R. Karbauskis prieš kelias savaites kreipėsi į STT dėl su buvusiu susisiekimo ministru Roku Masiuliu susijusių asmenų karjeros.

„Pateikta informacija nebuvo pagrindas vertinti ją baudžiamosios teisės aspektu ir procesiniam sprendimui priimti“, – BNS pirmadienį sakė STT atstovė spaudai Renata Keblienė. 

R. Karbauskis teigė, kad grupė susijusių asmenų „keliavo“ paskui R. Masiulį į valstybės valdomas įmones, todėl prašė išsiaiškinti, ar jų karjera buvo skaidri ir nesukūrė prielaidų korupcijai atsirasti.

„STT pateikė atsakymą Seimo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijai, pažymėdama, kad giminystės arba draugystės ryšiais susijusių asmenų darbas vienoje įstaigoje savaime nėra problema, pavyzdžiui, kuomet giminaičiai arba draugai nėra susiję tiesioginio pavaldumo ryšiais, o galimos interesų konflikto rizikos yra valdomos“, – pirmadienį pateiktame komentare nurodė STT.  

Čia pat pažymima, kad nevaldoma informacija apie viešose institucijose dirbančius giminaičius arba asmenis, susijusius kitais artimais ryšiais, „gali kelti viešųjų ir privačių interesų konflikto situacijas, todėl sprendimų priėmėjai tokią informaciją turėtų valdyti“.

STT nurodė nuo 2018 metų atliekanti tęstinius analitinius nepotizmo rizikos tyrimus savivaldos srityje, kuriais sistemingai teikia informaciją. 

„Taip pat 2019 metais STT atliko 13 korupcijos rizikos analizių, kurių metu vertinta 43 įmonių veikla ir valdymas, įskaitant priėmimą į pareigas (darbą) šiose įmonėse; taip pat atlikti šiai sričiai aktualūs teisės aktų vertinimai“, – pranešė tarnyba. 

R. Karbauskis prieš kelias savaites žiniasklaidai išplatintoje schemoje pateikė informacija apie „Lietuvos geležinkelių“ vadovo Manto Bartuškos, valdybos pirmininko Romo Švedo, valdybos nario Rolando Zuko, Vilniaus šilumos tinklų vadovo Gerimanto Bakano, buvusio Valstybinių miškų urėdijos vadovo Mariaus Pulkauninko ir dar aštuonių asmenų karjeras. Rašte minimi žmonės dabar taip pat eina skirtingas pareigas Lietuvos pašte, Klaipėdos uoste, „Vilniaus vandenyse“, Ignalinos atominėje elektrinėje.

R. Masiulis teigė, kad žmones susisiekimo sektoriuje įdarbino po konkursų, kurių metu vertintas kandidatų profesionalumas, o ne asmeniniai ryšiai. 

Eksministras tvirtino, kad jo santykiai su R. Karbauskio minimais asmenimis yra darbiniai, o jų buvimas susisiekimo sektoriuje yra „didžiulis pliusas valstybei“. R. Masiulis teigė, kad R. Karbauskio veiksmai yra jo ir premjero Sauliaus Skvernelio bendras planas išstumti jį iš politinės veiklos.

STT duomenimis, birželį iš beveik 22 tūkst. savivaldybių valdomų įmonių darbuotojų giminystė siejo 4 tūkstančius.

Vidutiniškai savivaldybių įmonėse giminaičiai sudaro 19 proc. visų darbuotojų, o atskirose įmonėse giminaičių dalis gali siekti ir iki 50 proc. darbuotojų.

Didžiausia dalis darbuotojų, susijusių giminystės ryšiais, nustatyta Druskininkų (35 proc.), Neringos (34%) ir Vilniaus rajono (23 proc.) savivaldybių valdomose įmonėse.

Svarbu užtikrinti, kad ši korupcijos rizika būtų valdoma, giminaičiai nebūtų susiję pavaldumo ryšiais, nebūtų bandoma naudotis pareigomis.

