Naujasis susisiekimo ministras, Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos atstovas Jaroslavas Narkevičius teigė šios informacijos negalintis nei patvirtinti, nei paneigti.

„Bus sutvarkyti visi dokumentai, tada patvirtinsime ir paskelbsime (kas bus kancleris – BNS). Tą planuojame padaryti netrukus, esame tvarkymo stadijoje“, – BNS sakė J. Narkevičius.

Pasak jo, ketvirtadienį viceministro pareigose pradės dirbti ministerijos Kelių ir oro transporto politikos grupės vadovas Vladislavas Kondratovičius, o sprendimas dėl antro viceministro taip pat turėtų būti netrukus.

G. Aleksandravičius ministerijoje pradėjo dirbti 2016 metais, prie tai jis beveik šešerius vadovavo Lietuvos kelių policijos tarnybai.

V. Kondratovičius jau yra dirbęs susisiekimo viceministru socialdemokratų Vyriausybėje, Rimanto Sinkevičiaus komandoje.

Lietuvos kelių policijos tarnybos vadovo pareigas nuo penktadienio pradeda eiti naujas vadovas Vytautas Grašys. Jis laikinai perkeltas iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos viršininko pareigų, pranešė Policijos departamentas.

Buvęs šios tarnybos vadovas Gintaras Aliksandravičius ketvirtadienį išlydėtas į pensiją, kartu su juo pasitraukė ir jo pavaduotojas Aleksandras Samulevičius.

„Jūsų vadovaujama tarnyba per daugelį metų pasiekė ženklių rezultatų, mažinant žuvusiųjų ir sužeistų žmonių skaičių keliuose, tad tikrai turite kuo pasidžiaugti“ - atsisveikindamas su ilgamečiais vadovais kalbėjo ceremonijoje dalyvavęs vidaus reikalų ministras Saulius Skvernelis.

Policijos generalinis komisaras Linas Pernavas teigė, kad kelių policija visuomet išliks tarnyba, į kurią nukreipti daugelio žvilgsniai.

„Žmonės dažniausiai susiduria su jumis, todėl jūsų profesionalumas, bendravimas su piliečiais, kompetencija yra labai svarbi keliant visos šalies policijos reputaciją“, - sakė policijos vadovas.

G.Aliksandravičius nuo 2008 metų liepos paskirtas Lietuvos policijos eismo priežiūros tarnybos viršininku, nuo 2010 metų liepos, pasikeitus įstaigos pavadinimui, ėjo Lietuvos kelių policijos tarnybos viršininko pareigas.

V.Grašys iki tol 10 metų dirbo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos vadovu.

Per pastaruosius du savaitgalius girtų vairuotojų gaudynės baigėsi avarijomis Vilniuje ir šalia jo, dar vieną neblaivų vairuotoją pareigūnai vaikėsi Pakruojo rajone, jis taip pat apgadino policijos automobilį.

„Per metus tenka vaikytis apie 500 nestojančių vairuotojų. Gaudome ne tik lengvųjų automobilių, bet ir sunkvežimių, sunkiasvorių traktorių vairuotojus. Pastaruosius patruliams tenka vaikytis laukuose ir arimuose“, – sako Kelių policijos tarnybos viršininkas Gintaras Aliksandravičius.

Apie išgėrusius vairuotojus ir jų tramdymą – pokalbis su Gintaru Aliksandravičiumi ir lenktynininku Antanu Juknevičiumi.

– Pone Aliksandravičiau, ar visais atvejais reikia vaikytis neblaivius vairuotojus? Ar tuomet nepadidėja grėsmė kitiems eismo dalyviams ar pašaliniams?

– Visais atvejais, įvertinęs situaciją, sprendimą priima policijos pareigūnas, kuriam stabdomas vairuotojas nepakluso. Policijos veiklos įstatyme yra numatytos fizinės prievartos priemonės –vadinamieji „ežiai“ ir šaunamojo ginklo panaudojimas. Pastarųjų metų įvykiai rodo, kad pareigūnai ne itin dažnai naudoja šaunamąjį ginklą. Pavyzdžiui, pernai tokia priemonė buvo panaudota tik tris kartus.

– Turite omenyje šaudymą į padangas?

