„Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroras, išnagrinėjęs ir įvertinęs tyrimo metu surinktus duomenis, liudytojų parodymus, gegužės 12 dieną priėmė nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą dėl įtarto nepilnamečių privertimo lytiškai santykiauti. Toks sprendimas priimtas konstatavus, kad nepadaryta veika, turinti šio nusikaltimo požymių“, – rašoma BNS pateiktame prokuratūros komentare.

Apie galimą majoro seksualinę prievartą pernai gruodį pranešė tinklaraštininkas Skirmantas Malinauskas. Anot jo, įvykių metu karininkui, kuris ėjo Lietuvos skautų sąjungos Vilniaus Pilies tunto vado pareigas, buvo 29 metai, o merginų amžius siekė apie 16 metų.

Merginos pasakojo, jog G. Ciunis joms, tuomet moksleivėms, rodė savo dėmesį – paveždavo į mokyklą, kviesdavo išgerti kavos, rengė savo namuose vakarėlius ir vaišino kokteiliais.

Anot merginų, karininkas stovykloje kviesdavo į savo palapinę, paimdavo už rankos, nevengdavo pabučiuoti. Minima ir apie patirtus lytinius santykius su skautų stovyklos vadovu.

Pats G. Ciunis jam mestų kaltinimų nei pripažino, nei juos paneigė. Anot jo, „čia tiesa yra kažkur per vidurį“.

Dėl pasirodžiusios informacijos tarnybinį patikrinimą buvo pradėjusi ir kariuomenė.

Patikrinimas baigtas sausio viduryje, jo metu nuspręsta „tolesnių procesinių veiksmų nesiimti, kadangi šiuo metu mjr. G. Ciuniui baudžiamojoje byloje dar nepareikštas įtarimas ar kaltinimas“, BNS nurodė kariuomenė.

G. Ciunis šiuo metu dirba Lietuvos kariuomenės Sausumos pajėgose.

„Susipažinus su trijų pareiškėjų bei jas atstovaujančio advokato pareiškimu dėl galimai įvykdytų seksualinio pobūdžio nusikalstamų veikų, Vilniaus apygardos prokuratūroje šiandien priimtas sprendimas pradėti ikiteisminį tyrimą pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 151 straipsnio 2 dalyje – dėl privertimo lytiškai santykiauti nepilnametį asmenį“, – rašoma antradienį prokuratūros išplatintame pranešime.

Anot prokuratūros, pareiškime nurodomos aplinkybės siejamos su buvusiu Lietuvos skautų sąjungos struktūrinio padalinio vadovu ir jo bendravimu su nepilnamečiais asmenimis maždaug prieš septynis metus.

Savo ruožtu Lietuvos kariuomenė pirmadienį pranešė inicijavusi G. Ciunio tarnybinį patikrinimą.

Kaip skelbia tinklaraštininkas Skirmantas Malinauskas, įvykių metu karininkui, kuris buvo Lietuvos skautų sąjungos Vilniaus Pilies tunto vadovas, buvo 29 metai, o merginų amžius siekė apie šešiolika metų.

Merginos pasakojo, jog G. Ciunis joms, tuomet moksleivėms, rodė savo dėmesį – paveždavo į mokyklą, kviesdavo išgerti kavos, rengė savo namuose vakarėlius ir vaišino kokteiliais.

Anot merginų, karininkas stovykloje kviesdavo į savo palapinę, paimdavo už rankos, nevengdavo pabučiuoti. Minima ir apie patirtus lytinius santykius su skautų stovyklos vadovu.

S. Malinausko kalbintas G. Ciunis kaltinimų aiškiai nepaneigė, išgirdęs klausimus teigė „dabar turėčiau iškart atsargiai kalbėti“.

Anot jo, „čia tiesa yra kažkur per vidurį“.

Lietuvos skautai pirmadienį feisbuke paskelbė, kad tokie veiksmai nėra toleruojami bei laikinai sustabdė G. Ciunio narystę organizacijoje.

