Tikrinamos nemokamai

Ankstyvos stadijos gimdos kaklelio vėžys dažniausiai nesukelia jokių simptomų, todėl, kaip ir daugelyje išsivysčiusių šalių, taip ir Lietuvoje, moterys reguliariai nemokamai profilaktiškai tikrinamos dėl šios ligos. Anksti nustačius ląstelių pakitimus, pradedamas gydymas, nelaukiant, kol jie progresuos į vėžinius. Jei kelias ligai užkertamas laiku, išsaugoma moters sveikata ir darbingumas.

„Galime pasidžiaugti, kad gimdos kaklelio vėžio prevencijos programoje dalyvaujančių moterų skaičius stabiliai auga ir jau gerokai pralenkė ikipandeminius rodiklius. Preliminariais ligonių kasų duomenimis, pernai šioje prevencijos programoje sudalyvavo 135 tūkst. moterų. Tai yra 9 tūkst. moterų daugiau nei 2021-aisiais ir 12 tūkst. daugiau nei prieš COVID-19 pandemiją“, – sako Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Paslaugų ekspertizės ir kontrolės skyriaus vyriausioji specialistė Jurgita Grigarienė.

Prieš metus ši prevencijos programa pasipildė naujomis paslaugomis: žmogaus papilomos viruso ir gimdos kaklelio citologinio tepinėlio skystoje terpėje tyrimais.

Dažnai lemia mirtį

Praeitais metais pagal gimdos kaklelio vėžio prevencijos programą sveikatą pasitikrino 19 proc. tikslinio amžiaus moterų. Vadinasi, iš visų pagal amžių galėjusių pasitikrinti moterų pernai programoje sudalyvavo tik kas penkta. Tai yra vos 1,5 proc. daugiau moterų nei užpernai. Taigi moterų dalyvavimas šioje prevencijos programoje yra per žemas, ypač žinant, kad sergamumas gimdos kaklelio piktybiniais navikais Lietuvoje kasmet perkopia 3 tūkst., ir tai yra viena iš dažniausių moterų mirties priežasčių pasaulyje.

Pagal gimdos kaklelio vėžio prevencinę programą kreiptis į šeimos gydytoją ir nemokamai pasitikrinti gali visos moterys nuo 25 iki 59 metų amžiaus (imtinai). Prieš metus ši prevencijos programa pasipildė naujomis iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) apmokamomis paslaugomis: žmogaus papilomos viruso (ŽPV) ir gimdos kaklelio citologinio tepinėlio skystoje terpėje tyrimais.

Gimdos kaklelio vėžio prevencinė programa. / VLK grafikas.

Svarbus rizikos veiksnys

ŽPV infekcija – didžiausias rizikos veiksnys susirgti gimdos kaklelio vėžiu. Sužinoti, ar moteris yra užsikrėtusi šiuo virusu, galima atlikus ŽPV tyrimą skystoje terpėje. Moterims nuo 35 iki 59 metų (imtinai) kas penkerius metus atliekamas minėtas tyrimas. Jei ŽPV rezultatas teigiamas – atliekamas gimdos kaklelio citologinio tepinėlio skystoje terpėje tyrimas, siekiant nustatyti ikivėžines gimdos kaklelio būkles. Jei atsakymas leidžia įtarti patologiją, moteris yra siunčiama į gydytojo akušerio konsultaciją diagnozei patikslinti ir prireikus gydyti.

Moterims nuo 25 iki 34 metų (imtinai) – kas trejus metus atliekamas citologinio tepinėlio tyrimas ikivėžiniams pakitimams nustatyti. Gavus rezultatus ir nustačius pakitimų, gali būti atliekama kolposkopija, o jos metu biopsija, leidžianti objektyviai patvirtinti arba paneigti ligos diagnozę.

Moterims, norinčioms pasitikrinti pagal gimdos kaklelio prevencijos programą, reikia kreiptis į savo šeimos gydytoją. Pacientėms, kurios nepatenka į šioje programoje nustatyto amžiaus grupę, tačiau nerimauja dėl savo sveikatos, reikėtų taip pat neatidėliojant kreiptis į savo šeimos gydytoją. Įvertinęs sveikatos būklę, jis skirs reikiamus tyrimus, kad nustatytų negalavimų priežastį ir pradėtų gydymą, prireikus išrašys siuntimą konsultuotis pas gydytoją specialistą.

Gimdos kaklelio vėžio prevencijos programai finansuoti praeitais metais skirta 6 mln. eurų PSDF lėšų. Planuojama, kad šiais metais tam prireiks 6,5 mln. eurų.

Teigiama, kad Lietuvoje nuo 2004 m. rekomenduojamos reguliarios moterų patikros dėl gimdos kaklelio vėžio jau sumažino sergamumo rodiklius 19 proc., o mirštamumo – 26 proc. Šios patikros gali padėti laiku aptikti ikivėžinius pakitimus. Kauno klinikų Akušerijos ir ginekologijos klinikos Onkoginekologijos centro vadovė profesorė Daiva Vaitkienė ragina moteris nebijoti ir ateiti pasitikrinti, ar nėra ikivėžinių pakitimų arba rizikos veiksnių šiai klastingai ligai išsivystyti. Laiku aptikus pakitimų, galima juos išgydyti su minimaliais padariniais moters sveikatai.

– Kaip dažnai moteris turėtų apsilankyti pas gydytoją akušerį ginekologą?

– Pagrįstų rekomendacijų, kaip dažnai reikėtų tikrintis gimdą ir kiaušides, nėra, bet gydytojai akušeriai ginekologai pataria atlikti tyrimus kas metus. Ši praktika paremta tuo, kad vieni metai – ne toks ilgas laiko tarpas, per kurį galėtų atsirasti reikšmingų pokyčių.

