Sėkmingiausių Lietuvos asmenybių enciklopedija, su prabangiu natūralios odos viršeliu, ir maža to, su paauksavimais, spindesio buvusio teisingumo ministro biografijai nepridėjo.

G. Bužinskas – teisme, atsitempęs ir pavaldinių pulką.

„Aš įstatymų nepažeidinėju, negalima komentuoti bylos, kol jinai neišnagrinėta“, – žurnalistams teisme sakė teisiamas buvęs ministras.

Anuomet Darbo partijos deleguotas teisingumo ministras įtariamuoju, o vėliau ir kaltinamuoju tapo, kai po ilgų metų paliko direktoriaus kėdę Utenos kolegijoje vietą užleisdamas kitam. Naujasis vadovas aptiko finansinių machinacijų dokumentuose ir kreipėsi į tyrėjus. Taip atsirado piktnaudžiavimo tarnyba byla.

„Naudojosi kolegijos automobiliais, vertė pavaldinius klastoti dokumentus, už kolegijos lėšas išsileido asmeninio pobūdžio leidinį enciklopediją, į kurią buvo įtrauktas jo gyvenimo, jo pasiekimų aprašymas, kitas kaltinimo epizodas yra kitas – tai kad jis už kolegijos lėšas vyko į komandiruotę su šeimos nariais “, – teisme kalbėjo prokuroras Mantas Jurkėnas.

Plačiau – reportaže:

Kaip antradienį pranešė teisėsauga, įtariama, kad ilgametis kolegijos direktorius kurstė dokumentus klastoti ir savo pavaldinius, todėl šeši iš jų bus teisiami kartu su buvusiu vadovu.

Ikiteisminį tyrimą šioje byloje atliko Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT), tyrimui vadovavo Panevėžio apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras Mantas Jurkėnas.

Pasak tyrimą atlikusių institucijų, buvęs kolegijos direktorius į STT akiratį pateko po to, kai 2018 metų gegužę Utenos kolegijoje vietoj šio ilgamečio vadovo pradėjo dirbti kitas direktorius.

Gilinantis į kolegijos dokumentus ir bendraujant su darbuotojais, naujam vadovui kilo įtarimų, kad įstaigos lėšos buvo naudojamos ne pagal paskirtį.

Ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatyta, kad 2013-2018 metais galimai buvo sistemingai klastojami kolegijos tarnybinių automobilių kelionės lapai. Įtariama, kad darbuotojai pasirašydavo važiavę tarnybiniais automobiliais darbo reikalais, nors iš tiesų jais nesinaudojo.

Ikiteisminio tyrimo duomenimis, galimai klastojant kelionės lapus, buvo pateisintas beveik 7 tūkst. eurų vertės kuro panaudojimas.

Šeši buvę ir esami Utenos kolegijos darbuotojai bus teisiami kartu su G. Bužinsku dėl dokumentų klastojimo. Dar keturi asmenys atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

G. Bužinskas taip pat kaltinamas, kad piktnaudžiaudamas tarnybine padėtimi ir siekdamas iššvaistyti jam patikėtą turtą, į tarnybines komandiruotes užsienyje – Šveicarijoje, Izraelyje, Portugalijoje, vyko su artimaisiais, o kelionės išlaidos buvo apmokamos iš kolegijos lėšų.

STT pareigūnai nustatė, kad Utenos kolegijos lėšomis buvo apmokėtas asmeninės direktoriaus biografijos publikavimas leidinyje „Sėkmingiausios Lietuvos asmenybės“. Kaltinamojo biografijos įtraukimas į enciklopediją ir dvi leidinio kopijos, iš kurių viena išleista odiniu viršeliu su auksavimais, kainavo 598 eurus. Šie pinigai leidyklai buvo pervesti iš Utenos kolegijos sąskaitos.

G. Bužinskas taip pat kaltinamas suklastojęs dokumentą ir nurodęs pavaldiniui prisiimti kaltę dėl nepadaryto administracinio teisės pažeidimo.

G. Bužinskas 2004-2008 metais buvo Seimo narys, į parlamentą išrinktas su Darbo partija. 2004-2006 metais jis ėjo teisingumo ministro pareigas.

2018 metais Vyriausioji tarnybinės etikos komisija yra pripažinusi jį supainiojus interesus, kai priėmė sprendimus dėl kolegijoje įdarbintų savo sūnų. Tais metais G. Bužinskas pretendavo į akademinės etikos kontrolierius pareigas.

