vadovaujančio Užsienio reikalų ministerijai Jeano-Yveso Le Driano vardu, sukčiai kreipdavosi į turtingus asmenis prašydami pinigų.
Sukčių akiratyje atsidūrė milijardieriai, prezidentai, garsių ir turtingų Prancūzijos šeimų atstovai, – gaujai pavyko pasisavinti daugiau nei 80 mln. eurų. Tarp apgaulės aukų – daug gerai žinomų vardų: Karimas Aga Khanas IV, vienas turtingiausių planetos žmonių (sumokėjęs sukčiams daugiau nei 18 mln. eurų), žinomas šampano gamintojų šeimos palikuonis (neoficialiais duomenimis, sumokėjo tris milijonus), vienas iš buvusio Prancūzijos prezidento Francois Mitterrando sūnų (suma nežinoma).
Į juos, kaip ir užsienio valstybių bei biržoje kotiruojamų bendrovių vadovus, aukštus dvasininkus ir sėkmingus verslininkus, asmeniškai kreipdavosi tariamasis J.-Y.Le Drianas.
Vieniems pakakdavo tik elektroninių laiškų, su kitais sukčiai susisiekdavo telefonu. Iš pradžių paskambindavęs asmuo pristatydavo asmeniniu ministro padėjėju. "Ministras nori kalbėtis su jumis asmeniškai. Tai labai skubu", – ši frazė užmigdė ne vieno svarbaus asmens budrumą. Po to telefonu pradėdavo kalbėtis "ministras".
Vėliau "ministras" pradėjo skambinti skaipu. Sumaniai surežisuoto vaizdo pokalbio metu tariamasis J.-Y.Le Drianas, sėdėdamas aplinkoje, panašioje į ministro darbo kabinetą, kreipdavosi prašydamas paskolinti pinigų įkaitams iš džihadistų nelaisvės išpirkti. Tariamas ministras garantuodavo: problema – Prancūzijos oficiali politika nemokėti teroristams išpirkų, todėl reikia padaryti pervedimą iš privataus asmens ar įmonės sąskaitos. Pinigai tuoj pat būsią grąžinti, tikino apsimetėlis. "Prancūzija dėkoja", – skambia fraze baigdavosi pokalbis.
Primityvūs triukai
Kaip matyti iš bylos medžiagos, ne visus adresatus sutrikdė keistos aplinkybės ar prasta ryšio kokybė. Ne visi pastebėdavo ir gramatinę klaidą elektroniniame laiške. Toli gražu ne kiekvienam sukėlė įtarimų ir bendravimui su J-Y.Le Drianu neįprastos detalės.
Vienas frankofilas turkų verslininkas į sukčių nurodytą sąskaitą pervedė 41 mln. eurų. Apgaulės aukomis tapo ne tik privatūs asmenys, bet ir įmonės (Prancūzijos žiniasklaida mini "Vinci", "Areva", "Aerospace", "Mouton Rothschild"), ir netgi labdaros fondai bei nevyriausybinės organizacijos.
Nusikaltėliai bandė išvilioti pinigų iš Liono kardinolo Philippe'o Barbarino, nuteisto už nusikaltimo slėpimą pedofilijos byloje, Paryžiaus arkivyskupo ir madų legendos Yves Saint Laurent'o partnerio verslininko Pierre'o Bergerio.
Šia schema sukčiai naudojosi nuo 2015 m. iki 2016 m. vasaros. Iš viso kreipimosi sulaukė daugiau nei 150 asmenų iš beveik pusšimčio šalių. Kai pokalbis būdavo vaisingas, pinigai atsidurdavo banko sąskaitoje vienoje vienoje Azijos šalių.
Nuo 1977-ųjų įvairius aukštus postus valstybės aparate užimantis J.-Y.Le Drianas niekada nesiveržė į politikų priekines linijas. Galbūt todėl kai kurie sukčių skambučių sulaukę asmenys sudvejodavo tokiu netikėtu ministro amplua, tačiau sukčių įtaigumas nugalėdavo. Juolab kad tariamas ministras į tikrąjį buvo panašus: jį vaidinęs sukčius imituodavo pareigūno balsą ir dėvėdavo silikoninę kaukę. Pastarosios panašumą su J.-Y.Le Demaino veidu vėliau pripažino net Prancūzijos užsienio ministerijos atstovai. Įtaigumą sustiprino ir sukčių paminėtos detalės apie ministro bei jo ministro patarėjų dienotvarkę.