Didžiausia dalis giminystės ryšiais susijusių darbuotojų – pusė – buvo Šilalės rajono savivaldybės uždarojoje akcinėje bendrovėje „Gedmina“, teikiančioje laidojimo paslaugas. 42 proc. giminių dirba „Neringos komunalininke“, po 41 proc. – „Kelmės komunalininke“ ir Druskininkų sveikatingumo ir poilsio centrą „Aqua“ valdančioje bendrovėje.

STT nuotr.

Taip pat nustatyta, kad vidutiniškai 6 proc. savivaldybių įmonių darbuotojų turi giminaičių tas įmones valdančių savivaldybių administracijose. Atskirose įmonėse tokių darbuotojų – 30 procentų.

Didesnė išorinio nepotizmo rizika nustatyta Klaipėdos rajono (25 proc.), Lazdijų rajono (23 proc.) ir Varėnos rajono (22 proc.) savivaldybių valdomose įmonėse.

Savivaldybių valdomos įmonės, turinčios didžiausią dalį giminystės ryšių savivaldybių administracijose yra „Varėnos vandenys“ (31 proc.), „Lazdijų vanduo“ (31 proc.), „Varėnos komunalinis ūkis“ (29 proc.) ir „Šilutės šilumos tinklai“ (28 proc.).

„Nepotizmas yra viena iš pagrindinių korupcijos priežasčių savivaldoje. Tęsdami nepotizmo rizikos stebėseną, matome, kad ši problematika yra aktuali ne tik savivaldybių administracijose, bet ir jų valdymo srityse. Svarbu užtikrinti, kad ši korupcijos rizika būtų valdoma, giminaičiai nebūtų susiję pavaldumo ryšiais, nebūtų bandoma naudotis pareigomis, būtų užtikrinamas priimamų sprendimų skaidrumas“, – pranešime sako STT direktoriaus pirmasis pavaduotojas Jovitas Raškevičius.

„Šie skaičiai byloja, kad būtini pokyčiai personalo politikoje. Dabar matome, kad dėl glaudžių giminystės ryšių ar protegavimo buvo sudarytos sąlygos diskriminuoti darbuotojus per darbo apmokėjimo tvarką, įdarbinimą įmonėje“, - atsakyme Eltai nurodė Registrų centro atstovas spaudai Mindaugas Samkus.

Anot jo, pasakyti, kaip sumažės darbuotojų skaičius kovą įsigaliosiant naujai organizacinei struktūrai, pasakyti dar anksti.

„Šiuo metu darbuotojams pasiūlytos pozicijos naujoje struktūroje. Darbuotojai per įstatymų numatytus terminus turi galimybę juos apsvarstyti. Jei jiems pasiūlytos darbo sąlygos bus nepriimtinos, įmonė maksimaliai užtikrins visas socialines garantijas“, - sakė M. Samkus.

Jis taip pat nurodė, kad įmonė nuo lapkričio 5 dienos pradėjo skelbti atviras vidaus ir išorės atrankas aukščiausio lygmens vadovaujančioms pozicijoms užimti. Tokių atrankų per artimiausius mėnesius bus paskelbta apie 40. Jo teigimu, organizacinių pokyčių metinis finansinis efektas gali siekti iki 2 mln. eurų per metus.

ELTA primena, kad anksčiau pristatydamas Registrų centro laukiančius pokyčius įmonės vadovas Saulius Urbanavičius sakė, kad jam pradėjus dirbti įmonėje buvo pastebėta, kad atlyginimai darbuotojams, dirbantiems tą patį darbą, skyrėsi net tris kartus, o atliekami vidiniai tyrimai nustatė įmonę patyrus daugiau nei pusės milijono tikėtiną žalą.

Tuo metu rugsėjo pabaigoje Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) pranešė Registrų centre pradėjusi ikiteisminį tyrimą dėl galimo piktnaudžiavimo. Įtariama, kad Registrų centro pasirašytomis duomenų teikimo sutartimis galimai neteisėtai, piktnaudžiaujant einamomis pareigomis, buvo sudarytos galimybės privačioms bendrovėms gauti duomenis už kelis kartus mažesnę kainą negu kitiems duomenų gavėjams.