Pasak ikiteisminiam tyrimui vadovavusio prokuroro M. Jurkėno, buvęs kolegijos  kaltinamas sistemingai piktnaudžiavęs tarnybine padėtimi, dėl jo veiksmų didelės neturtinės žalos patyrė pavaldiniai, kuriuos jis galimai kurstė vykdyti nusikalstamas veikas, Utenos kolegija ir valstybė.

Įtariama, kad buvo iššvaistytas ne mažiau kaip 12 tūkst. eurų vertės kolegijos turtas.

Prokuroro M. Jurkėno teigimu, šis ikiteisminis tyrimas buvo sudėtingas ir didelės apimties.  STT pareigūnų darbo dėka surinktiems duomenims išdėstyti kaltinamajame akte prireikė 161 lapo.

Griežčiausia bausmė gresia už piktnaudžiavimą tarnyba siekiant asmeninės naudos – bauda arba laisvės atėmimas iki septynerių metų.

Už turto iššvaistymą baudžiama viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. Už dokumentų suklastojimą numatyta bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki trejų metų.

Byla perduota nagrinėti Panevėžio apygardos teismui.

Etikos sargų atlikto tyrimo duomenimis, G. Bužinskui vadovaujant kolegijai pagal terminuotas darbo sutartis jo sūnūs ėjo lektoriaus ir pagalbinio ūkio darbuotojo pareigas.

Sutartis dėl jų įdarbinimo sudarė ne G. Bužinskas, tačiau jis išleido įsakymus dėl sūnų atleidimo iš minėtųjų pareigų ir atliko atitinkamus pakeitimus jų darbo sutartyse.

„VTEK vertinimu, G. Bužinskui atsiradusi būtinybė spręsti klausimus dėl sūnų darbo sutarčių nutraukimo tapo interesų konflikto priežastimi ir šiuo atveju neturi reikšmės tai, kad minėtieji sprendimai savo turiniu galbūt sukėlė sūnums neigiamų pasekmių“, – penktadienį išplatintame pranešime teigia VTEK.

Komisija taip pat nustatė, kad buvęs „darbiečių“ teisingumo ministras G. Bužinskas sudarė sutartis dėl publikacijų apie save parengimo ir publikavimo kolegijos lėšomis.

Pirmoji sutartis – dėl rašinio žurnale „Lietuvos 100-mečio vadovai“ (paslaugos kaina – 2589 eurų) su viešąja įstaiga „Visuomeninių iniciatyvų fondas“. Antroji – dėl publikacijos enciklopedijoje „Sėkmingiausios Lietuvos asmenybės“ su bendrove „BPH-British

Publishing House Ltd“ (už du egzempliorius, kurių vienas tekstilinio įrišimo kartoniniu viršeliu, o kitas – odiniu su auksavimu, buvo sumokėta 598 eurai).

Tyrimo duomenimis, leidiniai kolegijoje nebuvo gauti.

VTEK vertinimu, abiejuose leidiniuose pateikta asmeninio pobūdžio informacija apie G. Bužinską, o kolegija paminėta epizodiškai arba tik paminint šią švietimo įstaigą kaip tuometinę jo darbovietę.

Parengimą ir išspausdinimą apmokėjusi kolegija viename leidinyje aprašoma lygiai tiek, kiek kitos G. Bužinsko darbovietės, o antrame – nepalyginamai mažiau, nesuteikiant pakankamai dėmesio įstaigos veiklai, siekiamų tikslų aprašymui ir pan.

„VTEK nuomone, vien aplinkybė, kad kolegija straipsniuose paminėta kaip tuometinė G. Bužinsko darbovietė, nesudaro prielaidų teigti, jog publikacijose aprašoma kolegijos veikla. Taip pat publikacijos šiuose leidiniuose negali būti vertintinos kaip informacijos apie kolegijos veiklą viešinimo priemonės. Todėl apmokėti už tokio turinio leidinius G. Bužinskas turėjo asmeniškai, o ne iš savo vadovautos įstaigos lėšų“, – teigia VTEK.

Švietimo ir mokslo ministerija rugpjūtį atlikusi Utenos kolegijos veiklos ir finansinį auditą nustatė daug pažeidimų.

