Pasak IŽA pirmininkės Linos Bušinskaitės, asociacijos nariai dėl G. Sarafino atstovavimo komisijoje nusprendė vienbalsiai, jis ir prieš tai buvo deleguotas į VIEK.

„Džiugu yra tai, kad po ilgų diskusijų Seime, kurios užtruko daugiau kaip dvejus metus, pavyko priimti žiniasklaidos bendruomenę tenkinantį žiniasklaidos savireguliacijos modelį, dėl kurio būta nemažai diskusijų. Tad profesionalų delegavimas į šią komisiją yra paskutinis žingsnis, kuris būtinas, kad ji kuo greičiau startuotų“, – penktadienį išplatintame pranešime cituojama L. Bušinskaitė.

Anot asociacijos, ši komisija yra svarbiausias žiniasklaidos savireguliacijos institutas, nagrinėjantis skundus ir priimantis sprendimus dėl šalies žurnalistų etikos.

Skaitmeninės žiniasklaidos bendruomenė taip pat kviečia ir kitas žiniasklaidos organizacijas kuo greičiau deleguoti narius, kad komisija jau galėtų planuoti ir pirmąjį posėdį naujų formatu.

Anot G. Sarafino, pastaraisiais metais viešojoje erdvėje daugėja radikalumo, vis aštriau mintis reiškia tiek žurnalistai, tiek jų pašnekovai, dažnai balansuojama ant žurnalistų etikos pažeidimo ribos, todėl VIEK įgauna daugiau reikšmės ir prasmės.

„Be to, ši savireguliacijos institucija atlieka dar ir švietėjišką misiją: ji ne tik priima sprendimus dėl etikos pažeidimų, bet ir reguliariai skelbia laiškus redakcijoms, kreipimusis į žurnalistus ir primena žurnalisto misiją, akcentuoja nešališkumą, moralias ir etiškas raiškos priemones“, – sakė G. Sarafinas.

Pagal naująją tvarką ir šių metų pavasarį Seime priimtus Visuomenės informavimo įstatymo pakeitimus, šios etikos komisijos nariai dirbs kadencijomis – bus skiriami trejiems metams, o jais galės būti ne ilgiau kaip dvi kadencijas iš eilės.

Komisijos nariu būti gali tik aukštąjį universitetinį išsilavinimą ir bent penkerių metų patirtį visuomenės informavimo srityje turintis profesionalas.

Į komisiją po vieną atstovą deleguoja skėtinės Visuomenės informavimo etikos asociacijos (VIEA) nariai, jų šiuo metu jau yra dešimt. Taip pat vieną narį paskirs LRT, tris – Medijų taryba, veikianti prie Kultūros ministerijos.

„Ji (įvesta kartelė – BNS) turės pragaištingų padarinių didelei daliai gimnazijų (...). Tai reiškia, kad mažėtų gimnazijų mokytojų krūviai, mažėtų atlyginimai, dalies mokytojų, mokyklų apskritai nereiktų, jas reikėtų uždaryti“, – trečiadienį spaudos konferencijoje kalbėjo G. Sarafinas.

Seimas praėjusių metų gruodį įtvirtino privalomus mokinių pasiekimų patikrinimus, o nuo 2025 metų nustatė keturių balų slenkstį dešimtokams, norintiems tęsti mokslą gimnazijoje.

Tiems, kurie slenksčio neįveiks, bus siūloma kartoti 10-osios ar antrosios gimnazijos klasės kursą gimnazijoje arba profesinėje mokykloje, ar atskirai mokytis konkretaus dalyko ir taip pasirengti pasiekimų patikrinimui kitais metais. Tarpiniai patikrinimai privalomi tapo nuo šių mokslo metų, tačiau sąlyga, jog neišlaikiusieji negalės tęsti mokslų, įsigalios nuo 2025-ųjų.

Pernai metų duomenimis, visoje Lietuvoje dešimtokų patikrinimus laikė ir juose dalyvavo per 25 tūkst. dešimtokų. 10 tūkst. iš jų neįveikė keturių balų kartelės, ją įveikti pavyko 15 tūkst. mokinių.

„Vadinasi, pagal naująją tvarką, jie negalėtų patekti į vienuoliktą klasę gimnazijose“, – sakė jis.

Vadinasi, pagal naująją tvarką, jie negalėtų patekti į vienuoliktą klasę gimnazijose.

G. Sarafinas taip pat kritikavo atnaujintas ugdymo programas, kuriose nuo kitų mokslo metų bus pradėtos diegti 1, 3, 5, 7, 9 klasėse ir III gimnazijos klasėje. Kitose klasėse jos bus įdiegtos nuo 2024 metų.

Anot G. Sarafino, šiai reformai yra nepasirengta, šeimos nežino, kas jų laukia, o mokytojai, švietimo bendruomenė supranta, kad „vaikų ateičiai gali būti stipriai pakenkta.“

Nepasirengta, pasak „Reitingų“ vyriausiojo redaktoriaus, ir tarpiniams patikrinimams vienuoliktoje klasėje.

„Įsivaizduokite, dabartiniai dešimtokai juos laikys po aštuonių mėnesių, o apie juos dar absoliučiai nieko nežinoma. (...) Nežino ne tik tie dešimtokai, bet nežino ir mokyklų vadovai, mokytojai“, – kalbėjo jis.

Anot jo, neaišku nei kada tiksliai vyks tarpiniai patikrinimai, nei iš ko mokytojai turėtų mokiniams padėti jiems ruoštis.

„Mums mokyklų vadovai atsiuntė 20 klausimų į kuriuos nėra atsakymų“, – pridūrė jis.