– Kada ir kaip dažnai atliekama profilaktinė gimdos kaklelio vėžio patikra?

– Lietuvoje Nacionalinė gimdos kaklelio vėžio patikra kviečia 25–60 metų amžiaus moteris dėl gimdos kaklelio vėžio tirtis kas trejus metus. Kitais metais šioje patikros programoje 35–60 metų amžiaus moterims atsiras pokyčių. Jos tirtis bus kviečiamos kas penkerius metus ir vietoj iki šiol atliekamo įprastinio gimdos kaklelio citologinio tyrimo joms bus atliekamas didelės onkologinės rizikos žmogaus papilomos viruso (ŽPV) tyrimas, paimant tiriamąją medžiagą į skystąją terpę. Nustačius, kad pacientė turi ŽPV, jai iš to paties mėginio iš karto bus atliekamas citologinis gimdos kaklelio tyrimas. Moterys nuo 25 iki 35 metų bus kviečiamos tirtis kas trejus metus, kaip anksčiau, ir joms bus atliekamas įprastinis gimdos kaklelio citologinis tyrimas.

Veiksniai, didinantys riziką susirgti gimdos kaklelio vėžiu ar ikivėžinėmis būklėmis, iki šiol nebuvo siejami su genetika ir paveldėjimu.

– Kaip atliekamas gimdos kaklelio tyrimas?

– Citologinis tyrimas atliekamas paimant ląstelių nuo gimdos kaklelio paviršiaus ir jo kanalo specialia šluotele arba šepetėliu bei perkeliant jas ant stiklelio arba į skystąją terpę. Kaip bus paimtas tepinėlis, priklauso nuo anatominių gimdos kaklelio ypatybių. Ši procedūra neskausminga, tačiau diskomfortą gali kelti makšties skėtiklio įvedimas arba šepetėlio, šluotelės lietimasis prie gimdos kaklelio.

– Ar savarankiškai reikia tikrintis dažniau, nei atliekamas tyrimas pagal patikros programą?

– Moterims, neturinčioms rizikos veiksnių susirgti gimdos kaklelio ikivėžinėmis ar piktybinėmis ligomis, tikrintis dažniau, nei nurodyta patikros programoje, nereikia. Tačiau jei moteris turi rizikos veiksnių, galinčių sukelti šias ligas, jai rekomenduojama tikrintis kiekvienais metais. Veiksniai, didinantys riziką susirgti gimdos kaklelio vėžiu ar ikivėžinėmis būklėmis, iki šiol nebuvo siejami su genetika ir paveldėjimu. Pastaraisiais metais klinikiniai tyrimai atranda ir tam tikrų genetinių pažaidų, kurios gali padidinti gimdos kaklelio vėžio riziką. Pacientės turėtų įvertinti visas savo rizikas (infekuotumas aukštos onkologinės rizikos ŽPV, rūkymas, imuninę sistemą slopinančių ar kitos kilmės imunosupresinių vaistų vartojimas) ir atsižvelgti, ar giminėje nebuvo moterų, sergančių gimdos kaklelio vėžiu.

– Ar yra geresnių tyrimų nei valstybės finansuojamas citologinis tyrimas?

– Įprastas gimdos kaklelio citologinis tyrimas yra geras ir parodo tikslius rezultatus, jeigu atliekamas kokybiškomis priemonėmis, nepažeidžiant tyrimo procedūros, taip pat, jei ėminio neužteršia kraujas ar gleivės, kurių patekimas į ėminį dažnai yra atsitiktinumas, tiesiogiai nepriklausantis nei nuo gydytojo, nei nuo pacientės. Atliekant šį tyrimą gali atsirasti įvairių trukdžių, prastinančių jo kokybę. Kiek informatyvesni, jautresni ir patogesni vertinti tyrėjui yra skystosios terpės citologinis arba ŽPV tyrimas. Taigi, patogesnių ir tikslesnių tyrimų yra, bet jų pasirinkimas priklauso tiek nuo moters amžiaus, tiek nuo klinikinės situacijos.

Kai kuriose klinikinėse situacijose gali būti atliekamas imunohistocheminis CINtec PLUS tyrimas. Tai nuo kaklelio paimtų ląstelių specialus dažymo būdas, kai vertinami ne ląstelės morfologinės struktūros pakitimai, kaip atliekant įprastą citologinį tyrimą, o procesai (apoptozės ir proliferacijos), dėl kurių skirtingas ląstelių dažymasis leidžia įtarti jose prasidėjusią onkogeninę transformaciją.

Reikia nepamiršti, kad visi šie tyrimai parodo ne ligą, o tik padidėjusią riziką susirgti gimdos kaklelio vėžiu. Todėl, juos aptikus, reikia išsamesnių tyrimų.

– Jei patikros metu vis dėlto randama pakitimų, ką daryti toliau?

– Patikros metu radus reikšmingų pakitimų, rekomenduojama pasikonsultuoti su gydytoju akušeriu ginekologu. Tyrimų metu galima nustatyti ir visiškai nereikšmingų pokyčių, ir sunkių patologijų. Pastebėjus nedidelių pokyčių gimdos kaklelyje, gydytojas gali pasiūlyti pakartoti tyrimą ne anksčiau nei po trijų mėnesių. Iš karto atliekamas testas gali būti netikslus ir neparodyti tikslių rezultatų. Jei po pirmojo tyrimo pastebima didelių pokyčių ar įtariama patologija, gydytojas siunčia pacientę į tolesnę gydytojo akušerio ginekologo konsultaciją. Jis atliks išsamius tyrimus ir nuspręs, kaip dažnai moterį reikėtų stebėti.

– Ar yra simptomų, kurie įspėtų apie galimus ikivėžinius pakitimus arba piktybines gimdos kaklelio ligas?