Anot jos, 18 proc. savivaldybių administracijų darbuotojų yra giminaičiai, sutuoktiniai arba sutuoktinių giminaičiai. Vis dėlto STT teigia, kad nepotizmo intensyvumas skirtingose savivaldybėse nėra tolygus.

Gegužės pabaigoje atlikta analitinės antikorupcinės žvalgybos analizė rodo, kad daugiausiai giminystės ryšiais susijusių darbuotojų yra Pagėgių (35 proc.), Varėnos rajono (29 proc.), Šalčininkų rajono (28 proc.) ir Zarasų rajono (27 proc.) savivaldybių administracijose.

Mažiausias nepotizmo lygis nustatytas Rokiškio rajone (3 proc.), o Vilniaus, Alytaus ir Palangos miestų savivaldybėse giminės yra po 7 proc. darbuotojų.

„Giminystės ryšiai institucijose savaime nėra problema, tačiau kuo didesnis nepotizmo intensyvumas egzistuoja, tuo didesnė tikimybė, kad gali būti bandoma naudotis einamomis pareigomis, proteguoti ir siekti naudos savo šeimos nariams bei giminaičiams“, – pranešime cituojamas STT direktoriaus pirmasis pavaduotojas Jovitas Raškevičius.

„Nepotizmo kontrolei turėtų būti skiriamas pakankamas dėmesys, nes nuo to priklauso priimamų sprendimų objektyvumas ir skaidrumas, visuomenės pasitikėjimas vietos valdžios institucijomis“, – kalbėjo jis.

Pagėgių meras Virginijus Komskis BNS tvirtino sunkiai galintis patikėti STT skelbiamais skaičiais apie jo savivaldybės darbuotojų sąsajas giminystės ryšiais.

„Mažoje savivaldybėje ten daug gali būti giminių, bet 35 proc. yra labai daug. Negaliu netikėti tuo, kas skelbiama, bet iš tikrųjų sunku (patikėti – BNS)“, – sakė V. Komskis.

Jis teigė, kad bandys patikrinti STT paskelbtos informacijos tikslumą, tačiau pabrėžė šioje situacijoje negalintis padaryti daug.

„Žinote, meras pakeisti kažko negali. Vis dėlto visada administracija priklauso administracijos direktoriui, direktorius pavaldus tarybai. Sunku būtų nustatyti, nuo kada susidarė tokia situacija“, – kalbėjo meras.

STT žada analogiškus nepotizmo vertinimus atlikti reguliariai.

„Jei valstybei priklausančiose ar valdiško kapitalo įmonėse ir įstaigose žiniasklaida užfiksuoja didelį kiekį besidarbuojančių giminaičių, tai paprastai vadinama nepotizmu ir siekiama tokią padėtį kuo skubiau taisyti, - sako cvmarket.lt atstovė Raimonda Tatarėlytė, - tačiau, jei kalbama apie privataus kapitalo įmones, giminės vienoje darbovietėje ne visada yra neigiamas dalykas. Dalis darbdavių darbą pasiūlo giminaičiui ar geram draugui, nes jis patikimas, ne sykį patikrintas ir įvertintas. Taip pat darbdavys, kuriantis naują verslą, giminaitį pasirinks dar ir todėl, kad šis pirmas patikės verslo idėja ir sutiks kurį laiką padirbėti iš entuziazmo. Ypač tai populiaru startuolių bendruomenėse. Šeimyninės įmonės – joks fenomenas ir vakarų šalyse, pavyzdžiui, Vokietijoje ar Italijoje.“

Didelės ir tarptautinės įmonės dažnai dar naudoja „vidinių išteklių“ sistemas, kuomet esami darbuotojai gali siūlyti vienus ar kitus kandidatus ir, jeigu jų kandidatas įdarbinamas arba sėkmingai išdirba bandomąjį laikotarpį, siūlytojai gauna vienkartinį priedą. Ši sistema veikia gerai, nes jau dirbantys žmonės dažnai turi draugų ar giminaičių iš panašios srities, tad kandidatus susirinkti taip daug paprasčiau nei per išorinius kanalus. Be to, siūlydami pažįstamą, žmonės gerai pagalvoja, ar tai bus tinkamas specialistas, mat niekas nenori susigadinti ir savo reputacijos. Tik būtina pabrėžti, kad pasiūlyti kandidatai nėra įdarbinami vien dėl to, kad yra siūlomi darbuotojų. Jie pereina visus atrankos etapus, kaip ir visi kiti ieškantys darbo įmonėje.