Ministerija yra skelbusi, kad G. Bužinskas vadovaudamas Utenos kolegijai be kolegijos tarybos sprendimo papildomai buvo įdarbintas profesoriaus pareigose ir kolegijos vykdomame projekte „Best“ kaip tyrėjas. Be to, ministerijos žiniomis, direktorius pasirašinėjo įsakymus dėl savo komandiruočių į užsienį – 2017 metais jis vyko į šešias komandiruotes.

ŠMM audito metu taip pat nustatė įvairius su tarnybinio transporto naudojimu susijusius pažeidimus.

„Pavyzdžiui, kolegija už remonto darbus vienai įmonei 2017 metais sumokėjo 3847 eurus, 2018 metų pirmą pusmetį – 6030 eurų, tačiau pagal kelionės lapų duomenis, dienomis, kuriomis išrašytos sąskaitos, automobilio Vilniuje, kur turėjo būti atliekami transporto priemonės remonto darbai, nebuvo. Taip pat nepateikti darbų priėmimo-perdavimo aktai, tad kyla pagrįstų abejonių dėl faktiškai patirtų išlaidų automobilio remontui“, – yra pažymėję ŠMM auditoriai.

Pats G. Bužinskas tuomet teigė, jog ŠMM kolegijos auditu siekia nukreipti dėmesį nuo savų problemų ir sužkirsti kelią jam tapti akademinės etikos kontrolieriumi.

G. Bužinsko kadencija Utenos kolegijos direktoriaus pareigose baigėsi šių metų birželį. Šiuo metu G. Bužinskas yra Lietuvos arbitražo teismo valdybos narys.

Pats akademikas teigia, kad audito išvados yra spekuliatyvios, o jų paskelbimo laikas susijęs su ministerijos pastangomis diskredituoti jį atrankoje į naujas pareigas.

Anot ministerijos, G. Bužinskas buvo kolegijoje įdarbinęs savo sūnus ir pats įdarbino save papildomiems darbams atlikti, neteikė privačių interesų deklaracijų.

ŠMM auditą atliko pačios Utenos kolegijos tarybos prašymu. Taryba audito išvadas perdavė Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai ir Specialiųjų tyrimų tarnybai. Utenos kolegija įgaliota pateikti priemonių planą audito metu nustatytiems pažeidimams pašalinti.

„Šiuo metu rengiami siūlymai dėl valstybinių kolegijų veiklos kokybės gerinimo. Tiek administracinių ir finansinių kolegijos vadovo pažeidimų negali praslįsti pro pirštus. Į audito išvadas atsižvelgsime, priimdami sprendimus dėl tolesnės kolegijų veiklos“, – pranešime teigė švietimo ir mokslo viceministras Giedrius Viliūnas.

Anot ministerijos, G. Bužinskas kolegijoje įdarbino du savo sūnus: vieną – dėstytojų, o kitą – pagalbiniu ūkio darbuotoju.

Pats direktorius be kolegijos tarybos sprendimo papildomai įdarbintas profesoriaus pareigose ir kolegijos vykdomame projekte „Best“ kaip tyrėjas. Be to, jis pasirašinėjo įsakymus dėl savo komandiruočių į užsienį.

Anot ŠMM, kolegijos lėšomis apmokėti aštuonių darbuotojų, tarp jų ir direktoriaus, skiepai nuo erkinio encefalito, nors dirbant tokį darbą nėra tikimybės užsikrėsti infekcinėmis ligomis.

Valstybinės kolegijos lėšomis taip pat finansuotos asmeninės direktoriaus viešinimosi paslaugos: beveik 2,6 tūkst. eurų – straipsniui knygoje „Lietuvos 100–mečio vadovai“, apie 600 eurų – biografijai publikuoti enciklopedijoje „Sėkmingiausios Lietuvos asmenybės“.

Audito metu taip pat nustatyti įvairūs su tarnybinio transporto naudojimu susiję pažeidimai.

Kitas sūnus dirbo budėtoju per vasaros atostogas du mėnesius. Mano šeima gyvena Vilniaus rajone, o aš – Utenoje, tai tiesiog pasiėmiau jį dirbti, nes vasarą niekas nenorėdavo.

G. Bužinskas BNS teigė, kad Švietimo ir mokslo ministerija tokiu būdu siekia užkirsti jam kelią tapti akademinės etikos kontrolieriumi, nes pats auditas atliktas jau seniai. Ministerijos pranešime rašoma, kad auditas atliktas rugpjūtį.