Išdavė detalės
Atspariausi sukčiams pasirodė esą žmonės, kurie asmeniškai pažinojo J.-Y.Le Drianą.
Senegalo prezidentui Macky Sallui įtarimą sukėlė tai, kad ministras į jį kreipėsi "Jūs", kai tikrasis J.-Y.Le Demainas sakydavo "tu". Panaši situacija ir su Gabono prezidentu. "Kai J.-Y. Le Drianas nori man paskambinti, jis renka mano mobiliojo telefono numerį, nesikreipia į sekretoriatą", – laikraščiui "Le Figaro" pasakojo Ali Bongo.
Teigiama, kad Kongo Respublikos prezidentas Denisas Sassou Nguesso tiesiogine to žodžio prasme paskutinę akimirką sustabdė pinigų pervedimo operaciją ir kreipėsi į Prancūzijos užsienio reikalų ministeriją paaiškinimų.
Šis ženklas tapo lemtingas. 2015-ųjų rudenį Prancūzijos užsienio reikalų ministeriją užplūdo kreipimaisi dėl vadinamosios įkaitų išlaisvinimo operacijos. Tuomet mįslingos istorijos ėmėsi Prancūzijos specialiosios tarnybos.
Prancūzijos vardu
Sukčių gaujos vadeiva – 54-erių Prancūzijos ir Izraelio pilietis Gilbert'as Chiklis. Prieš teismą Prancūzijoje jis stojo kartu su dar šešiais bendrais. Prancūzijos teisėtvarkai puikiai pažįstamas vyras neigia sąsajas su šia istorija, tačiau jo nenaudai liudija net ir jo paties biografija.
Tunise gimęs, Paryžiuje užaugęs G.Chiklis sukčiaus karjerą pradėjo 2005-aisiais, kai, apsimetęs Prancūzijos užsienio žvalgybos agentu, viliojo pinigus iš didžiulių Prancūzijos verslo kompanijų.
Nors G.Chiklio sukčiavimo schema buvo primityvi, jo aukomis tapo ne vienas atsakingas pareigas užėmęs asmuo.
Nors G.Chiklio sukčiavimo schema buvo primityvi, jo aukomis tapo ne vienas atsakingas pareigas užėmęs asmuo. Tokie kaip vieno Prancūzijos banko vadybininkė, kuriai jis paskambino praėjus kelioms savaitėms po pusšimčio žmonių gyvybes nusinešusio "Al-Qaeda" išpuolio Londone. Pasinaudojęs įtampa, kai Europoje nerimauta dėl naujų teroristų atakų, G.Chiklis pristatė žvalgybos agentu Pauliu ir paaiškino, kad vykdo slaptą kovos su terorizmu operaciją.
Nurodęs moteriai įsigyti naują mobilųjį telefoną ("kad pokalbių niekas negalėtų pasiklausyti"), keletą dienų jis vertė atlikti beprasmes užduotis. Galiausiai "agentas Paulis" paprašė skubiai suteikti informacijos apie didžiausių banko indėlininkų sąskaitas ir 400 tūkst. eurų grynaisiais. Pinigai esą reikalingi vienai operacijai. "Teisėsaugos pareigūnai tokios sumos neturi, ir jūs galite padėti Tėvynei išaiškinti teroristus. Pinigai bus jaukas. Mes jums juos grąžinsime per valandą", – vėliau žiniasklaidą apskriejo "agento" instrukcijos citata.
Vykdydama šiuos nurodymus, banko tarnautoja krepšį su pinigais nunešė į vienos Paryžiaus kavinės moterų tualetą ir, išgirdusi slaptažodį, atidavė jį nepažįstamai moteriai. Pati išėjusi iš kavinės, veltui laukė, kol, atlikę jauko vaidmenį kovos su terorizmu "operacijoje", pinigai bus grąžinti.
Prokuratūros duomenimis, tokiu būdu G.Chiklis apgavo 33 bankų ar verslo kompanijų darbuotojus – ant sukčiaus kabliuko užkibo net pusšimtis asmenų. Sukčiautojui pavyko gauti apie 8 mln. eurų, o kelios dešimtys tik per plauką nebuvo pervestos į jo nurodytą sąskaitą.