– Taip, paprastai yra šaudoma į padangas. Deja, turime pavyzdžių, kad nukentėjo pašaliniai asmenys. Todėl ši priemonė yra naudojama tik tada, kai pareigūnas įsitikinęs, kad transporto priemonėje yra nusikaltėlis, kai nekyla net minimalios grėsmės aplinkiniams. Sulaikant neblaivų vairuotoją paprastai taikomos administracinės priemonės.

Pasaulyje tokiais atvejais yra taikomi įvairūs būdai. Pavyzdžiui, Jungtinėse Valstijose patrulis vejasi automobilį ir jį taranuoja, Jungtinėje Karalystėje kelių patruliai ginklo iš viso neturi ir vejasi tol, kol pasiveja. Taigi, vienur su grubiais kelių eismo taisyklių pažeidėjais elgiamasi kiečiau, griežčiau, kitur – švelniau.

– O Jūs kokio būdo šalininkas esate?

– Aš už tai, kad nenukentėtų pašaliniai asmenys.

– Pone Juknevičiau, kaip Jūs vertinate situacijas, kai neblaivūs vairuotojai įsijaučia į lenktynininkų vaidmenis?

– Tokias situacijas lenktynininkų bendruomenė smerkia. Kalbant apie tai, kas vyko pastarąsias savaites šalies keliuose, pastebėjau, kad dalis visuomenės palaiko pareigūnus, kita dalis priekaištauja dėl nelabai profesionalių policininkų veiksmų.

Mano manymu, mes negalime analizuoti pareigūnų veiksmų, nes jie vadovaujasi įstatymais ir žino, kaip apsaugoti visuomenę nuo galimų pavojų. Svarbiausia, kad nenukentėjo pašaliniai ir labai gaila, kad nukentėjo patys policininkai.

Tokių gaudymų Lietuvoje nebuvo daug ir belieka tikėtis kad jų mažės, nes pažiūrėjus kas vyksta Jungtinėse Valstijose, šiaušiasi plaukai. Ten net trys ar keturi televizijos kanalai teisiogiai transliuoja nedrausmingų vairuotojų gaudynes. Žinoma, Lietuvos ir JAV nėra ko lyginti, bet trys įvykiai per dvi savaites verčia sunerimti ir atkreipti visuomenės dėmesį. Bet aš, prisipažinsiu, nemėgstu skundikų, kurie filmuoja įvairius pažeidimus ir juos siunčia policijai.

– O kodėl nemėgstate? Juk tai pilietiška pozicija?

– Tai viso labo smulkmenos – nufilmuoja, kai kitas ištisinę liniją pažeidžia ar ne vietoje sustoja ir panašiai. Bet kai pamatai, kad automobilis vingiuoja kelyje, kai įtari, kad vairuotojas galbūt išgėręs – štai tada turi tuojau pat skambinti pareigūnams. Jeigu visuomenė taip elgtųsi, nelaimingų atsitikimų būtų mažiau.

– Pone Aliksandravičiau, ką Jūs apie tai manote? Būna ir tokių situacijų, kai žmonės patys stabdo ir bando blokuoti galbūt išgėrusius vairuotojus. Pritariate tam?

– To daryti jokiu būdu negalima. Tam reikalingi įgūdžiai, specialios žinios. Reikia ir įstatymus išmanyti, nes kartais geri norai gali ir pakenkti. Yra buvę, kad norint gero perlenkiama lazda.

Kita vertus, tie, kurie bando tramdyti kelių eismo taisyklių pažeidėjus ir patys pažeidžia taisykles – viršija greitį ir panašiai. Per metus būna maždaug 500 atvejų, kai vairuotojai, stabdomi pareigūnų, nestoja. Pusė jų nestoja dėl to, kad neturi teisės vairuoti, kiti – arba neblaivūs, arba vežantys kontrabandą, vogtus daiktus. Po pastarųjų įvykių ėmėmės veiksmų ir netrukus bus naujos rekomendacijos pareigūnams dėl nesustojusių transporto priemonių vairuotojų persekiojimo.

– Sakėte, kad fiksuojate apie 500 nesustojimo atvejų. Ar tokios įtempto siužeto filmo vertos situacijos, kaip per Velykas, yra mažuma?

– Pasitaiko išties įdomių atvejų. Nestoja ne tik lengvieji automobiliai, bet ir sunkvežimiai, traktoriai, juos policijos pareigūnai vaikosi ir laukuose. Manau, kad tokie vairuotojai net tik grubiai pažeidžia kelių eismo taisykles, bet ir apskritai nepaiso priimtinų gyvenimo normų.