– Specifinių simptomų, galinčių įspėti apie gimdos kaklelio pakitimus ar ligas, nėra. Kartais šiuos pokyčius galima įtarti pastebėjus kraujavimą po lytinių santykių, tarp menstruacijų, po ginekologinės apžiūros. Į šiuos požymius reikia atkreipti dėmesį, bet jie gali atsirasti ir dėl kitų priežasčių, pavyzdžiui, uždegiminių pokyčių, ovuliacijos ar paviršinių gimdos kaklelio kraujagyslių. Tik toli pažengusiai ligai būdingi aiškiai jaučiami simptomai: kraujavimas, nemalonaus kvapo išskyros, skausmai, inkstų problemos.

– Su kokiais mitais vis dar tenka susidurti praktikoje?

– Vyresnės moterys tiki, kad, negyvendamos lytinio gyvenimo, jos negali susirgti ginekologine liga. Lytinio gyvenimo nebuvimas neapsaugo nuo gimdos kaklelio, gimdos ar kiaušidžių ligų. Rizikos veiksniai susirgti gimdos kaklelio vėžiu įgyjami jaunystėje, o nesitikrinant susirgti gali ir 60-ies ar net 80-ies metų moterys.

Jaunesnės moterys netiki, kad ŽPV gali išnykti. Apie 70 proc. (per metus) ir apie 90 proc. (per dvejus metus) atvejų jaunoms moterims iki 30 metų šis virusas išnyksta savaime.

Kiti galvoja, kad barjerinė kontracepcija nuo lytiškai plintančių infekcijų ir ŽPV apsaugo 100 proc., bet taip nėra. Šis kontracepcijos būdas tik sumažina riziką užsikrėsti ir padidina šansus, kad ŽPV išnyks savaime.

– Ar, be patikros programos, yra papildomų gimdos kaklelio vėžio prevencijos būdų?

– Norint užkirsti kelią gimdos kaklelio patologijoms, reikėtų vengti rizikos veiksnių. Didžiausią riziką kelia ŽPV, kurio išvengti ar bent sumažinti riziką užsikrėsti galima pasiskiepijus, naudojant barjerinę kontracepciją ir nuolat vertinant savo ir partnerio riziką užsikrėsti. Riziką susirgti gimdos kaklelio vėžiu didina rūkymas, nes jo metu didelės koncentracijos tabako ir popieriaus degimo produktų su krauju patenka į gimdos kaklelį ir gali sukelti kaklelio ląstelių onkogeninę transformaciją. Gimdos kaklelio vėžio riziką didina imunosupresiniai vaistai, ŽIV, lytiškai plintančios infekcijos, daugiau nei septyni gimdymai.

– Kaip būtų galima pagerinti gimdos kaklelio vėžio patikros rodiklius?

– Patikros tikslas – sumažinti sergamumą ir mirštamumą nuo gimdos kaklelio vėžio. Norint pasiekti šį tikslą, neužtenka turėti gerą patikros metodą, svarbu, kad moterys reguliariai ateitų pasitikrinti. Atlikti tyrimai rodo, kad, norint sumažinti sergamumą ir mirštamumą nuo šios onkologinės ligos, reikia patikrinti ne mažiau kaip 70 proc. moterų, o patikrinus daugiau nei 85 proc., rezultatai pagerėja labai reikšmingai.  Lietuvoje per šešiolika programos gyvavimo metų patikrinta apie 63 proc. šalies moterų. Siekiant pagerinti situaciją, turime nuolat informuoti moteris ir priminti, kad pasitikrinti ir rūpintis savo sveikata būtina.

Plačiai naudojant vakciną, taikant naujas testavimo ir gydymo galimybes, iki 2050 metų gali būti išgelbėta 5 mln. gyvybių, sakė PSO vadovas Tedrosas Adhanomas Ghebreyesusas.

„Bet kokio vėžio eliminavimas kažkada buvo neįmanoma svajonė, tačiau dabar mes turime nebrangių, įrodymais pagrįstų instrumentų, kad šią svajonę paverstume realybe“, – pridūrė jis.

Kiekvienais metais pasaulyje diagnozuojama daugiau kaip pusė milijono naujų gimdos kaklelio vėžio atvejų, šimtai tūkstančių moterų miršta nuo ligos, kuriai daugeliu atvejų galima užkirsti kelią skiepais. PSO įspėja dėl augančio susirgimų skaičiaus, jei nebus nieko daroma.

Organizacija prognozuoja, kad atvejų skaičius pasaulyje gali išaugti nuo 570 tūkst. 2018 metais iki 700 tūkst. 2030-aisiais, jei šalys nesiims greitų veiksmų. Mirčių per tą patį laikotarpį gali padaugėti nuo 311 tūkst. iki 400 tūkst.

Gimdos kaklelio vėžį sukelia žmogaus papilomos virusas (ŽPV), kuris pirmiausiai plinta lytiniu keliu. Pastaraisiais metais taikant vakcinaciją pasiekta didelės pažangos.

Remiantis antradienį paskelbta strategija, šalys raginamos pasirūpinti, kad iki 2030 metų nuo ŽPV būtų paskiepyta mažiausiai 90 proc. mergaičių iki 15 metų amžiaus. Taip pat numatyta, kad iki 35 gyvenimo metų dėl gimdos kaklelio vėžio būtų patikrinta mažiausiai 70 proc. moterų.

Pirmą kartą Lietuvoje laparaskopiniu būdu apsiūtas gimdos kaklelis – tai metodas, kurio metu gimdos kaklelis neatsiveria ir taip išvengiama persileidimo. Gydytojai skaičiuoja, kad tokių operacijų per metus galėtų būti mažiausiai penkios.