Nuo 2024-2025 mokslo metų valstybinio brandos egzamino įvertinimą sudarys dvi dalys: 60 balų už brandos egzaminą, minėtas tarpinis patikrinimas bus vertas 40 balų.

Įsivaizduokite, dabartiniai dešimtokai juos laikys po aštuonių mėnesių, o apie juos dar absoliučiai nieko nežinoma.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija BNS žadėjo atsakyti į kritiką vėliau trečiadienį.

Ministerija BNS taip pat informavo, kad žurnalui „Reitingai“ nuo 2014 iki 2021 metų mokėjo už paslaugas, iš viso tam skirta 45 tūkst. eurų, o vėliau lėšų žurnalui neskyrė.

Savo ruožtu G. Sarafinas BNS pabrėžė, kad ministerijos skiriamų lėšų nutraukimas neturi įtakos žurnalo turiniui ir šiai kritikai. Jis pridūrė, kad „Reitingai“ yra laisva žiniasklaidos priemonė, jos „niekaip nelemia užsakovai.“

2014 metais „Reitingams“ skirti 3 tūkstančiai eurų, nuo 2015 iki 2021 metų kasmet buvo skiriama po 6 tūkst. eurų.

„Nuspręsta, kad mes nebematėm pridėtinės naudos skirti lėšas ar užsakyti kažkokias paslaugas žurnale“, – BNS nurodė Švietimo, mokslo ir sporto ministrės patarėjas Dainoras Lukas.

„Visada būdavo įvairūs svyravimai, kalbant apie Švietimo ministeriją, mes jau pergyvenome penkis ministrus, būdavo kartais ateina su reklama, kartais neateina, mes savo įžvalgų, kalbėjimo nekeitėme“, – kalbėjo jis.

Anglų kalbos mokytoja Renata neslepia, kad mokytojų trūkumas smarkiai atsiliepia ne tik vaikų mokymosi rezultatams, bet ir dirbantiems pedagogams.

„Tai turi įtakos mūsų darbo sąlygoms, nes labai padidėjo mokytojų darbo krūviai. Mokytojas turi daugiau pamokų, aišku, daugiau turi skirti laiko pasiruošimui. Ir gal ne visada gali kokybiškai vykdyti savo pareigas bei ugdyti mokinius“, – sakė Gargždų „Minijos“ progimnazijos anglų kalbos mokytoja Renata Anužienė.

Oficialiais duomenimis, šiuo metu Lietuvoje ieškoma daugiau kaip 160 pedagogų. Tačiau švietimo atstovai tikina, kad realybė visai kitokia. 

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

„Tikrai šis skaičius neparodo tiesos, nes didžiausias pedagogų trūkumas išryškėja prieš mokslo metų pradžią. Tada paieška padidėja“, – atviravo Lietuvos švietimo ir mokslo profesinės sąjungos pirmininkas Egidijus Milešinas.

„Ko gero, yra didžiausias trūkumas per visą atkurtos nepriklausomybės laikotarpį. Kai net didmiesčių mokyklos skelbia konkursą, tarkim, bet kokiai pozicijai, arba iš viso niekas neateina, arba ateina tie, kurie dar studijuoja arba neatitinka kvalifikacijos“, – konstatavo Lietuvos mokyklų vadovų asociacijos prezidentas Dainius Žvirdauskas.

„Yra tokia svetainė „Dirbam.lt“, kurią atsidarius galiu matyti, kad stinga daugiau kaip tūkstančio mokytojų“, – kalbėjo žurnalo „Reitingai“ vyr. redaktorius Gintaras Sarafinas. 

Kai kurie mokyklų vadovai imasi neeilinių šios problemos sprendimo būdų.

„Nepatvirtintais duomenimis, pavyzdžiui, regionų mokyklose netgi dirba buvę geri mokiniai, kurie dar patys studijuoja ir formaliai neturi teisės dėstyti“, – teigė D. Žvirdauskas.

„Mokyklų vadovai kviečiasi dar studijų nebaigusius studentus. Formaliai jie daro pažeidimą, bet sako, kad nemato kitų išeičių ir turi kažkaip gelbėtis, nes ministerija juos paliko likimo valiai“, – komentavo situaciją G. Sarafinas. 

Mokyklų vadovai kviečiasi dar studijų nebaigusius studentus. Formaliai jie daro pažeidimą, bet sako, kad nemato kitų išeičių.

 

Ministerija pripažįsta, kad pedagogų trūksta, tačiau nemano, kad situacija yra tokia jau bloga.

„Ministerija gali patvirtinti, kad yra mokytojų poreikis, bet jis yra natūralus. Matome, kad yra gana didelis vidutinis pedagogų amžius, tad vyksta natūrali jų kaita“, – sakė švietimo, mokslo ir sporto viceministras Ramūnas Skaudžius.

„Kasmet pavasarį dalis mokytojų, sulaukę pensinio amžiaus, palieka švietimo sistemą. Tačiau išeinančių mokytojų gerokai daugiau, nei ateinančių dirbti. Ir su metais ta problema vis labiau ryškėja“, – teigė E. Milešinas.

Švietimo atstovai sako, kad viena pagrindinių priežasčių, kodėl mokytojų stygius Lietuvoje yra toks didelis, tai – maži atlyginimai. 

„Mokytojai negali oriai pragyventi, jie priversti suktis per kelis darbus. Yra tokių, kurie dirba per tris ar keturias mokyklas – dirba vairuotojais“, – neslėpė sarkazmo G. Sarafinas.

Tiesa, ministerija mano kitaip.