– Pone Juknevičiau, statistika sako, kad pernai dėl neblaivių vairuotojų kaltės žuvo 45 žmonės ir tai yra 16 aukų daugiau, negu 2013 metais. Ar turite atsakymą, kas iš tiesų vyksta?

– Be abejo, alkoholis Lietuvoje yra problema. Ir tas neadekvatumas poelgiuose atsiranda visur. Jeigu žmogus nesusitvarko su savimi, tai yra sutrikimas, jis persikelia ir į sferą, kai asmuo yra kelių eismo dalyvis. Labai liūdna, tačiau tokių problemų nebūna tik tokiose visuomenėse, kai alkoholizmo problema yra su šaknimis išrauta ar bent iki minimumo sumažinta. Manau,reikėtų pradėti nuo to. Kol alkoholizmas bujos, bus tokių, kuriems jūra iki kelių, ir jie keliuose jausis šumacheriais.

– Pone Aliksandravičiau, yra Vyriausybės darbo grupės siūlymai, kad pagauti prie vairo neblaivūs galėtų per pusę sutrumpinti teisės vairuoti atėmimo terminą, jei automobilyje įsirengtų blokavimo įrenginius – turėtų papūsti prieš užvesdami variklį ir išeitų reabilitacijos kursą. Ar tai galėtų būti veiksminga?

– Suomijos pavyzdys rodo, kad tai yra veiksminga, tačiau turėkime galvoje, kad kalbame apie alternatyvą, apie žmogaus pasirinkimą. Kai žmogus nėra alkoholikas, bet paslydo vieną ar du kartus per metus, tačiau nenori prarasti darbo, turi įsipareigojimų šeimai, tai išties yra alternatyva. Žmogus nebus trejus metus eliminuotas iš eismo dalyvių kaip vairuotojas, jam bus suteikta galimybė pasitaisyti. Suomijoje tokį būdą pasirinko apie 16 tūkstančių vairuotojų, iš jų dar kartą paslydo tik 100.

– Pone Juknevičiau, pastaruoju metu viešojoje erdvėje yra svarstoma, kaip vadinti piktybinius kelių eismo taisyklių pažeidėjus – kažkada jie buvo vadinami ereliais, vėliau gaideliais, dabar atsirado dar vienas apibūdinimas nedrausmingoms vairuotojoms – jos vadinamos vištomis. Psichologas Gediminas Navaitis siūlo pažeidėjus vadinti idiotais. Kaip pažeidėjus vadintumėte Jūs? Ar tai ką nors keistų?

– Visi Jūsų išvardinti epitetai, manau, yra tinkami. Gal galima būtų paskelbti konkursą, kuris apibūdinimas būtų taikliausias. Bet kokiu atveju, jis žemintų žmogaus orumą, bet pažeidėjas suvoktų, kad jis peržengia visuomenės normas. Automobilių sporto bendruomenė visada pasisako tik už saugų eismą ir visada pabrėžia: jei turi per daug adrenalino, energijos, kurią nori išlieti eksperimentuodamas su savo automobiliu, naudokis specialiomis trasomis, vietomis, kur gali išlieti energiją bent jau saugiai kitų ir savo atžvilgiu.

Pateiksiu pavyzdį – vienas lenktynininkas, lėkdamas kelyje 200 kilometrų per valandą greičiu, nusifotografavo ir įdėjo nuotrauką į savo socialinio tinklo profilį. Automobilių sporto federacija jį nubaudė 1000 eurų bauda. Daugelis manė, kad per mažai. Taigi, lenktynininkai prieš tokius dalykus.

– Pone Aliksandravičiau, o kaip jūs vadintumėt siautėjančius keliuose?

– Vadinčiau kelių eismo pažeidėjais, o kitus apibūdinimus palikčiau lietuvių kalbos specialistams.

Vyriausybė siūlo Seimui keisti baudų už kelių eismo taisyklių pažeidimus sistemą grąžinant baudos balus. Per metus, surinkus 10 baudos balų, būtų atimamas vairuotojo pažymėjimas. Ar tikrai reikia grąžinti ankstesnę sistemą? Diskusija laidoje „Dėmesio centre“ su buvusiu susisiekimo ministru Eligijumi Masiuliu, nacionalinio automobilių klubo vadovu Benediktu Vanagu ir kelių eismo priežiūros tarnybos vadovu, komisaru Gintaru Aliksandravičiumi.