Pasak gydytojo akušerio ginekologo doc. dr. E. Švedo, dažna problema, su kuria susiduria jaunos poros, planuojančios šeimos pagausėjimą, yra pasikartojantys persileidimai. „Didžioji dalis persileidimų įvyksta pirmame nėštumo trimestre. Deja, yra tokių šeimų, kurioms persileidimas įvyksta antrame nėštumo trimestre. Priežastys yra labai įvairios, o viena jų – gimdos kaklelio nepakankamumas“, – teigia gydytojas akušeris-ginekologas, kuris pastebi, kad vis daugiau pacienčių kreipiasi šiuo klausimu. „Žinoma, tai nereiškia, kad daugėja moterų, turinčių šią patologiją, tiesiog daugėja galimybių padėti ir moterys dažniau kreipiasi.“

„Moterys, turinčios gimdos kaklelio nepakankamumą, nejaučia jokių simptomų, o nėštumo pradžia dažniausiai būna nesudėtinga, tačiau, nepatirdamos jokių sveikatos nusiskundimų, moterys persileidžia, – aiškina dr. V. Abraitis. – Kad persileidimo būtų išvengta, gimdos kaklelis apsiuvamas nėštumo metu iš makšties pusės. Tačiau šis įprastinis būdas ne visuomet yra efektyvus ir netgi turi tam tikrų rizikų: infekcijos, siūlės nelaikymas, vandenų pūslės pradūrimas.“

Kauno klinikos yra vienintelė įstaiga Lietuvoje, kurioje naudojama laparoskopinė taktika, kai gimdos kaklelis apsiuvamas virš gimdos kaklelį palaikančių raiščių, po gimdą maitinančiomis kraujagyslėmis. Pasak operaciją atlikusio gydytojo akušerio-ginekologo doc. dr. E. Švedo, tokia taktika pasitelkiama, kad nėštumo metu auganti gimda neužspaustų ją maitinančių kraujagyslių.

Apsiuvus gimdos kaklelį prieš pastojant, 20 proc. padidėja sėkmingo nėštumo baigtis, todėl nedvejojau ir sutikau.

Kauno klinikų nuotr.

„Naujoji taktika atliekama ne nėštumo metu, kai gimda yra maža ir nėra rizikos, kad nutekės vandenys. Taikant šį metodą, reikalingi labai geri minimaliai invazinės chirurgijos ir siuvimo įgūdžiai, todėl labai svarbus bendradarbiavimas tarp specialistų“, – sako doc. dr. E. Švedas.

Sužinojusi, kad šis gimdos kaklelio apsiuvimo būdas Kauno klinikose dar nebuvo atliktas, pacientė neišsigando ir pati pradėjo ieškoti daugiau informacijos. „Ekstrinis apsiuvimas antrojo persileidimo atveju nebuvo efektyvus. Apsiuvus gimdos kaklelį prieš pastojant, 20 proc. padidėja sėkmingo nėštumo baigtis, todėl nedvejojau ir sutikau.

Aš ir mano šeima jaučiamės dėkingi likimui, kad sutikome tokius gydytojus, kurie į problemą sugebėjo pažiūrėti kitu kampu, ėmėsi veiksmų ir rado veiksmingą sprendimo būdą, kuris mūsų šeimai padovanojo taip lauktą vaiką. Gydytojai akušeriai-ginekologai V. Abraitis ir E. Švedas mūsų šeimai yra gydytojai iš didžiosios raidės. Jie jautriai, empatiškai ir diskretiškai padėjo mums situacijoje, kuri tada atrodė ne tik sunki, bet netgi beviltiška“, – prisimena Lina.

„Pacientė buvo labai motyvuota, man siuntė daug informacijos, pati domėjosi apie praktiką užsienyje. Ji buvo tarsi variklis, kuris mus dar labiau pastūmėjo atlikti šią operaciją“, – teigia dr. V. Abraitis.

„Manau, kad medicinos progresas ne vien naujos technologijos ir metodikos, tai ir bendradarbiavimas su pacientais prie apskritojo stalo, aptariant su jais visas galimybes“, – antrina kolegai doc. dr. E. Švedas. – Svarbu paminėti, kad dėl šios operacijos metu atliktos siūlės, moterys pačios pagimdyti nebegali, reikalinga cezario pjūvio operacija. Kadangi operacija turi negrįžtamumo veiksnį (išimti siūlus sudėtinga), gydytojai supažindina porą su šia informacija ir laukia jų apsisprendimo.“

„Persileidimas yra labai sudėtinga situacija ne tik fiziškai, bet ir psichologiškai – tai skaudžios patirtys. Moterys nusiteikia susilaukti vaikelio ir staiga pusiaukelėje jį praranda. Gera žinoti, kad mes galime padėti to išvengti“, – pacientės šeimos laime susilaukus vaikelio džiaugiasi gydytojai.

Pasiūlė kitą vakciną

Prieš kurį laiką klaipėdietės dukra buvo paskiepyta nuo gimdos kaklelio vėžį sukeliančio žmogaus papilomos viruso. Mergaitė buvo paskiepyta vienoje iš privačių gydymo įstaigų. Po kurio laiko mama su dukra persirašė pas šeimos gydytoją kitoje privačioje gydymo įstaigoje.

Atėjus laikui, mama kreipėsi į šeimos gydytoją su prašymu pakartotinai paskiepyti jaunėlę dukrą nuo gimdos kaklelio vėžio. Ji buvo informuota, kad mergaitė bus paskiepyta kita vakcina nei pirmąjį kartą.

Mergaitės mamai nerimą sukėlė netyčia nugirstas medikių pokalbis, kad esą negerai skiepyti skirtingomis vakcinomis. Moteris sunerimo, ar skirtingos vakcinos turi tokį patį poveikį ir kaip jos paveiks dukters organizmą.