„Atlyginimas yra svarbus faktorius, bet ką rodo kitų Europos Sąjungos šalių patirtis, kad jis nėra esminis. Net tose šalyse, kuriose mokytojų atlyginimai didžiausi, jaučiamas šios srities specialistų poreikis“, – aiškino R. Skaudžius.

Planuojame siekti, kad mokytojų atlyginimas sudarytų 130 proc. vidutinio darbo užmokesčio.

Dar yra viena problema, kad su mokiniais nekalbama apie mokytojo profesijos perspektyvas.

„Jeigu vaikas dešimtoje klasėje nusprendžia nesimokyti chemijos, fizikos, informacinių technologijų, tai bet kuriam aišku, kad jis nebus ateityje šių dalykų mokytojas. Apskritai su devintų, dešimtų klasių mokiniais absoliučiai niekas nešneka apie pedagogikos perspektyvas, apie mokytojų trūkumą“, – dėstė problemos priežastis G. Sarafinas.  

Ministerija sako, kad stengiasi mažinti mokytojų trūkumą.

„Planuojame siekti, kad mokytojų atlyginimas sudarytų 130 proc. vidutinio darbo užmokesčio. Taip pat pedagoginės studijos priskirtos prie prioritetinių, todėl studentams numatytos stipendijos“, – aiškino R. Skaudžius. 

Visgi švietimo atstovai pabrėžia, kad to nepakanka.

„Tų iniciatyvų yra, bet to per mažai. Tai turėtų būti ne tik ministerijos, bet ir visos Vyriausybės, viso Seimo prioritetas. Nedaug liko laukti, kai situacija mokyklose tikrai taps katastrofiška“, – teigė E. Milešinas.

Šiuo metu Lietuvoje netrūksta tik trijų dalykų pedagogų – kūno kultūros, meno ir pradinių klasių mokytojų.

„Ar tiesa, kad mokytojų, išėjusių į pensiją, maldaujama grįžti į mokyklas ir gelbėti?“ – teiravosi žurnalistas

„Šnekantis su mokyklų vadovais, jie akcentuoja, kad šiandien pagrindinė problema mokyklose yra mokytojų paieška. Jie dieną pradeda nuo to, jiems tai yra didžiausias galvos skausmas, jie neberanda vis daugiau disciplinų mokytojų. Ką tik šnekėjau su Kelmės pagrindinės gimnazijos direktoriumi. Jis sakė, kad per dešimt metų pas jį į kabinetą neatėjo nė vienas mokytojas ieškodamas darbo. Direktoriai jau ir akcentuoja, kad jei ateina vienas, tai iš vieno ir renkasi ir džiaugiasi, kad iš viso yra kuo dengti. O ministerija į tai žiūri gana bravūriškai“, – teigė žurnalo „Reitingai“ vyr. redaktorius Gintaras Sarafinas.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

„Mokytojų trūkumas yra ne tik Lietuvos problema. Tai Europos ir netgi pasaulio problema. Dėl mokytojų trūkumo yra priimti esminiai sprendimai. Visų pirma – skatinamosios, tikslinės stipendijos tų dalykų mokytojų, kurių šiai dienai trūksta labiausiai. Kalbant apie atlyginimų kėlimą, vyriausybė yra priėmusi nuoseklų įsipareigojimą, kurį vykdo: kelti mokytojų atlyginimus“, – žurnalo redaktoriui oponavo  švietimo, mokslo ir sporto viceministras Ramūnas Skaudžius.

Stojimas į pedagogiką yra juokingai menkas: į fizikos pedagogiką pernai įstojo du, į chemijos pedagogiką – vienas, į IT pedagogiką pernai niekas neįstojo, matematikos pedagogiką – aštuoni.

„Jie ( ŠMSM – red. past.) teigia, kad Lietuvoje stinga 70–80 mokytojų. Tai jeigu jie neigia pačią problemą, vadinasi nelabai jos ir sprendžia. O mokyklų vadovai sako, kad tai – dilema, tragedija, šeimos jau irgi pradeda justi tą didžiulį mokytojų trūkumą. Ir su ugdymu... Stojimas į pedagogiką yra juokingai menkas: į fizikos pedagogiką pernai įstojo du, į chemijos pedagogiką – vienas, į IT pedagogiką pernai niekas neįstojo, matematikos pedagogiką – aštuoni. Matome, kad kaitos nėra. O jei ministerija dar neigia, kad tai problema, vadinasi nelabai tam ruošiasi“, –  sakė G. Sarafinas.

„Mokytojai, kurie jau yra išėję į pensiją, į kai kurias ugdymo įstaigas vėl sugrįžta, nes nėra kito pasirinkimo. Iš kur gauti mokytoją?“ – ministerijos atstovė klausė žurnalistas.

„Tam tikrus faktus tenka girdėti, tenka matyti, kaip didėja vidutinis mokytojo krūvis. Matyt, mokytojas prisiima ir daugiau krūvio dirbdamas per kelias mokyklas. Mes tą problemą irgi matome ir girdime“, – sakė R. Skaudžius. 

„8,5 proc. visų mokytojų jau išėję į pensiją. Vadinasi juos pakvietė, nes reikėjo kažkaip gelbėtis. Mes gal nelabai pajutome, bet jau nuo šių metų rudens prasideda naujas keblus etapas, kai startuos naujos mokymo programos. Jos yra neparengtos, suveltos, nėra parengta vadovėlių, lydinčių tas programas. Vyresnio amžiaus mokytojai sako, kad nepradės studijuoti naujų mokymo programų, juolab, kad tai neparengta, nėra medžiagos, su kuo dirbti. Jie sako, kad pasuoja ir po vasaros atsisveikina. Direktoriai paliekami vieni „ant ledo“, – įsitikinęs G. Sarafinas. 