– Pone Vanagai, Jūsų nuomone, ar reikia vėl griežtinti baudos skyrimo sistemą įvedant balus? Ar tai pasiteisintų?

– Matau tam tikrus dėsningumus ir tendencijas. Kai pas mus ima blogėti viena ar kita situacija, staiga imamės už galvos ir ieškome labai greitų sprendimų. Aišku, kad tai yra eilinis kartas, kai vienaip ar kitaip yra stengiamasi situaciją išspręsti labai greitai. Iš patirties žinau, kad greiti sprendimai dažniausiai duoda trumpą efektą. Taip, greičiausiai grąžinti baudos balai duos efektą, tačiau į viską reikėtų žvelgti giliau.

– Komisare, baudos buvo didinamos – tai davė efektą. Dabar, suprantu, tikimasi tokio paties efekto, nes kai kuri statistika apie kelių eismo pažeidimus blogėja. Taip bandoma mažinti autoįvykių skaičių?

– Iš tiesų negalime sakyti, kad tai naujas, šiandien sugalvotas sprendimas. Europoje, kiek žinau, nuo 1974 m. ta sistema funkcionuoja. Bent jau Vokietijoje. Aš esu už baudos balų sistemą. Koks šiandien vairuotojo pažeidimų vertinimas, jeigu už tą pažeidimą nėra numatyta sankcijos, kaip vairuotojo pažymėjimo atėmimas ar pan. Šiandien vairuotojas supranta taip: nusižengiau, sumokėjau, užmiršau. Galima įžvelgti latentiškumą tuose veiksmuose. Kai, pavyzdžiui, vairuotojas be privalomojo draudimo važinėja nuolat, nusikalstamai bandydamas išvengti baudos.

– Ar Jūs pastebite, kad panaikinus baudos balus, būtų smarkiai padaugėję piktybinių vairuotojų, kurie nuosekliai moka baudas ir toliau važiuoja taip, kaip nori?

– Iš tiesų yra tokių atvejų, kai asmuo po keliolika kartų per metus yra baustas. Deja, dabartinės sankcijos už tokius atvejus nenumato teisės vairuoti atėmimo. Balų panaikinimas vairuotojų drausmei labai neatsiliepė, nes, panaikinus balus, buvo kelis kartus padidintos praktiškai visos baudos. Tačiau laikas bėga ir mes matome, kad situacija negerėja ar bent ne taip sparčiai, kaip norėtųsi.

– Pone Masiuli, Jums esant ministru jau galiojo dabartinė tvarką. Turbūt pagundų grąžinti baudos balus taip pat buvo. Kodėl to nepadarėte?

– Valstybinė eismo saugumo komisija ne kartą kėlė šį klausimą, tačiau man atrodo, kad apskritai yra blogai, kai įstatymai keičiami kas kelis metus. Ekspertų nuomone, tiesiogiai baudų balų sistemos įvedimas geresnės padėties keliuose nesukuria. Iki 2008 m. galiojo baudos balai, vėliau jų neliko, tačiau saugaus eismo rodikliai iš esmės gerėja. Lietuva 2011 m. iš ES gavo apdovanojimą kaip didžiausią pažangą padariusi valstybė saugaus eismo srityje. Pirmiausiai tai lėmė labai sugriežtinti įstatymai ir baudos, ypač už pakartotinus pažeidimus. Automobilių konfiskavimas tikrai buvo atgrasanti priemonė. Kaip alternatyva baudos balų panaikinimui būtent ir buvo labai sugriežtintos finansinės baudos. Dabar baudas išlaikome tas pačias, o šalia jų dar norime grąžinti baudos balus.

– Komisare, ar tai logiška? Iš tiesų visuomenei buvo aiškinama, kad baudos balų neliko, bet didėja finansinės baudos. Dabar didelės baudos lieka, bet plius dar ir baudos balai.