Pirmoji G.Chiklio istorijos dalis baigėsi areštu 2009 m. Jis buvo nuteistas kalėti septynerius metus, tačiau dar neatlikęs bausmės buvo išleistas už užstatą, jam uždėta apykojė, kuri vis dėlto nesutrukdė sukčiui pabėgti iš Prancūzijos. Nepaisydamas draudimo, jis privačiu lėktuvu išvyko į Izraelį, kur apsirūpino antrąja pilietybe – garantija, kad nebus išduotas užsienio valstybėms.
Gilbert'as Chiklis. Scanpix nuotr.
Stulbinamas įžūlumas
Po kelerių metų nesugaunamasis G.Chiklis vėl pasitelkė režisieriaus sugebėjimus ir ėmėsi vilioti pinigus: šįkart nusitaikyta į stambesnius taikinius, tačiau kova su terorizmu vėl priminta.
Pirmą kartą J.-Y. Le Drianu jis prisistatė 2015 m., kai prancūzų politikas dar vadovavo Prancūzijos gynybos ministerijai. Sukčiautojas sudarė kelių milijonų dolerių vertės sutartį dėl "Tiger" sraigtasparnių pardavimo Tuniso valdžios institucijoms. Pirkimo–pardavimo sutartį jis net patvirtino suklastotu J.-Y. Le Driano parašu. Tačiau pasirodė, kad sraigtasparnių niekas neplanavo pirkti, todėl Tuniso valstybės biudžeto naudai sutartis nebuvo įgyvendinta.
Po šios nesėkmės apsimetęs J.-Y.Le Drianu jis pinigus ėmė vilioti rašydamas laiškus, skambindamas telefonu, o galiausiai – skaipu ir taip siautėjo iki pat 2016-ųjų vasaros.
Tirdami netikro užsienio reikalų ministro istoriją, tyrėjai identifikavo G.Chiklį pagal balsą. Galiausiai 2017 m. rugpjūtį tarptautiniu mastu ieškomas sukčius buvo susektas Ukrainoje. Teigiama, kad čia jis planavo atsiimti pagamintą naują silikoninę kaukę. Šįkart herojumi turėjo tapti Monako kunigaikštis Albertas.
Iš izoliatoriaus – į "YouTube"
Tačiau kriminalinės komedijos taip banaliai nesibaigia. Sulaikytas G.Chiklis aiškino, kad į Ukrainą atvyko pakeliui į Vroclavą, vykdamas legendinio rabino Nachmano piligriminiu keliu. Argumentai pareigūnų neįtikino, tad, pradėjus ruošti ekstradicijos dokumentus, sukčius buvo uždarytas į tardymo izoliatorių.
Papirkdamas prižiūrėtojus net ir būdamas izoliatoriuje, G.Chiklis mėgavosi prabanga: pasirūpino degtinės, didkepsnių. Neatsispyręs visagalei socialinių tinklų traukai, G.Chiklis "YouTube" platformoje paskelbė Prancūziją niekinantį vaizdo įrašą. "Man nerūpi Prancūzijos teisingumas", – maždaug taip, tik vartodamas necenzūrinius išsireiškimus, maukdamas degtinės stiklinę už "uždirbtus milijonus", sakė prancūzas.
Nespėjus laiku parengti ekstradicijos dokumentų, G.Chiklis vėl buvo išleistas į laisvę: kardomoji priemonė pakeista į namų areštą, uždėta apykojė ir uždrausta išvykti iš Kijevo. Tačiau G.Chiklis jautėsi nevaldomas ir neketino keisti savo planų.
Galiausiai radę formalią priežastį – sukčius pažeidė reikalavimą nenutolti nuo namų – Ukrainos pareigūnai sustabdė jo pergalingą žygį. Pakeliui į oro uostą jis buvo suimtas ir šįkart ekstradicijos į Prancūziją laukė to paties Lukjanovsko tardymo izoliatoriaus bendrojo naudojimo kameroje kartu su dar dviem dešimtimis įtariamųjų.
Tiesa, G.Chiklio areštu spekuliacijos, prisidengus ministro vardu, nesiliovė. Praėjus pusmečiui, "J.-Y.Le Drianas" vėl skambino Prancūzijos vardu prašydamas pagalbos. Tačiau ilgai nesiautėjo – pernai vasarį per vieną tokių pokalbių trys G.Chiklio bendrai suimti netoli Tel Avivo.
Ar tai istorijos pabaiga? Tarsi nuotaikingoje kriminalinėje komedijoje taško neskubama dėti. "Niekas nėra tikras, kad skambučiai nebus atnaujinti", – laikraščiui "Le Figaro" abejonę išsakė ministro advokatas.