„Kur gali būti rastas tas chemijos ar fizikos mokytojas?“ – klausė žurnalistas.

„Dabar jau jų ieškant – nerandi, nes iš viso Lietuvoje yra 420 chemijos mokytojų. Žinant, kad Vilniuje – trečdalis visų mokinių, mokytojai spiečiasi daugiausiai Vilniuje. Fizikos mokytojų irgi labai mažai – 550 per visą Lietuvą“, – pasakojo G. Sarafinas. 

„Tai – didmiesčių burbulai, jie toliau plečiasi, žmonės nori kurti gyvenimus ir nelabai mato laiko ar siekiamybės dar vykti gelbėti regionų?“ – teiravosi žurnalistas. 

„Taip, o tie, kurie gyvena regionuose, jie važinėja per tris vietas. Pavyzdžiui, fizikos asociacijos direktorė sako jau žino mokytojų, kurie važinėja per keturias mokyklas. Įsivaizduokite, koks tai yra darbas: vieną savaitę aplankyti keturių mokyklų mokinius“, – samprotavo G. Sarafinas. 

„Chemijos, matematikos ar fizikos mokytojas yra „keliaujantis mokytojas“, kuris neturi jokių socialinių stipresnių ryšių nei su klase, nei su bendruomene. Tai – žmogus, kuris atvažiuoja ribotam laikui?“ – ministerijos atstovo teiravosi žurnalistas. 

„Visų pirma savivaldybės turi nemažai įrankių ieškoti preventyviai, t.y. prognozuojant situaciją, tarkim: tam tikrų mokytojų trūksta nuo rudens ir jau ieškoti iš anksto“, – kalbėjo viceministras. 

„O  kur ieškoti?“ – pašnekovą pertraukė žurnalistas. 

„Ministerija yra sukūrusi tam tikrą puslapį, kur mokyklos registruoja mokytojų trūkumą. Šiandien mačiau, kad šiai dienai Lietuvoje (dauguma – nuo rugsėjo mėn.) ieškoma 120 mokytojų. Išsifiltravus, tarkim, chemijos mokytojų, trūksta keturių“, – tikino R. Skaudžius.

 Arba jie nemato, arba jie nežino, arba manipuliuoja, stengiasi išvengti šitos temos, nes ji nemaloni.

„Ministerija sako – nestinga. O aš šiandien atsidariau svetainę „dirba.lt“ ir matau, kad stinga apie 800 mokytojų. Tai arba jie nemato, arba jie nežino, arba manipuliuoja, stengiasi išvengti šitos temos, nes ji nemaloni“, – įtarimais dalijosi G. Sarafinas. 

„Matyt situacija yra kintanti. Tie skaičiai gali būti vieną dieną didesni, kitą – mažesni. Tikrai norime, kad būtų ieškoma. Čia, matyt, labai svarbu patraukli darbo vieta: visų pirma – atlyginimas, antra – užtikrintas pilnas krūvis, trečia – mokyklos bendruomenės atmosfera“, – vardino R. Skaudžius.

„Jie skambinasi į aplinkines savivaldybes, maldauja, prašo. Pavyksta įkalbėti, jei savivaldybė kompensuoja atvažiavimo išlaidas, tai mokytojas sutinka atvažiuoti kartą ar du per savaitę. Bet tas mokytojas nėra tos mokyklos bendruomenės narys. Jis nejaučia konteksto, kultūros. Tai tėra gelbėjimaisi. Mokyklų vadovai neturi kitų išeičių. Išeitis – nuotoliu – nelabai pasiteisina. Ieškoti jaunų žmonių, kurie dar nebaigę studijų – tai pažeidimas, bet tą daro mokyklų vadovai ir sako: „mes esame pažeidėjai“. Matau, kad mokyklose niekas net nebando skelbti mokytojo profesijos perspektyvų jauniems žmonėms. Tai daro jau baigusiems mokyklas: siūlo stipendijas. Bet jei žmogus nesimokė fizikos ar chemijos 11-12 klasėse, jis negali tapti fizikos ar chemijos mokytoju. Reikia anksčiau pradėti dirbti su mokiniais. Turiu galvoje devintokus – dešimtokus. Aiškinti jiems, kad tai – perspektyvi profesija ir labai prasminga. Ir netrukus bus geri atlyginimai. Sakyti, kol jie baigs mokyklą, mokytojų labi stigs ir jie pateks „ant bangos“. 

G. Sarafinas atstovaus naujienų portalams ir pakeis iki šiol komisijos narės pareigas ėjusią Aistę Žilinskienę.

Veiklą šioje komisijoje G. Sarafinas pradeda antradienį ir dirbs iki dabartinės Visuomenės informavimo etikos komisijos kadencijos pabaigos – 2024 metų.

Interneto žiniasklaidos asociacijos (IŽA) pirmininkės Linos Bušinskaitės teigimu, Visuomenės informavimo etikos komisija yra žiniasklaidos savireguliacijos institucija, tad labai svarbu, kad jos gretas papildys žiniasklaidos profesionalas.

„Ši komisija ne tik nagrinėja skundus dėl žiniasklaidos priemonių etikos, sprendžia informacijos rengėjų ir skleidėjų tarpusavio ginčus, bet ir rūpinasi profesinės etikos ugdymu, teikia pasiūlymus institucijoms žiniasklaidai svarbiais klausimais. Tad labai svarbu, kad joje dirbtų savo srities profesionalai“, – sako L. Bušinskaitė.

