Nauju įstatymu patikslinamos fizinės jėgos, specialiųjų priemonių, ginklų, kovinės ir specialiosios technikos naudojimo sąlygos ir ribos.

Numatyta, kad teisėsaugos institucijų darbuotojai neatsakingi už žalą, padarytą naudojant šias priemones, jei jos buvo naudojamos laikantis teisės aktų, reglamentuojančių šių organų veiklą, reikalavimų. Be to, vidaus reikalų organams suteikiama teisė naudoti kovinę ir specialiąją techniką užkertant kelią masiniams neramumams.

Taip pat numatyta priskirti vidaus reikalų organus prie sukarintų organizacijų, įtvirtinti vidaus reikalų organų vykdomų funkcijų viešumo apribojimo pagrindus ir ribas, sukurti padalinius kovai su kibernetiniais nusikaltimais bei tarpteritorinius pilietybės ir migracijos reikalų padalinius.

Dokumente taip pat siūloma suteikti vidaus reikalų institucijoms teisę neatlygintinai be rašytinio fizinių asmenų sutikimo gauti iš informacinių sistemų duomenis, įskaitant asmens duomenis.

A. Lukašenka taip pat pasirašė Įstatymo dėl teisėjų, teisėsaugos ir kontroliuojančiųjų institucijų pareigūnų, valstybės apsaugos institucijos darbuotojų valstybinės apsaugos pataisas.

Pataisos numato, kad įstatymas bus taikomas ir prie prezidento veikiančio Operatyvinio ir analitinio centro kariškiams ir civiliniam personalui, taip pat kitiems asmenims, kurių saugumui kyla grėsmė dėl jų veiklos ar pilietinės pozicijos.

Taip pat numatyta galimybė tiek ginamojo, tiek jo artimojo atžvilgiu taikyti tokias saugumo priemones, kaip išvaizdos pakeitimas, kai jų saugumo neįmanoma užtikrinti kitomis priemonėmis.

Dokumentai užregistruoti nacionaliniame teisės aktų registre.

Anksčiau šiuos teisės aktų projektus priėmė Atstovų Rūmai ir jiems pritarė Respublikos Taryba.

Baltarusijoje daugiau nei pusmetį tęsėsi masiniai protestai po praėjusių metų rugpjūtį įvykusių prezidento rinkimų, kurių nugalėtoju buvo paskelbtas nuo 1994 metų šaliai vadovaujantis A. Lukašenka.

Opozicija ir Vakarų demokratijos tuos rinkimus laiko suklastotais. Protestuotojai reikalavo A. Lukašenkos atsistatydinimo, politinių kalinių paleidimo ir pakartotinio balsavimo.

Šiuo metu masinės protesto akcijos praktiškai nebevyksta, jas brutaliai numalšinus saugumo pajėgoms.

Apie būtinybę keisti ginklo naudojimo taisykles pareigūnus vienijanti profsąjunga prabilo, kai praėjusį sekmadienį iš Pravieniškių pataisos namų pabėgo nuteistasis.

„Deja, pasikeitus teisinei bazei, pataisos įstaigų pareigūnai neturi teisės panaudoti šaunamojo ginklo nuteistojo pabėgimo atveju“, – pabrėžiama pranešime.

Anot jo, profesinė sąjunga anksčiau buvo įspėjusi, kad uždraudus naudoti tarnybinį ginklą pabėgimų daugės.

Deja, pasikeitus teisinei bazei, pataisos įstaigų pareigūnai neturi teisės panaudoti šaunamojo ginklo nuteistojo pabėgimo atveju.

„Ir štai mes jau matome pasekmes“, – pranešime cituojamas profesinės sąjungos pirmininkas Kęstutis Pauliukas.

Jis atkreipė dėmesį, kad kalbos apie apsaugos postų išdėstymą yra neprasmingos, nes bėdos slypi kitur.

„Atkreipiame dėmesį, kad visos įkalinimo įstaigos yra senos“, – pridūrė K. Pauliukas.

Profesinės sąjungos pirmininkas tvirtino, kad norint užtikrinti tinkamą apsaugos reikalingos didžiulės investicijos.

„Būtina pakeisti tvoras, visą susidėvėjusį inžinerinį tinklą, apšvietimą. (...) Būtinas Vyriausybės dėmesys šiai problemai ir didelės lėšos. Siūlome peržiūrėti ir šaunamojo ginklo panaudojimo tvarką“, – sakė jis.

Portalo delfi.lt žiniomis, sekmadienį pabėgęs nuteistasis perlipo pataisos namų tvorą, jį pastebėjusi pareigūnė paleido kelis įspėjamuosius šūvius, tačiau bėglys nesustojo ir perlipo dar vieną tvorą.

Kalėjimų departamento atstovė Simona Banėnienė BNS atsiųstame komentare teigė, kad galimybė šaunamaisiais ginklais užkardyti nusikalstamas veikas įkalinimo įstaigose gali būti svarstytina.

Anot jos, galima būtų išnagrinėti galimybę naudoti specialiosios paskirties šaudmenis, kurie nesukelia tiesioginio pavojaus nei asmens, prieš kurį naudojamas šaunamasis ginklas, nei kitų asmenų gyvybei.

S. Banėnienės teigimu, uždraudus naudoti šaunamąjį ginklą pabėgimų iš įkalinimo įstaigų nepadaugėjo.

„Pasitaiko atvejų, kai pasišalina nuteistieji, kuriems suteikta teisė dirbti už įstaigos ribų. Kartais jie negrįžta iš darbo laisvėje arba po suteiktos teisės savaitgalį parvykti į namus. Visais atvejais asmenys buvo grąžinti į įstaigas“, – pažymima komentare.

Kalėjimų departamento duomenimis, 2017 metais pradėti trys ikiteisminiai tyrimai dėl pabėgimo iš kalinimo įstaigos, praėjusiais metais – aštuoni, o šiais metais – penki.

Galimybei peržiūrėti šaunamųjų ginklų panaudojimą kalinimo įstaigose pritartų ir Pravieniškių pataisos namų direktorius Dainius Sušinskas.

„Pati priemonė gal ir visiškai reikalinga, šiai dienai aš labiau pritarčiau Kalėjimų departamento nuomonei. Neturėtų koviniai ginklai naudojami apsaugai“, – BNS sakė jis.

Galimybė panaudoti šaunamąjį ginklą nuteistojo pabėgimo atveju panaikintas 2017 metų rugsėjį.

Šiuo metu kalinimo įstaigų pareigūnai ginklą gali panaudoti atremiant ginkluotus užpuolimus, gindamiesi ar gindami kitus nuo gyvybei ar sveikatai pavojingo kėsinimosi, sulaikydami nusikalstamą veiką padariusį asmenį, kai kyla neišvengiamas pavojus žmogus gyvybei arba ypatingosios situacijos metu.