Už šį siūlymą balsavo 90 Seimo nariai, prieš balsavusių nebuvo, susilaikė 6 parlamentarai.

Visgi posėdžio metu G. Valinčiaus kandidatūra buvo sukritikuota Seimo konservatorių frakcijos nario Viliaus Semeškos. Pasak politiko, Akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriumi neturėtų būti paskirtas Lietuvos mokslų tarybos pirmininko pareigas einantis asmuo.

„Nelabai suprantu, kolegos, kas čia per ėjimas, kai Lietuvos mokslų tarybos pirmininkas tampa akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriumi viename. Tad tikrai negalėsiu balsuoti už – tai beprecedentis atvejis“, – Seimo posėdžio metu teigė V. Semaška.

Visgi Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkas Artūras Žukauskas nesutiko su šia kritika.

„Argumentai yra labai sunkiai suprantami. Mes skiriame ne kontrolierių, o tik pavaduojantį asmenį. Ir iki šiol turėjome praktiką, kai įvairūs Seimo kontrolieriai pavaduodavo vienas kitą, to nedraudė jokie įstatymai ir tai sėkmingai buvo daroma“, – sakė A. Žukauskas.

Šis nutarimas įsigalios kitų metų sausio 23 d. G. Valinčius šias pareigas eis iki bus paskirtas naujas Akademinės etikos ir procedūrų kontrolierius.

Akademinės etikos ir procedūrų kontrolierius yra valstybės pareigūnas, nagrinėjantis skundus ir savo iniciatyva atliekantis tyrimus dėl galimų akademinės etikos pažeidimų.

Kontrolierių 5 metų kadencijai skiria Seimas Lietuvos mokslo tarybos teikimu. Tas pats asmuo kontrolieriumi negali būti skiriamas daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės.

Kontrolieriaus įgaliojimai nutrūksta, kai pasibaigia jo įgaliojimų laikas; jis atsistatydina, apie tai raštu įspėjęs Seimo Pirmininką ne vėliau kaip prieš 14 darbo dienų.

Už jo skyrimą į šias pareigas ketvirtadienį balsavo 119 Seimo narių. Niekas nebuvo prieš ir nesusilaikė.

Mokslo tarybos pirmininką penkerių metų kadencijai skiria Seimas.

G. Valinčiaus kandidatūra pasirinkta po surengtos atrankos, joje iš viso dalyvavo trys kandidatai. Teikti į tarybos pirmininkus G. Valinčių švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė pasirinko po pokalbių su dviem daugiausia balų surinkusiais kandidatais.

G. Valinčius pakeis pernai lapkritį iš šių pareigų pasitraukusį Romą Baroną. Pagal Seimo nutarimą, šis iš pareigų atleistas nuo sausio 1 dienos.

G. Valinčius 1988 metais Vilniaus universitete yra įgijęs gamtos mokslų srities mokslo daktaro laipsnį. Jo veiklos sritys – biochemija, molekulinė biofizika, bioelektrochemija.

Mokslininkas yra paskelbęs daugiau kaip 80 mokslinių straipsnių, referuojamų „Thomson Reuters WOS“ ir kitose tarptautinėse duomenų bazėse.

G. Valinčius 1998–2002 metais dirbo vizituojančiu mokslininku Merilendo (JAV) universiteto Nacionaliniame standartų ir technologijų instituto Biotechnologijos skyriuje, Vilniaus universiteto Gamtos tyrimų centro Biochemijos instituto Bioelektrochemijos ir biospektroskopijos skyriuje nuo 2002 metų iki 2010 metų dirbo vyresniuoju mokslo darbuotoju, o nuo 2010 metų iki dabar eina vyriausiojo mokslo darbuotojo pareigas.

2017–2022 metais jis vadovavo Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centrui, šiuo metu eina šio centro Europos molekulinės biologijos laboratorijos partnerystės instituto vykdančiojo direktoriaus pareigas.

Kandidatas 2016 metais apdovanotas Lietuvos mokslo premija, 2018 metais jam įteiktas Didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Riterio Kryžius.

Jo kandidatūra pasirinkta po surengtos atrankos, joje iš viso dalyvavo trys kandidatai.

Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė po pokalbių su dviem daugiausia balų surinkusiais kandidatais nutarė į tarybos pirmininkus teikti G. Valinčiaus kandidatūrą.

Mokslo tarybos pirmininką penkerių metų kadencijai skiria Seimas.

G. Valinčius turėtų pakeisti pernai lapkritį iš šių pareigų pasitraukusį Romą Baroną. Pagal Seimo nutarimą, šis iš pareigų atleistas nuo sausio 1 dienos.

G. Valinčius 1988 metais Vilniaus universitete yra įgijęs gamtos mokslų srities mokslo daktaro laipsnį. Jo veiklos sritys – biochemija, molekulinė biofizika, bioelektrochemija.

Mokslininkas yra paskelbęs daugiau kaip 80 mokslinių straipsnių, referuojamų „Thomson Reuters WOS“ ir kitose tarptautinėse duomenų bazėse.