Iš kitos pusės, dalis darbdavių vengia darbinti gimines ar pažįstamus, kad išvengtų dviprasmiškų situacijų bei palaikytų taikią atmosferą darbe.

„Tiesa, kaip parodė mūsų atliktas tyrimas, kurio metu apklausėme 1160 dirbančių įvairaus dydžio Lietuvos kompanijose, tokios didelės giminių koncentracijos, kaip jau minėtose valdiškose įmonėse, privačiame sektoriuje rasti sunkiai pavyks,“ - teigia cvmarket.lt atstovė.

Kas devintas tyrimo dalyvis teigė žinantis bent du giminaičius, dirbančius tame pat darbe, kas vienuoliktas – tris ir daugiau, ir tik 1,7 proc. buvo įsitikinę, kad giminių pas juos daugiau nei pusė firmos. Dar tiek pat aiškino, kad ir patys giminiuojasi su savo darbovietės kolega ar kolegomis. 3,5 proc. mano, kad giminiečių jų įmonėje yra, bet kategoriškai teigti to nesiryžtų. O vienam nuošimčiui atsakiusių į klausimus giminės darbovietėje akių nebado, mat įmonė, kurioje jie dirba, ir yra šeimyninė.

Daugiau nei 54 proc. respondentų teigė, kad tikrai žino, jog giminaičių jų įmonėje nėra. Likę 17 proc. pranešė, kad jiems neįdomu, kas su kuo jų darbovietėje yra giminės.

Kaip ir reikėjo tikėtis, apie giminaičius įmonėse kur kas geriau informuotos moterys nei vyrai. Tarp gražiosios lyties atstovių buvo daugiau užtikrintai teigiančių, kad giminaičių darbovietėje nėra. Vyrai dažniau rinkosi atsakymą „Apie giminaičius nežinau, nieko negaliu pasakyti“.

Patikrinimą atlikusi VTEK nustatė, kad pusėje iš 42 miškų urėdijų egzistuoja 25 giminystės ryšių atvejai, bet juos nurodo tik devyni darbuotojai.

Giminystės ryšių esama Anykščių, Biržų, Druskininkų, Ignalinos, Joniškio, Jurbarko, Kaišiadorių, Kazlų Rūdos mokomojoje, Kėdainių, Kuršėnų, Mažeikių, Prienų, Radviliškio, Rokiškio, Šalčininkų, Šiaulių, Tytuvėnų, Ukmergės, Utenos bei Valkininkų urėdijose.

Per kelis mėnesius VTEK peržiūrėjo 181 darbuotojo privačių interesų deklaracijų duomenis. Taip pat patikrintos 2015-2016 metų urėdijų pasirašytos sutartys.

Nustatyta, kad Marijampolės miškų urėdija sudarė dvi sutartis su bendrove „Detritas“, jos vadovas yra Marijampolės miškų urėdijos urėdo Kęstučio Bielskaus sūnus.

Tarnyba nustatė ir keletą atvejų, kai urėdai ir jų pavaldiniai laiku nepateikė deklaracijų. Anot VTEK, tai Švenčionėlių urėdijos vadovas Nauris Jotautas ir Ukmergės urėdas Vigantas Kraujalis, taip pat Kauno, Kėdainių ir Prienų urėdijų darbuotojai. Be to, tarnyba turi priekaištų Rokiškio ir Tytuvėnų urėdijoms, nes jos iki šiol nėra prisijungusios prie interesų deklaracijų sistemos.