Sutrikusi mama neslėpė esanti vyresnio amžiaus ir tarp abiejų auginamų dukrų – nemažas metų skirtumas, tad ne visada būna paprasta susigaudyti informacijos sraute. Tuo labiau kad aplinkui, net tarp pačių medikų, sklando prieštaringos kalbos.

Nerimui nėra pagrindo

"Dėl skiepijimo kita vakcina nuo žmogaus papilomos viruso nerimauti nereikia", – mamą nuramino Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro visuomenės sveikatos specialistė Ieva Šebeliauskaitė.

Specialistė paaiškino, kad visose žmogaus papilomos viruso infekcijos vakcinose yra 16 ir 18 tipų antigenai, kurie reikalingi apsaugai nuo gimdos kaklelio vėžio.

"Remiantis Pasaulio sveikatos organizacijos dokumentu, net ir nesant tos pačios vakcinos, pradėti skiepijimo schemą iš naujo nereikalinga. Jei skiepijimo schema negali būti užbaigta ta pačia vakcina, gali būti skiepijamos kitos žmogaus papilomos viruso infekcijos vakcinos (Human papillomavirus vaccines: WHO position paper, May 2017. Weekly epidemiological record, 12 May 2017, No.19, 2017, 92, 241–268)", – paaiškino centro atstovė.

Skiepai tapo nemokami

Pagal Lietuvos Respublikos vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių, nuo 2016 m. rugsėjo 1 d. 11 metų amžiaus mergaitės nemokamai skiepijamos nuo žmogaus papilomos viruso (ŽPV) infekcijos.

Skiepijimo schemą sudaro dvi vakcinos dozės, tarp kurių turi būti ne trumpesnis kaip 6 mėn. laikotarpis.

Pasaulio sveikatos organizacija nurodo, kad 16-as ir 18-as ŽPV infekcijos tipai lemia apie 70 proc. visų gimdos kaklelio vėžio atvejų.

Atsižvelgiant į tai, skiepijant ŽPV vakcinomis, kurios apsaugo nuo 16-o ir 18-o ŽPV infekcijos tipų, galima išvengti 70 proc. visų gimdos kaklelio vėžio atvejų.

Skiepijimas nuo gimdos kaklelio vėžio kartu su gimdos kaklelio ląstelių citologiniu tyrimu šiuo metu yra efektyviausios priemonės, padedančios išvengti šios klastingos ligos.

Lietuvoje jau 13 metų vykdoma gimdos kaklelio vėžio prevencinė programa, pagal kurią pasitikrinti sveikatą nemokamai raginamos visos moterys nuo 25 iki 60 metų.

Pasak Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) Sveikatos priežiūros departamento direktoriaus Viačeslavo Zakso, per visą programos vykdymo laikotarpį sveikatą bent vieną kartą pasitikrino daugiau nei 706 tūkst. moterų. Dar apie 100 tūkst. atitinkamo amžiaus moterų programoje kol kas nedalyvavo ir turėtų pasitikrinti sveikatą kaip įmanoma greičiau.

„Prevencinės programos yra skirtos tam, kad ligą būtų galima aptikti ankstyvoje stadijoje, kai žmogų pagydyti yra nesudėtinga. VLK turimi duomenys rodo, kad nuo to laiko, kai buvo pradėta vykdyti šią prevencinę programa, aptinkama vis daugiau ikivėžinių susirgimų. Ir tai išties džiugi statistika. Iki pradedant vykdyti programą, gimdos kaklelio vėžys daugeliui moterų būdavo aptinkamas jau pažengęs, kai pasveikti šansai yra gerokai mažesni“, – sako V. Zaksas.

Pasak Jaunųjų gydytojų asociacijos narės, akušerijos ginekologijos gydytojos rezidentės Akvilės Statnickaitės ir gydytojo akušerio ginekologo Artūro Sukovo, gimdos kaklelio ikivėžiniai susirgimai beveik niekada nesukelia jokių nusiskundimų ir pačios moterys šios ligos gali nepastebėti. Todėl labai svarbu pasitikrinti sveikatą kaip įmanoma anksčiau.

Prevencinės programos yra skirtos tam, kad ligą būtų galima aptikti ankstyvoje stadijoje, kai žmogų pagydyti yra nesudėtinga.

Teigiama pasaulinė praktika

Gimdos kaklelio vėžio prevencinė programa pasaulyje įgyvendinama jau seniai. Puikūs šios programos įgyvendinimo pavyzdžiai stebimi Skandinavijos šalyse. Islandijoje, Suomijoje, Švedijoje, Danijoje pradėta tirti moteris dėl šios ligos dar 1962–1964 m. ir pasiekti rezultatai yra didžiuliai. Vien per 2000–2004 m. mirtingumas nuo gimdos kaklelio vėžio šiose šalyse sumažėjo beveik du kartus.

Atliekant gimdos kaklelio vėžio tyrimą iš pacientės yra paimamas citologinis tepinėlis. Šis tyrimas yra visiškai neskausmingas ir trunka vos kelias minutes. Lietuvoje gimdos kaklelio vėžio prevencinė programa vykdoma dar neseniai – nuo 2004 m., tačiau rezultatai jau pastebimi.

VLK duomenimis, per praėjusius metus programoje pasitikrino apie 118 tūkst. moterų, tačiau statistika labai nevienareikšmė. Pastebima tendencija, kad Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos apskrityse kasmet daugėja sveikatą besitikrinančių moterų, tuo tarpu kitose apskrityse dalyvavimo programoje statistika išlieka tokia pat.

Tikimasi, kad ir šiais metais prevencinėje programoje sveikatą pasitikrins panašus skaičius moterų. Šiai programai šiemet yra skirta 1,8 mln. eurų. Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšų.