G. Sarafinas anksčiau 18 metų dirbo žurnale „Veidas“, iš jų septynerius metus – vyr. redaktoriumi.

„Viliuosi, kad įvairiapusė mano patirtis žiniasklaidos ir leidybos srityje padės sprendžiant net ir sudėtingus ginčus, susijusius su visuomenės informavimo etika. Ir prie teisinio reguliavimo esu pasirengęs prisidėti savo žiniomis. Dėkoju interneto žiniasklaidos bendruomenei už pasitikėjimą“, – sako. G. Sarafinas.

Visuomenės informavimo etikos komisijoje dirba Lietuvos žurnalistų draugijos, Lietuvos žurnalistų sąjungos, Nacionalinės rajonų ir miestų laikraščių, Lietuvos radijo ir televizijos, Lietuvos kabelinės televizijos, Regioninių televizijų ir Regioninių radijo stočių asociacijų bei asociacijos „Nacionalinė spauda“ deleguoti atstovai.

Švietimo srityje – chaosas

„Kalbant apie mokyklas – pradines, progimnazijas ir gimnazijas, – dar rugpjūčio mėnesį nuotaikos buvo tarsi pakilios, nes niekas nežinojo, kaip bus. Jau rugsėjo 1 d. visi buvo įmesti į didžiulį ratą ir yra stipriai pasimetę. Yra daug sujaukties, nes mokykloms ministerija paliko labai daug veiklos laisvės. Iš principo tai atrodo pozityvu ir gerai, bet, kita vertus, nėra labai gerai, nes neaišku, kam tenka atsakomybė. Yra daug suinteresuotų pusių, kurios daro spaudimą“, – sakė žurnalo „Reitingai“ vadovas Gintaras Sarafinas.

„Švietimas dar tik pusė dalyko esmės. Kaip teigia mokyklų direktoriai, „šiandien mes esame ne tik mokyklų direktoriai, bet ir sveikatos vadybininkai, nes daugiau negu pusę savo laiko turime dirbti strateguodami“. Problema ta, kad mokyklų direktoriai, mokytojai ir pavaduotojai nebegali galvoti apie švietimo kokybę, jie turi galvoti, kad vyktų kažkoks procesas, kad vaikai susirinktų į mokyklą. Yra daug sujaukties tarp vakserių ir antivakserių, jie kaunasi, rašo skundus, prašymus, reikalavimus. Yra sugalvotos klišės, surašytos teisininkų, šeimos įrašo savo vardus, pavardes, atsiunčia, o mokyklų administracija turi kiekvienai šeimai atsakinėti. Tai yra didžiulis darbas“, – teigė G. Sarafinas.

„Mokyklų vadovai sako, kad turi būti kažkoks vienas apibrėžtas reikalavimas. Pavyzdžiui, Vilniuje yra mokyklų, kurios užtikrina tą įprastą kontaktinį mokymą, kitos jau nuo rugsėjo 1 d. paskirstė taip, kad vaikai vieną savaitę mokosi, kitą savaitę nesimoko arba vieną savaitę kontaktiniu, kitą – nuotoliniu būdu. Šeimos išvis nebesugeba savo vaikų suderinti su darbais, nes vienas vaikas vienam sraute, kitas – kitame. Kiekviena mokykla kaip sugalvoja, taip ir elgiasi. Yra anarchija, sakyčiau, taip neturi būti. Ką siūlo vadovai? Kad privalo būti testai, jeigu mes nenorime vėl nunirti į karantiną kaip pernai gruodžio mėnesį“, – aiškino jis.

Kai kurios mokyklos dar šią savaitę nepradeda nei mokyti chemijos, nei biologijos, nes nėra kam.

„Ne tik kiekviena mokykla elgiasi savarankiškai, kaip nori, bet ir kiekviena savivaldybė kaip nori. Priklauso, ką kiekviena savivaldybė nusprendžia. Kiekvienas sugalvoja savaip ir tokiu atveju ir šeimos, ir mokyklos tampa įkaitais, o tėvai nebesugeba, kaip elgtis su savimi, su savo šeima, su savo vaikais, jie tiesiog visada yra neapibrėžtumo lauke“, – tikino G. Sarafinas.

Pasak pašnekovo, Švietimo ministerija nurodo tik gaires: „Kai kuriems direktoriams tai patinka, bet jeigu šeimai nepasisekė ir ji pateko į mokyklą, kuri yra atsiliekanti, kuri neturi vadovo, tai ten viskas palikta savieigai, vos ne šeimos turi pačios organizuotis kažkokį ugdymo procesą savarankiškai. Tai yra chaosas, kuris veda į neapibrėžtumą. Šeimoms tai turės išliekamųjų veiksnių ateity. Paskui mes skųsimės, kad vaikai neišmoko vieno ar kito dalyko. Aš nežinau, kodėl pasirinktas toks modelis“.

Milžiniškas mokytojų trūkumas

„Dabar mokyklų vadovai sprendžia sveikatos problemas, o ne švietimo problemas. Apie jokias strategijas jie net negalvoja, apie jokią kokybę jie net negalvoja, nes dar vyksta ir milžiniška mokytojų kaita nuo rugpjūčio pabaigos iki rugsėjo vidurio. Kaip jie patys sako, „mes esame ugniagesiai, gaisrų gesintojai“. Jie patys save traktuoja nebe kaip mokyklų direktorius, o kaip ugniagesius, kaip sveikatos vadybininkus“, – pasakojo jis.

Anot G. Sarafino, net ne visos mokyklos šiuo metu turi vadovus, kadangi dar neįvykę konkursai: „200 mokyklų iš 1000 neturi vadovo, ten palikti pavaduotojai. Jie tik bėga paskui įvykius, o jokių kokybių nebeieško“.