VTEK pavedė Generalinei urėdijai išsiaiškinti 20 pavaldžių urėdijų darbuotojų veiksmus, t. y. ar darbuotojai vengė interesų konflikto, nusišalino nuo sprendimų. Komisija žada informuoti apie surinktus duomenis Aplinkos ministeriją.

Bet medikų bendruomenėje vis garsiau kalbama, kad pats ministras gali turėti stiprų artimų ryšių užnugarį „valstiečių“ partijoje, kuri jį ir delegavo į šį postą ir su kuria jis dalyvavo Seimo rinkimuose. Pasirodo, ministras ir viena įtakingiausių „valstiečių“ – Seimo pirmoji vicepirmininkė Rima Baškienė – turi šeimyninių sąsajų.

„Labai įdomus klausimas. Ir aš, ir jis gimę Užventyje, Kelmės rajone. Man – džiaugsmas, kad mano vyro giminėje yra tokie garbingi žmonės Baškiai. A. Verygos močiutė ir mano vyro tėvas buvo brolis ir sesuo. Kitaip tariant, A. Verygos mama ir mano vyras yra pusbrolis ir pusseserė. Tai man A. Veryga – ne giminaitis ir tarp mūsų kraujo ryšio nėra“, – tvirtino R. Baškienė.

Ji prisipažino labai vertinanti A. Verygą ir kaip mediką, ir kaip žmogų. Taip pat neslėpė, kad visada žavėjosi ministro tėvais, o ypač jo prosenele, kuri sulaukusi 96 metų sugeba gyvenimą vertinti labai blaiviai, ramiai, o kartais ramybės pamoko ir savo artimuosius.

„Tikrai žinojau, kad A. Veryga – mano vyro giminaitis, bet specialiai to niekam nesakiau, kad neatrodytų, jog R. Baškienė jį kažkam proteguoja. O dabar jis jau paskirtas (ministru – LRT.lt). Tokį žmogų pasirinkti, žinant jo darbus, tikrai ne sarmata“, – kalbėjo R. Baškienė.

Tikrai žinojau, kad A. Veryga – mano vyro giminaitis, bet specialiai to niekam nesakiau, kad neatrodytų, jog R. Baškienė jį kažkam proteguoja.

Savo ruožtu premjeras Saulius Skvernelis LRT.lt teigė nežinojęs, kad R. Baškienę ir A. Verygą sieja giminystės ryšiai: „Visi Lietuvoje – giminės. Švogerių kraštas, nieko nepadarysi. Man jo niekas nerekomendavo. Aš pats rinkausi ministrus. Bet, jei ir būčiau žinojęs, kad jie (R. Baškienė ir A. Veryga – LRT.lt) giminės, vis tiek būčiau pasirikęs Aurelijų.“

Su pačiu A. Veryga LRT.lt susisiekti nepavyko. Ministro darbotvarkė trečiadienį buvo itin intensyvi.

Jis savo asmeniniame tinklaraštyje apie sprendimą pasukti politikos ir valdžios link būtent su „valstiečiais“ yra rašęs: „Jau ne vieną kartą yra tekę įsitikinti, kad atėjus rinkimams politikai nesibodi dalinti pažadus, susijusius su šalies gyventojų sveikatos pagerinimu, alkoholizacijos problemų sprendimu ir kitomis problemomis, tačiau, atėjus sprendimų laikui, įsipareigojimų išsižadama.

Sutikau dalyvauti rinkimuose LŽVS komandoje todėl, kad mane įtikina jos lyderio Ramūno Karbauskio veikla buriant ir puoselėjant Naisių bendruomenę, gerinant socialinę aplinką, diegiant blaivystės idėjas, remiant kultūrą. Tai yra ne pažadai, o tikri darbai, kurie neleidžia abejoti gerais ketinimais. Kita mano pasirinkimo priežastis yra ta, kad LŽVS buria ekspertų ir savo sričių profesionalų komandą, kurie yra konkrečiais darbais įrodę savo kompetenciją ir pasiryžimą veikti visuomenės labui. Būtent tokia komanda gali tapti visuomenei reikalingų pokyčių varikliu ir prisiimti atsakomybę už reikalingus pokyčius.“