„Kuriamas burbulas, momentas pasirinktas neatsitiktinai: viena vertus, aš pretenduoju į pareigas, o kita vertus, galbūt siekiama nukreipti dėmesį nuo kitų ministerijoje šiuo metu esančių problemų“, – sakė akademikas.

Jis patvirtino kolegijoje įdarbinęs du savo sūnus, tačiau teigė nematantis tame nieko blogo.

„Vienas sūnus yra teisės magistras, jis dėstė fakultete. Mano sūnus visiškai atitiko kvalifikacinius reikalavimus, studentų atsiliepimai buvo palankūs, o krūvį sudaro fakulteto dekanai, ne aš“, – kalbėjo G. Bužinskas.

„Kitas sūnus dirbo budėtoju per vasaros atostogas du mėnesius. Mano šeima gyvena Vilniaus rajone, o aš – Utenoje, tai tiesiog pasiėmiau jį dirbti, nes vasarą niekas nenorėdavo, (...) vien tam, kad pabūčiau su vyriausiuoju sūnumi, jis dabar yra studentas“, – pridūrė jis.

G. Bužinskas sakė, kad į profesoriaus pareigas papildomai buvo įdarbintas, nes per mokslo metus kintant studentų skaičiui augo darbo krūvis.

Kalbėdamas apie skiepus nuo erkių jis tvirtino, kad stebėdavo kolegijos teritorijoje atliekamus ūkio darbus, pavyzdžiui, pjaunamą žolę.

„Aš natūraliai kaip vadovas ateinu, kur vyksta ūkiniai darbai. Aš kaip vadovas žiūriu, kaip tie ūkiniai darbai yra atliekami. Niekada nebuvau kabinetinis vadovas“, – teigė akademikas.

G. Bužinskas Utenos kolegijos direktoriaus ėjo pareigas 2008–2018 metais, baigęs kadenciją jis postą paliko.

Šiuo metu G. Bužinskas yra pateikęs savo kandidatūrą konkursui į akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus pareigas.

Jis yra vienas iš dviejų pretendentų, kuriuos Lietuvos mokslo tarybai svarstyti pateikė akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus kandidatūros atrankos komisija.

Pirmadienį vyks Mokslo tarybos posėdis, per kurį bus renkamas kandidatas į akademinės etikos ir procedūrų kontrolierius.

„Šios pareigos reikalauja ne tik specialių žinių, kaip turi būti sprendžiami atskiri su akademine etika susiję klausimai, bet ir gebėjimas aiškiai matyti, kas ir kaip artimiausius penkerius metus ar daugiau turi būti daroma, stiprinant valstybės, kurioje laikomasi aukštų akademinės etikos standartų, perspektyvas. Būtent kompetencija, kurią atskleidė šie du kandidatai, yra svarbiausias veiksnys, nulėmęs jų atrinkimą“, – pranešime cituojama komisijos pirmininkė Edita Sužiedėlienė.

Akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus pareigas taip pat siekė eiti Mykolo Romerio universiteto (MRU) profesorius Adas Jakubauskas, Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) docentė Marina Valentukevičienė ir Lietuvos sporto universiteto Sveikatos, fizinio ir socialinio ugdymo katedros profesorius Arūnas Emeljanovas.

Lietuvos mokslo taryba kitą pirmadienį turėtų apsispręsti, kurį pretendentą – G. Bužinską ar N. Čepulį – teikti svarstyti Seimui.

Per posėdį kandidatai tarybai pristatys savo darbo vizijas eiti akademinės etikos ir kontrolieriaus pareigas, atsakys į klausimus.

Konkursas į šias pareigas pakartotinai paskelbtas gegužės pabaigoje, kai atrankos komisija nerado nė vieno tinkamo kandidato, kurį galėtų rekomenduoti eiti akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus pareigas.

Tuomet be kitų kandidatų atrankos komisija svarstė ir buvusios teisingumo ministrės Mildos Vainiutės kandidatūrą.

Akademinės etikos kontrolieriaus atrankos komisija siūlo ne daugiau nei tris pretendentus į šias pareigas Lietuvos mokslo tarybai, ši išrenka laimėtoją. Kontrolierių į pareigas skiria Seimas.

Buvęs akademinės etikos ir procedūrų kontrolierius Vigilijus Sadauskas pareigų neteko kovo 15 dieną. Seimas pareiškė jam nepasitikėjimą, kai šis viešai pasiūlė premiją už publikaciją apie žydų tautybės asmenų nusikaltimus.