Esą mokslo metų pradžioje mokytojai dar pradeda migruoti iš mokyklų, kuriose dirbo, ir paskutinę minutę pasirašinėti sutartis su kitomis ugdymo įstaigomis: „Net stiprių gimnazijų direktoriai sako, kad dar tokio dalyko neturėjo iki šiol, kad paskutinę rugpjūčio savaitę atėjo keturi penki mokytojai ir sako: „mes išeinam“. Jie išeina dėl skirtingų priežasčių, vieni išeina į privačias mokyklas, nes pasiūlė geresnius atlyginimus, kiti išeina dėl COVID-19, nes nesiskiepys ir nenori testuotis, treti išeina, nes išvis nori išeiti iš švietimo į kitą sektorių. Seniau jie taip nedarydavo, jie įspėdavo vasaros pradžioje, o dabar – paskutinę savaitę. Kai kurios mokyklos dar šią savaitę nepradeda nei mokyti chemijos, nei biologijos, nes nėra kam“, – kalbėjo G. Sarafinas.

„Privačių mokyklų yra 60, jose nevienodi atlyginimai. Yra tarptautinės mokyklos, kur mokoma anglų kalba, tai ten atlyginimai išvis labai dideli, vidurkis virš 2,5 tūkst. eurų. Yra ir privačios mokyklos, kur dėstoma lietuvių kalba, ten atlyginimai maždaug 30–50 proc. didesni negu valstybinėse mokyklose. Tai ir gundo žmones išeiti“, – sakė žurnalo „Reitingai“ vadovas.

Tėvams toks liūdesys, jie jau nebegalvoja, nebelaukia, jie tiesiog samdo korepetitorius, ieško patys išeičių, nes mato, kad valstybėje tai vyksta sunkiai.

„Tėvams toks liūdesys, jie jau nebegalvoja, nebelaukia, jie tiesiog samdo korepetitorius, ieško patys išeičių, nes mato, kad valstybėje tai vyksta sunkiai. Valstybė tarsi sugalvojo kažkokį įrankį, pedagogikos studentams siūlo 300 eurų stipendijas kas mėnesį, tai yra tikrai daug, bet dauguma jaunuolių veržiasi į tas pedagogikos rūšis, kuriose yra ne trūkumas, o perteklius. Šiemet labai daug sustojo į priešmokyklinį ir ikimokyklinį ugdymą, į kūno kultūrą. O tų, kurių labiausiai stinga, t. y., fizikos, chemijos, biologijos, informatikos ar anglų kalbos mokytojų, pernai įstojo 27, o šiemet 30. Tai yra visiškai ašaros arba lašas jūroje“, – teigė jis.

Vis dėlto, pasak G. Sarafino, mokyklos tikisi kuo ilgiau išlaikyti kontaktinį mokymą: „Jaunimas šiemet bus daugiau mokyklose, ypač pradinukai, ypač dvyliktokai. Net įsakymas yra apibrėžta, kad dvyliktokai paskutinius penkis mėnesius mokysis mokykloje, kad ir kokios aplinkybės bebūtų. Bet yra neapibrėžtos progimnazinės klasės ir 5–6 metų vaikai, kurie yra ir nepaskiepyti, ir neapibrėžti, nes jie ne pradinukai. Jiems didžiausias šansas būti uždarytiems į nuotolinį mokymą“.

„Aš pats asmeniškai įsipareigoju sumokėti merui už šį darbą pagal jo paties nustatytus įkainius - tai yra 14 eurų už penkias valandas“, - garantavo G. Sarafinas.

Kaip komentare „Žinių radijui“ konstatavo apžvalgininkas, vilniečiai dovanų gavo motociklą, bet be vairo, be kuro bako ir be variklio.

„Yra posakis, kad dovanotam arkliui į dantis nežiūrima, tačiau kartais pasižiūrėti verta, ypač jeigu tą arklį dovanoja politikai ir jeigu jis labai primena kitą vaizdingą palyginimą: „Teoriškai arklys, o praktiškai nesikelia“, - lygino G. Sarafinas, primindamas, kad šių metų liepos mėnesį Vilniaus meras pareiškė apie Vilniaus šeimoms dovanojamą ypatingą dovaną - visi sostinės pradinukai mokyklose nemokamai bus užimti iki vakaro.

„Kad viskas neatrodytų kažkaip primityviai, visas šis projektas buvo apkaišytas skambiomis frazėmis, esą visoje Lietuvoje tik 40 mokyklų pasiryžo išbandyti visos dienos modelį, o štai Vilniuje visos mokyklos jau nuo šio rugsėjo ima įgyvendinti šį progresyvų modelį. Taigi pirminis įspūdis nuostabus, idėja gera ir palengvinimas tėvams didžiulis“, - sakė G. Sarafinas.

Problema, kad naujiena buvo paskelbta liepos viduryje, kai mokyklų vadovai ir mokytojai atostogavo. Įsakymai mokyklas pasiekė rugpjūčio mėnesį, o aplinkraščiai, kaip naujoji tvarka turėtų veikti, rugsėjo 5 dieną, nors nuo rugsėjo 5 dienos viskas jau turėjo pradėti veikti.

„Pailgintos dienos grupės, arba minėtoji visos dienos mokykla, pradės veikti tik nuo rugsėjo 17 dienos. Taigi tėvai apgulę mokyklų administracijas ir iš širdies keikiasi, nes neturi kur palikti savo pradinukų vaikų. Mat šiuo metu dar niekas neveikia. Paradoksalu yra ir tai, kad ir šiandien visiškai neaišku, kas praktiškai įgyvendins tą visos dienos mokyklos projektą. Tokių nelaimingų mokytojų ir direktorių, kokie jie yra dabar, neteko matyti nė vieną ankstesnių metų rugsėjo mėnesį. Nes nežinia yra totali: vis dar niekas neaišku dėl etatinio mokytojų apmokėjimo, lygiai taip pat neaišku ir kaip turėtų būti organizuojama visos dienos mokykla sostinės švietimo įstaigose“, - konstatuoja G. Sarafinas.