Gimdos kaklelio vėžio prevencinėje programoje dalyvauti kviečiamos visos 25–60 metų moterys. Jos pas gydytoją apsilankyti ir pasitikrinti sveikatą turėtų kas trejus metus. Norinčioms pasitikrinti sveikatą pagal prevencines programas pirmiausia reikėtų kreiptis į savo šeimos gydytoją. Jeigu moteris nėra programoje numatyto amžiaus, tačiau turi priežasčių nerimauti dėl savo sveikatos, taip pat turėtų kreiptis į savo šeimos gydytoją, kuris, įvertinęs sveikatos būklę, skirs tyrimus ar nukreips pas gydytoją specialistą.

Nuo pernai rugsėjo visos vienuolikos metų mergaitės Lietuvoje nuo ŽPV skiepijamos valstybės lėšomis, tačiau informacijos apie galimybę nemokamai paskiepyti dukras tėvams ir globėjams vis dar trūksta.

„Skiepytis galima ir vyresniame amžiuje, tačiau šios vakcinos veiksmingiausios jaunoms, neturėjusioms lytinių santykių ir ŽPV neinfekuotoms mergaitėms. Pasiskiepijus galima išvengti ne tik gimdos kaklelio vėžio, bet ir makšties, lyties organų, išangės vėžio ir lyties organų karpų. Labai džiaugiamės galėdami bendradarbiauti su vaistine ir skleisti žinią apie gyvybes išsaugančius skiepus“, – sako ULAC direktorius prof. dr. Saulius Čaplinskas.

Išsamesnė konsultacija

Informacijos sklaida siekiama suteikti galimybę tėvams gauti visą reikalingą informaciją kiekvienoje tinklo vaistinėje.

Skiepytis galima ir vyresniame amžiuje, tačiau šios vakcinos veiksmingiausios jaunoms.

Neretai apsilankyti pas gydytojus konsultacijai dažnai pritrūksta laiko, o ir patys sveikatos priežiūros specialistai dėl įtempto darbo grafiko galbūt ne visada spėja priminti apie nemokamus skiepus, tyrimus ir vykdomas prevencijos programas. Į vaistinę žmonės užsuka bent kartą ar du per mėnesį ir čia ne tik įsigyja reikalingų medikamentų, bet ir pasikonsultuoja, sužino, kaip ilgiau išlikti sveikiems.

Sergamumas ir mirtingumas nuo gimdos kaklelio vėžio Lietuvoje išlieka vienas didžiausių Europoje. Kasmet mūsų šalyje nustatoma apie 400-500 naujų gimdos kaklelio vėžio atvejų, o nuo šios ligos miršta daugiau nei 200 moterų.

Gimdos kaklelio vėžio prevencijos savaitė Europoje tradiciškai minima paskutinę sausio savaitę. Kartą per trejus metus visos moterys nuo 25 iki 60 metų dėl gimdos kaklelio vėžio Lietuvoje gali išsitirti nemokamai.

Visos vienuolikos metų mergaitės valstybės lėšomis skiepijamos nuo ŽPV, vakcinacijos schemą sudaro dvi vakcinos dozės, tarp kurių turi būti ne trumpesnė kaip 6 mėn. pertrauka. Dėl nemokamos vakcinacijos būtina kreiptis į savo šeimos gydytoją

Valstybinė ligonių kasa (VLK) informuoja, kad jau baigtos vakcinos pirkimo procedūros ir artimiausiu metu vakcinos pasieks gydymo įstaigas.

„Tad medikai savo mažąsias pacientes – 11 metų mergaites – galės pradėti skiepyti nuo rugsėjo 1-osios“, – teigiama pranešime.

Iš viso Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis įsigyta 5 tūkst. dozių vakcinų nuo žmogaus papilomos viruso.

VLK direktoriaus pavaduotojos Neringos Bernotienės teigimu, skiepai nuo žmogaus papilomos viruso – vienas iš būdų užkirsti kelią grėsmingai ligai – gimdos kaklelio vėžiui.

„Iki šiol nuo žmogaus papilomos viruso Lietuvoje buvo galima skiepytis tik savo lėšomis, o nuo šiol tokie skiepai bus prieinami nemokamai“, – sako N. Bernotienė.

Jos teigimu, tėveliai, norintys paskiepyti savo atžalas, pirmiausia turėtų kreiptis į savo šeimos gydytoją, kuris nukreips pas skiepijantį specialistą ar vakcinacijos kabinetą.

Moksliškai įrodyta, kad žmogaus papilomos viruso infekcija yra dažniausia gimdos kaklelio vėžio priežastis. Virusas plinta lytinių santykių metu. Gimdos kaklelio vėžys kasdien Lietuvoje diagnozuojamas dviem moterims. Kas antra susirgusioji miršta.

Sergamumas gimdos kaklelio vėžiu Lietuvoje yra vienas didžiausių Europoje, o pasaulyje antras pagal dažnumą tarp moterų onkologinių ligų. Mūsų šalį lenkia tik Rumunija. Nacionalinio vėžio instituto registro duomenimis, nuo 2000 m. gimdos kaklelio vėžio atvejų išaugo 12 kartų. Šie duomenys verčia sunerimti gydytojus, tačiau ne moteris. Nepaisant to, kad prevencijos programai įgyvendinti skiriama vis daugiau lėšų ir pasitikrina vis daugiau moterų, nemažai jų dar vengia išsitirti.

Ligos pradžia – be simptomų

„Moterys turi žinoti, kad laiku diagnozuotą vėžį gydyti kur kas lengviau. Tad verta ryžtis ir pasitikrinti. Gimdos kaklelio vėžio patikros programa gali sumažinti sergamumą ir mirtingumą nuo šios ligos iki 75–80 procentų“, – sako Medicinos diagnostikos ir gydymo centro, įsikūrusio V.Grybo g. Vilniuje, gydytoja akušerė-ginekologė doc. med. dr. Daiva Bartkevičienė.