– Baudos buvo prieš 6 metus padidintos, o gyvenimas eina priekį. Dauguma vairuotojų, matyt, jau priprato ir daugelis yra linkę smulkiai nusižengti ir papildyti valstybės biudžetą. Turime daug skaudžių pavyzdžių. Kai, pavyzdžiui, jaunas vairuotojas pražudė du eismo dalyvius, tada pasirodo, kad jis buvo policijos akiratyje. Jis tris kartus baustas už pažeidimus. Visais atvejais susimokėjo baudą, bet išliekamosios vertės jo elgesiui ir drausmei tai neturėjo. Aš manau, kad pažeidimo įvertinimas balais vis dėlto duos postūmį eismo dalyvių drausmei gerinti. Anksčiau būtent labiau bijodavo ne finansinės baudos, o pažeidimo įvertinimo balais.

– Pone Vanagai, žinoma, yra logikos, kad žmogus, galintis sau leisti mokėti baudas, niekuo nerizikuoja. Kaip manote?

– Yra keletas pavyzdžių. Pvz., Norvegijoje baudos dydis priklauso nuo gaunamų pajamų kiekio. Tokiu atveju, jeigu turi šiek tiek sunkesnį nusižengimą, bet kokiu atveju eini pinigų pasiskolinti į banką, nes skaičiuojama nuo metinių pajamų. Panašiai kaip narkomanui – visąlaik reikalinga vis didesnė dozė. Šiuo atveju reikalingas didesnis dirgiklis jau iš valstybės pusės, kad žmogus atkreiptų dėmesį ir nedarytų tam tikrų dalykų.

E. Masiulis: manau, kad pirmiausiai būtina labai gili analizė, dėl ko įvyksta skaudžios nelaimės. Tikrai būtų argumentas, jeigu būtų sakoma, kad įvedus baudų taškų sistemą, eismo įvykių sumažės tiek ir tiek procentų. Manau, kad skaudžiausias nelaimes sukelia kelių recidyvistai, jeigu galima juos taip pavadinti. Jie neturi nei vairuotojų pažymėjimų, jų automobiliai dažnai konfiskuoti – važiuoja su kitais. Tokiems recidyvistams jokia baudos balų sistema nerūpi ir neveikia. Ši sistema pirmiausiai nukreipta į tuos vairuotojus, kurie stengiasi laikytis kelių eismo taisyklių. Manau, į baudos taškų rinkimą reikėtų įvesti ne visus vairuotojus. Manau, ši sistema labai padidina korupcijos galimybes. Vairuotojai vėl daug aktyviau pradės „tartis“ su pareigūnais.

– Kokia Jūsų nuomonė, komisare?

– Iš tiesų 2006–2007 m., kai atsirado siūlymas panaikinti balų sistemą, vienas iš argumentų buvo, kad yra griozdiška apskaita. Matėme landą korupcijai šioje sistemoje. Nuo 2010 m. pradėjo veikti pažeidimų registras ir bet kokia papildoma ar privaloma informacija yra diegiama automatiniu būdu. Policija nesitaiksto su tokiomis blogybėmis, policija kovoja su korupcija ir valosi iš vidaus.

– Dabar, tarkim, automatinis greičio matuoklis užfiksuoja viršytą greitį ir, pagal galiojančią tvarką, jeigu nėra galimybės nustatyti pažeidėjo, vairuotojai dažnai išsisuka. Žinome ir Seimo nario P. Gražulio atvejį – taip išsisuko kone 30 kartų. Kas tada, komisare?

– Taip nėra. Jeigu pažeidimas užfiksuotas automatiniu greičio matuokliu, pirmiausiai pranešimas siunčiamas transporto priemonės savininkui. Jeigu savininkas sumoka baudą, tuo tyrimas yra baigiamas.

– Taip, bet kur keliautų baudos balai tokiu atveju?

– Ši problema dar nėra išspręsta. Juridinis asmuo ar automobilio savininkas, tuo metu nevairavęs savo mašinos, negalėtų gauti baudos balų. Jie skirti tik pažeidimą padariusiam vairuotojui. Reikėtų keisti arba administracinių teisės pažeidimų kodeksą, arba numatyti tam tikras išlygas.

E. Masiulis: aš siūlau daug paprastesnį sprendimą – baudos balus ar apskritai vairuotojo pažymėjimo atėmimą taikyti tyčiniams taisyklių pažeidėjams. Jeigu, pavyzdžiui, per metus tą patį prasižengimą padarai 2–3 kartus, tuomet gali netekti teisių. Dabar juk yra visa informacija policijos sistemoje, policija žino visus daugkartinius pažeidėjus. Tokiu būdu nenukentėtų tie, kurie drausmingai vairuoja, tačiau kartais net nesąmoningai prasižengia.