Gal pažįstate žmonių, kurie už 300 eurų sutiktų nuo 13 iki 18 val. prižiūrėti ir užimti maždaug 45 vaikus.

Mokyklų vadovams yra pasakyta, kad reikia surasti darbuotojų, kurie galėtų prižiūrėti pradinukus nuo 13 iki 18 valandos. Dar yra pasakyta, kad už šį darbą bus mokama 300-450 eurų. Tik nepasakyta „į rankas“ ar prieš mokesčius.

„Gal pažįstate žmonių, kurie už 300 eurų sutiktų nuo 13 iki 18 val. prižiūrėti ir užimti maždaug 45 vaikus?“ - klausė apžvalgininkas.

Kadangi mokyklų vadovai negali raukytis ir prieštarauti, o privalo vykdyti sostinės valdžios nurodymus, G. Sarafino žodžiais, jie ir vykdys.

„Žinote, kaip atrodys visos dienos mokykla Vilniuje? Kadangi lėšų šiam projektui skirta juokingai mažai, vaikai bus prižiūrimi maždaug taip: nuo 12.30 val. iki 14.30 val., pavyzdžiui, 100-120 vaikų prižiūrės trys mokytojai ir teoriškai padės jiems paruošti namų darbus, o vėliau po 14.30 val. visus tuos mokinius prižiūrės jau vienas mokytojas. Nes tik tokie finansai. Kaip manote, kaip vienam mokytojui dirbti su tokia armija vaikų? Na, misija telieka viena - stengtis, kad visi kažkaip liktų gyvi iki 18 val.“, - komentavo G. Sarafinas. Jo įsitikinimu, tai - visiškas visos dienos mokyklos idėjos sukompromitavimas dar net nepradėjus paties projekto.

Teoriškai visos dienos mokykla yra puiki iniciatyva, kurios pagrindas - visą dieną vaikus užimti kokybišku turiniu. Ir tai esmingai skiriasi nuo tikslo, kad vaikai kažkaip gyvi ir apysveikiai sulauktų 18-os valandos.

Pasak „Reitingų“ vyriausiojo redaktoriaus, teoriškai viskas turėtų atrodyti maždaug taip: iš ryto pradinukai intensyviai mokosi, nes tada jie imliausi žinioms, tada sportuoja ar žaidžia, vėliau pietauja, tada po pietų pats geriausias metas ryte gautos informacijos apibendrinimui, vėliau ateina metas namų darbų ruošai, tada metas veiksmui, vėliau meninei veiklai, o vakarop - geriausias metas žaidimams.

„Bet tai tik teorija, praktika bent Vilniuje visai kitokia“, - konstatavo G. Sarafinas.

Apžvalgininko nuomone, vargu ar šis sprendimas dabartiniams valdantiesiems labai padės per savivaldos rinkimus. Greičiau priešingai.

Svečiavosi A.Vaitkus

Unikalia proga susitikti su jūrų verslo sektoriaus žinomiausiais vadovais, profesionalais, pabendrauti su karjeros aukštumas pasiekusiais įmonių vadovais aktyviai pasinaudojo LAJM studentai, dėstytojai.

Renginių ciklą pradėjo Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Arvydas Vaitkus, pristatęs Klaipėdos uosto aktualijas ir plėtros galimybes.

Visą savaitę vyko susitikimai su Klaipėdos uosto ir laivybos įmonių vadovais ar jų atstovais: bendrovėmis "DFDS Seaways", Vakarų laivų gamykla, Klaipėdos jūrų krovinių kompanija, "Transocean Lietuva", LKAB "Klaipėdos Smeltė", "Arijus", "Nurminen Maritime Klaipėda", "Containerships" ir kitomis.

Apie jūrines konvencijas pranešimus skaitė Lietuvos saugios laivybos administracijos direktoriaus pavaduotojas Mindaugas Česnauskis, o jūrininkams dedikuotą dieną – Lietuvos jūrininkų sąjungos pirmininkas Petras Bekėža.

Popietės, skirtos moksleiviams, metu jaunuoliai susipažino su LAJM studijų aplinka, įstojimo sąlygomis, lankėsi mokyklos laboratorijose, turėjo progą pabendrauti su studentais, absolventais ir dėstytojais.

LAJM Karjeros ir viešųjų ryšių skyriaus vedėja Genutė Kalvaitienė pasakojo, kad užpernai renginyje apsilankė per 3 tūkst. moksleivių, panorusių daugiau sužinoti apie studijas Lietuvos aukštojoje jūreivystės mokykloje. Šiemet susidomėjimas – taip pat didelis ir naudingas jaunuoliams, kuriems svarbu įvertinti galimų studijų aplinką.

Penktadalis negali apsispręsti

"Karjeros savaitės" renginių virtinę užbaigė seminaras pedagogams, teikiantiems ugdymo karjerai paslaugas. Jame dalyvavo 64 mokytojai iš visos Lietuvos – 23 miestų ir rajonų miestelių. Atvyko net 26 Klaipėdos, taip pat Neringos, 16 Telšių ir Telšių rajono, Kelmės, Plungės, Tauragės, Skuodo, Palangos, Kretingos, Mažeikių, Akmenės, Vilniaus ir kitų įstaigų atstovai.