Gydytojos teigimu, gimdos kaklelio vėžys formuojasi ilgai, moteris nejaučia jokių simptomų, todėl dažnai liga pastebima per vėlai. Jos pradžioje dažniausiai nepasireiškia jokie klinikiniai požymiai. Ankstyvi simptomai gali būti pakitusios, gausesnės išskyros iš lyties organų, kraujavimas po lytinių santykių, ne menstruacijų metu, po menopauzės, maudimas apatinėje pilvo dalyje. 3–4 gimdos kaklelio vėžio stadijos simptomai yra ryškesni: vargina silpnumas, dubens ir kojų skausmai, ant kojų gali atsirasti edemų. Šlapinantis ar tuštinantis gali pasirodyti kraujo, jaučiamas maudimas juosmens srityje.

Ankstyva diagnostika lemia gydymo efektyvumą

Pasak docentės D.Bartkevičienės, anksti nustatyti ikivėžinius pakitimus leidžia ne tik PAP tyrimas (tiek įprastas citologinis, tiek skystoje terpėje), bet ir didelės onkologinės rizikos ŽPV (žmogaus papilomos viruso), taip pat „CINtec PLUS“ tyrimai. Galimybė atlikti visus profilaktinius, diagnostinius tyrimus ir diagnozuoti gimdos kaklelio vėžį yra ir Medicinos diagnostikos ir gydymo centre. Čia moterys gali pasiskiepyti ir nuo ŽPV.

Atlikus tyrimus ir nustačius gimdos kaklelio vėžį, skiriamas chirurginis gydymas, spindulinė terapija bei chemoterapija. Spindulinis gydymas naudojamas naikinti patį naviką, o norint sustiprinti gydymo procesą, skiriama chemoterapija, kuri ląsteles padaro itin jautrias. Docentės D.Bartkevičienės teigimu, gydymas yra gana sudėtingas ir ilgas. Net jei liga išplitusi vietiškai, tačiau nėra metastazių kituose organuose, penkerius metus išgyvena apie 50–60 proc. moterų. Jei liga nustatoma esant pirmai stadijai, penkerius metus išgyvena daugiau nei 90 proc. moterų.

Grėsmė kyla kiekvienai

Vienas svarbiausių gimdos kaklelio vėžio rizikos veiksnių yra lytiškai plintanti ŽPV infekcija gimdos kaklelyje. „Reikia pabrėžti, kad vėžio išsivystymą skatina veiksniai, kurie priklauso nuo ŽPV infekcijos: onkogeninis tipas, virusų tipų skaičius ir kita. Apie 70 proc. visų gimdos kaklelio vėžio atvejų sukelia ŽPV 16 ir 18 tipai. Jie yra patys grėsmingiausi. Tačiau onkogeninėmis savybėmis pasižymi ir ŽPV 31, 33, 35, 39, 45, 51, 52, 56, 58, 59 tipai“, – pasakojo akušerė-ginekologė.

Pasak docentės D.Bartkevičienės, kiti pagrindiniai gimdos kaklelio rizikos veiksniai, priklausantys nuo moters organizmo, yra silpna imuninė sistema, ankstyva lytinio gyvenimo pradžia, dažna lytinių partnerių kaita, nėštumų ir gimdymų, abortų skaičius, rūkymas, kontaceptinių tablečių vartojimas, lytinių takų infekcijos, socialinė-ekonominė būklė, ilgalaikis stresas.

Vakcina mažina riziką susirgti

Profilaktinė patikra ir skiepai – efektyviausi būdai išvengti gimdos kaklelio vėžio. Pasaulio medikų bendruomenė vienbalsiai sutinka, kad daug paprasčiau išvengti gimdos kaklelio vėžio nei susirgus gydytis. Tam būtina reguliariai lankytis pas akušerį-ginekologą ir atlikti reikiamus tyrimus.

Lietuvoje pagal gimdos kaklelio vėžio prevencinę programą, kurioje turi galimybę dalyvauti visos privalomuoju sveikatos draudimu apdraustos 25–60 metų moterys, kartą per 3 metus gali nemokamai atlikti citologinį (PAP) tyrimą. Jis parodo ankstyvuosius patologinius gimdos kaklelio pokyčius.

Taip atsiranda didelė tikimybė sustabdyti ligą ar pradėti laiku gydyti. Esant galimybei, moterims patariama atlikti ir papildomus tyrimus – skystųjų terpių citologiją, ŽPV tyrimą, imunocitologinį „CINtec PLUS“ tyrimą. Atlikus šiuos tyrimus, moteris paprastai iki penkerių metų gali gyventi ramiai, nes jie gali diagnozuoti net gimdos kaklelio vėžio rizikos veiksnį, o ne pačią ligą. Nors dėl gimdos kaklelio vėžio moterys nemokamai tiriamos tik sulaukusios 25 metų, ginekologai pabrėžia, kad tai reikėtų padaryti pradėjus lytinį gyvenimą.

Pasak doc. D.Bartkevičienės, gerai organizuotos gimdos kaklelio vėžio patikros programos (kai moteris profilaktiškai pasitikrinti skatina šeimos gydytojai, pacientėms siunčiami priminimai pasitikrinti) gali sumažinti sergamumą ir mirtingumą nuo gimdos kaklelio vėžio nuo 75 iki 85 procentų. Oportunistinis programos vykdymas (kai moterys kreipiasi į gydytoją pagal galimybes) vėžio riziką sumažina nuo 40 iki 65 procentų. Vakcina nuo ŽPV 16 ir 18 tipų taip pat apsaugo nuo gimdos kaklelio vėžio išsivystymo rizikos iki 70 procentų.