G. Valinčius 1998–2002 metais dirbo vizituojančiu mokslininku Merilendo (JAV) universiteto Nacionaliniame standartų ir technologijų instituto Biotechnologijos skyriuje, Vilniaus universiteto Gamtos tyrimų centro Biochemijos instituto Bioelektrochemijos ir biospektroskopijos skyriuje nuo 2002 metų iki 2010 metų dirbo vyresniuoju mokslo darbuotoju, o nuo 2010 metų iki dabar eina vyriausiojo mokslo darbuotojo pareigas.

2017–2022 metais jis vadovavo Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centrui, šiuo metu eina šio centro Europos molekulinės biologijos laboratorijos partnerystės instituto vykdančiojo direktoriaus pareigas.

Kandidatas 2016 metais apdovanotas Lietuvos mokslo premija, 2018 metais jam įteiktas Didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Riterio Kryžius.

Jo kandidatūra pasirinkta po surengtos atrankos, joje iš viso dalyvavo trys kandidatai.

Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė po pokalbių su dviem daugiausia balų surinkusiais kandidatais nutarė į tarybos pirmininkus teikti G. Valinčiaus kandidatūrą.

Jai dar turi pritarti Vyriausybė, o Mokslo tarybos pirmininką penkerių metų kadencijai paskiria Seimas.

Jis turėtų pakeisti pernai lapkritį iš šių pareigų pasitraukusį Romą Baroną. Pagal Seimo nutarimą, šis iš pareigų atleistas nuo sausio 1 dienos.

G. Valinčius 1988 metais Vilniaus universitete yra įgijęs gamtos mokslų srities mokslo daktaro laipsnį. Jo veiklos sritys – biochemija, molekulinė biofizika, bioelektrochemija.

Mokslininkas yra paskelbęs daugiau kaip 80 mokslinių straipsnių, referuojamų „Thomson Reuters WOS“ ir kitose tarptautinėse duomenų bazėse.

G. Valinčius 1998–2002 metais dirbo vizituojančiu mokslininku Merilendo (JAV) universiteto Nacionaliniame standartų ir technologijų instituto Biotechnologijos skyriuje, Vilniaus universiteto Gamtos tyrimų centro Biochemijos instituto Bioelektrochemijos ir biospektroskopijos skyriuje nuo 2002 metų iki 2010 metų dirbo vyresniuoju mokslo darbuotoju, o nuo 2010 metų iki dabar eina vyriausiojo mokslo darbuotojo pareigas.

2017–2022 metais jis vadovavo Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centrui, šiuo metu eina šio centro Europos molekulinės biologijos laboratorijos partnerystės instituto vykdančiojo direktoriaus pareigas.

Kandidatas 2016 metais apdovanotas Lietuvos mokslo premija, 2018 metais jam įteiktas Didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Riterio Kryžius.

„Kai sergamumas mažas, o teigiamų testų dalis sudaro nuo 0 iki 5 procentų, tokios metodikos taikymas yra optimaliausias. Kai teigiamų testų dalis sudaro 10 proc. ir daugiau, to daryti tiesiog neapsimoka“, – BNS teigė G. Valinčius.

„Oficialų dokumentą pristatyti ministerijai planuojame antradienį. Tarpinę ataskaitą jau buvome pristatę prieš maždaug tris savaites“, – pridūrė jis.

Statistikos departamento duomenimis, teigiamų testų dalis Lietuvoje per pastarąsias septynias dienas sudaro 19,2 procento.

„Kai sergančiųjų skaičius mažės, o testavimo apimtys išliks, tada įsijungs tas momentas, kai bus galima ją taikyti ir sutaupyti kaštus reagentams“, – sakė Gyvybės mokslų centro vadovas.

Pasak G. Valinčiaus, taikant grupinio testavimo metodiką, vienu metu būtų tiriami penkių žmonių nosiaryklės mėginiai. Nenustačius koronaviruso ėminių grupėje, visi penki žmonės gautų neigiamą testo atsakymą ir jų testų atskirai tirti nereikėtų.

Kai sergančiųjų skaičius mažės, o testavimo apimtys išliks, tada įsijungs tas momentas, kai bus galima ją taikyti ir sutaupyti kaštus reagentams.

„Esant mažam sergamumui ir tiriant, pavyzdžiui, 100 ėminių 20-yje grupių po penkis, tikėtina, kad tik penkių grupių ėminius reikėtų tirti individualiai, nes šiose grupėse būtų nustatytas virusas“, – kalbėjo jis.

„Tačiau esant aukštam teigiamų testų rodikliui, smarkiai išauga tikimybė, jog visose šiose grupėse bus bent po vieną sergančiojo ėminį, todėl testus reikėtų kartoti individualiai. Iš esmės reikėtų atlikti 100 testavimų. Tai nebūtų efektyvu“, – komentavo VU GMC vadovas.

Anot profesoriaus, mokslininkų skaičiavimai rodo, kad tokios metodikos taikymas esant mažam sergamumui leistų iki keturių kartų padidinti testuojamų ėminių apimtis arba iki keturių kartų sumažinti molekulinės diagnostikos (PGR) tyrimams naudojamų reagentų skaičių.

Iš viso Lietuvoje iki šiol atlikta kiek daugiau nei 1,3 mln. tyrimų dėl koronaviruso.

Grupinio testavimo galimybėms įvertinti ir parengti planą, kaip tokie tyrimai laboratorijose turėtų būti atliekami, Vyriausybė liepos mėnesį skyrė 57,7 tūkst. eurų.