Pranešimą apie ugdymą ir pagalbą mokiniams, besirenkantiems karjerą, skaitė žurnalo "Reitingai" vyriausiasis redaktorius Gintaras Sarafinas. Jo žodžiais, maždaug penktadalis Lietuvos abiturientų kiekvienoje klasėje dar nėra apsisprendę, ką veiks ateityje.

G.Sarafino teigimu, per paskutiniuosius kelerius metus mokykloje jaunuoliai turėtų prisiliesti prie mažiausiai penkiolikos skirtingų specialybių. Taip pat nereikėtų kratytis profesinių mokyklų, kur esti aukšta mokslo kokybė, o tokių įstaigų pasirinkimas Lietuvoje – didžiulis.

"Nuo 2012 iki 2015 m. į Lietuvos profesines mokyklas buvo investuota pusė milijardo litų, o tai sudaro apie 180 milijonų eurų. Iš Europos Sąjungos lėšų nupirkta moderni įranga, kuri be mokinių liks dūlėti. Ta pati situacija ir kalbant apie aukštąsias mokyklas, kurių infrastruktūros gerinimui, apskritai mokslui ir švietimui buvo skirta apie 2 milijardus litų. Mano paties supratimas apie profesijas buvo nutolęs nuo realybės, kol neaplankiau visų Lietuvos aukštųjų, daugybės profesinių mokyklų ir 200 įmonių. Likau apstulbęs, kaip moderniai ir šiuolaikiškai mokosi jaunuoliai", – tikino pašnekovas.

Jis teigė, kad šiuo metu egzistuoja 40 lietuviškų informacijos šaltinių, padėsiančių pasirinkti profesiją. Taip pat jaunuoliams būtina patiems apsilankyti bent keletoje aukštųjų ir profesinių mokyklų ir įmonių.

"Gera patirtis yra savanorystė, apie šimtas organizacijų Lietuvoje siūlo tokią galimybę. Tai padeda geriau suvokti darbo prasmę, plečiasi pažinčių ratas. O jeigu profesija renkiesi naudodamas tik "Google", tai yra tavo asmeninė problema, ne Lietuvos", – įsitikinęs G.Sarafinas.

Svarbu šviesti

Ne pirmą kartą Lietuvos jūreivystės aukštosios mokyklos organizuojamame renginyje dalyvavusi Telšių regioninio profesinio mokymo centro karjeros konsultantė Akvilė Bukinienė neabejojo, jog svarbu šviesti jaunimą karjeros ir įsidarbinimo klausimais.

"Vaikams tai išties padeda apsispręsti. Šioje mokykloje siūlomos profesijos – gerai apmokamos, čia puiki aplinka tobulėti ir atrasti save. Todėl ir stengiamės tai parodyti savo mokiniams", – sakė A.Bukinienė.

Jai pritarė Alsėdžių gimnazijos neformaliojo ugdymo specialistė Daiva Gramalienė. Vien pernai į LAJM įstojo penki minėtos gimnazijos abiturientai.

"Du iš jų pasirinko karinę kryptį, nes svajoja dirbti kariniuose laivuose. Tokie renginiai – gera proga pasidalyti patirtimi, praplėsti akiratį, sužinoti, ką veikia kiti švietimiečiai", – šypsojosi pašnekovė.

Žino per mažai

Pasak G.Sarafino, pasiūla Lietuvoje yra milžiniška – jaunas žmogus gali rinktis iš maždaug 5 tūkst. skirtingų profesijų. Tačiau patys mokiniai vidutiniškai jų žino tik apie 35–40.

"Esti daug pervertintų ir nuvertintų, tačiau perspektyvių profesijų. Kol į vienas veržiamasi būriais, kitos yra uždaromos. Vadinasi, vyksta nesusikalbėjimas tarp darbdavių ir švietimo įstaigų, teikiančių išsilavinimą", – kalbėjo pašnekovas.

Jam antrino Klaipėdos "Aitvaro" gimnazijos mokytoja Diana Mineikienė.

"Nuolat prisimenu savo istoriją – kai baigiau mokyklą, tėvas mane vežė 300 kilometrų į Vilnių tam, kad apsispręsčiau, kur stoti. Buvo sunku atrasti save ir suprasti, ko noriu, nes patiko ir sekėsi daug dalykų. Džiugu, kad į ugdymą karjerai šiuo metu kreipiamas didelis dėmesys. Svarbu parodyti mokiniams, kad Lietuvoje galima rinktis ne tik verslą, teisę ar vadybą", – neabejojo mokytoja.

Savaitraštį "Veidas" palieka vyriausiasis redaktorius Gintaras Sarafinas.

Apie tai pranešė pats G.Sarafinas pirmadienį pasirodžiusioje elektroninėje "Veido" versijoje.

"Tai paskutinis mano, kaip vyriausiojo redaktoriaus laiškas, nes, mano galva, septyneri vadovavimo metai yra ta riba, kai ateina laikas išeiti iš užimamos komforto zonos ir pačiam sau išsikelti naujus, dar ambicingesnius tikslus. Tačiau išeidamas žinau, kad savaitraštis lieka patikimose rankose", - skiltyje "Redaktoriaus laiškas" rašo G.Sarafinas.

Jis BNS pirmadienį teigė savaitraštyje iš viso dirbęs 17 metų.

Savo ateities planų G.Sarafinas kol kas neatskleidžia, sako, artimiausias kelias savaites ketinąs ilsėtis.

"Veido" vyr. redaktore laikinai paskirta vyr. redaktoriaus pavaduotoja Giedrė Bolzanė.

Savaitraštį "Veidas" leidžia „Veido periodikos leidykla“, kuri taip pat leidžia žurnalus „Moters savaitgalis“, „Auto Bild Lietuva“ ir „Mažylis“.