Reguliari gimdos kaklelio patikra yra pagrindinė priemonė siekiant užkirsti kelią šiai klastingai ligai. Nedelskite pasirūpinti savo sveikata. Vienas tyrimas, trunkantis kelias minutes, gali išgelbėti Jūsų gyvybę.

Pernai iš viso pagal šią programą pasitikrino daugiau nei 128 tūkst. moterų, t. y. apie 8 proc. daugiau nei 2014 m. (118 tūkst. moterų). Valstybinė ligonių kasa (VLK) ragina moteris dar aktyviau dalyvauti šioje Lietuvoje vykdomoje programoje. Atsižvelgiant į augantį pasitikrinusių pagal šią prevencinę programą skaičių, jai įgyvendinti kasmet skiriama vis daugiau Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšų. Šiemet šiai programai skirta net 1,6 mln. eurų (pernai – 1,59 mln. eurų).

Pagal gimdos kaklelio vėžio prevencijos programą nemokamai kartą per trejus metus pasitikrinti gali kiekviena privalomuoju sveikatos draudimu apdrausta moteris nuo 25 iki 60 metų. Tereikia kreiptis į šeimos gydytoją.

2015 m. sausio 1 d. duomenimis, pagal programą galinčių pasitikrinti, t. y. tikslinės grupės, moterų mūsų šalyje buvo daugiau nei 800 tūkstančių. Daugiausia – net 34,3 proc. – tokio amžiaus moterų gyvena Vilniaus TLK aptarnaujamoje teritorijoje, Kauno TLK – 25,1 proc., Klaipėdos TLK – 14,8 proc., Šiaulių TLK – 14 proc., o mažiausiai – 11,9 proc.– minėto amžiaus moterų gyvena Panevėžio TLK aptarnaujamoje teritorijoje.

„Programoje numatyta, kad minėto amžiaus grupės moterys turi būti informuojamos apie galimybę pasinaudoti pagal programą teikiamomis paslaugomis. Informavimas apima ne tik nustatytos formos informacinio pranešimo įteikimą pasirašytinai, bet ir pokalbį su moterimi apie gimdos kaklelio piktybinių navikų profilaktikos priemones, patarimus sveikatos stiprinimo ir išsaugojimo klausimais. Kvietimus pasitikrinti gydymo įstaiga gali siųsti paštu ar elektroniniu paštu, be to pakviesti moterį dalyvauti programoje gali iš šeimos gydytojas pacientės apsilankymo pas jį metu“, – teigė VLK Paslaugų ekspertizės ir kontrolės skyriaus vyriausioji specialistė Jurgita Grigarienė.

Pasak jos, pernai du trečdaliai gydymo įstaigų informuotų moterų pasitikrino pagal gimdos kaklelio vėžio programą. Tose teritorijose, kur informavimo paslaugų suteikiama daugiau, programa vykdoma aktyviau. Pavyzdžiui, pernai programa geriausiai vykdyta Vilniaus (informuota 28,8 proc. tikslinės amžiaus grupės moterų, pasitikrino – 16,9 proc.), Kauno TLK (informuota 27,3 proc. tikslinės amžiaus grupės moterų, pasitikrino – 15,8 proc.) aptarnaujamose teritorijose, prasčiau – Klaipėdos TLK (informuota 21,5 proc. tikslinės amžiaus grupės moterų, pasitikrino – 14,5 proc.).

Šių metų pradžioje VLK užsakymu atliktas visuomenės nuomonės tyrimas apie prevencines programas parodė, kad kasmet vis daugiau gyventojų sužino apie mūsų šalyje vykdomą gimdos kaklelio vėžio prevencinę programą – per metus apie ją žinančių padaugėjo 2 proc. punktų. Dauguma tyrimo dalyvių mano, kad apie prevencines programas turėtų informuoti šeimos gydytojas (tai nurodžiusių per paskutinius metus padidėjo 4 proc. punktais). Nepaisant to, kad programai įgyvendinti skiriama vis daugiau lėšų, pasitikrina vis daugiau moterų, nemažai jų dar vengia prevenciškai išsitirti. Pasitikrinti pagal prevencines programas neskubančios moterys teigia, kad joms tai neaktualu, bijo sužinoti blogą diagnozę, neturi laiko.

Specialistai teigia, kad gimdos kaklelio vėžys formuojasi ilgai, moteris jokių simptomų nejaučia, todėl liga dažnai pastebima per vėlai, kai jau būna pažengusi, o jos gydymas sudėtingas. Daugiau nei 80 proc. šia liga susirgusių moterų galėtų pasveikti, jei liga būtų pastebėta laiku ir kuo anksčiau pradėtas gydymas. Moterys turi žinoti, kad laiku diagnozuotą ligą gydyti kur kas lengviau, tad reikia nustoti baimintis ir pasitikrinti.

„Džiaugiamės, kad kasmet šioje programoje dalyvauja vis daugiau moterų. Tai galimybė užkirsti kelią šiai klastingai ligai arba bent sušvelninti jos pasekmes. Per 11 metų bent kartą programoje dalyvavo daugiau nei 677 tūkst. moterų, t. y. 58 proc. visų nustatyto amžiaus, galinčių dalyvauti programoje, moterų“,– teigė J. Grigarienė.

Svarbiausi laimėjimai, pasiekti nuo šios programos įgyvendinimo pradžios, yra tai, kad moterų mirtingumo rodikliai dėl šios ligos per pastaruosius metus mažėjo. Be to, moterims kasmet diagnozuojama vis daugiau gimdos ikivėžinių pakitimų (in situ) atvejų, kuomet galima sustabdyti ligos plitimą bei visiškai moterį išgydyti. Nacionalinio vėžio instituto vėžio registro duomenimis, pavyzdžiui, 2000 m. nustatyta 60 ikivėžinių pakitimų atvejų, o 2013 m. (preliminariais duomenimis) net 12 kartų daugiau – 729.