Ikiteisminiam tyrimui vadovaus Vilniaus apygardos prokuratūra, jį atliks Vilniaus policija.

„Kariai gali duoti trumpą vertinimą. Aišku, reikia žiūrėti į faktus. Faktai, kuriuos visi žino, yra, kad Rusijos federacijos pajėgos Ukrainos pasienyje yra padidėjusios. Taip, saugumo situacija pasikeitė, ji nebėra tokia, kokia buvo prieš tai“, – sakė G. Ciunis.

Majoras sakė, kad kariuomenė neretai sulaukia gyventojų klausimų apie karą, tačiau tai nėra masinis reiškinys.

„Klausimų nemažai. Sunku pasakyti, kada yra ta riba, kada jau masinis, bet klausimų yra nemažai. Jų susilaukiame tiek socialiniuose tinkluose, tiek asmeniškai, grįžę namo. Šito tikrai yra nemažai. Kitą kartą jau netgi pradeda varginti, kiek tų klausimų yra. Dėl to ir jaučiame svarbą pasakyti, kas iš tikrųjų yra“, – teigė jis.

Vyras atskleidė, kokių klausimų dažniausiai klausinėja žmonės:

„Ar bus karas, ką daryti kilus karui, koks prožektorius geriausias, koks maistas kaloringiausias, ar geriau grikiai negu kondensuotas pienas, ar reikia išsigryninti pinigų... Labai buitiniai klausimai. Aišku, būna ir strateginių – yra žmonių, kurie nori padiskutuoti, kas prieš ką laimėtų ir t. t. Tų klausimų yra“, – pripažino G. Ciunis.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

Ar bus karas, ką daryti kilus karui, koks prožektorius geriausias, koks maistas kaloringiausias, ar geriau grikiai negu kondensuotas pienas, ar reikia išsigryninti pinigų...

„Žmonės visą gyvenimą klausinėja, nuo pat gimimo. Aš visiškai nenoriu pasakyti, kad čia yra kažkas nenormalaus, viskas tvarkoje. Žmonės užduoda klausimus tuos, kurie jiems rūpi, pagal tuo metu esančias aplinkybes. Tik ar aplinkybės iš tikrųjų yra tikros, ar susikurtos galvose – čia yra pagrindinis klausimas. Tikrai matome reikalą aiškiai pasakyti, kokios yra tikros aplinkybės, kas iš tikrųjų matoma kaip ant delno, o kas yra mūsų pačių galvose susikurta realybė. O vadovautis priimant realius sprendimus ta realybe, kuri yra susikurta tik galvose, yra labai pavojingas, nenaudingas dalykas. Informacinio karo labiausiai pageidaujama pasekmė yra, kad žmonės pradėtų vadovautis ta realybe, kuri jiems buvo sukurta galvose, ir tada priiminėti sprendimus, pavyzdžiui, išsiimti pinigus, šluoti grikius iš lentynų, o dar jei kas nors įkeltų kokią nuotrauką su tuščiomis lentynomis iš kokios nors mažos parduotuvėlės, ir viskas...“ – kalbėjo G. Ciunis.

Tokių atvejų nemažai pasitaikė ir pandemijos pradžioje, tikino majoras.

„Tada ta hipotetinė realybė dar labiau sustiprėja galvose. Jeigu jūs šiandien iš penkių televizijų pamatytumėte, kad dega televizijos bokštas, jums nereikėtų pačiam pasižiūrėti, ar jis dega, ar ne. Galvoje jums greičiausiai tai būtų realybė. Yra dvi realybės – hipotetinė ir tikroji“, – aiškino jis.

„Pagrindinis informacinio karo tikslas yra laimėti karą neiššovus nė karto fizinio šaudmens, tik ne kinetinius, kurie yra informaciniai, ir priversti žmones elgtis taip, kaip tu nori. Tau nereikia nei aukoti resursų, nei investuoti pinigų, nes karas yra be galo brangus procesas. Neabejotume, kad yra tikrai, kas kryptingai dirba dėl to, kad žmonės priiminėtų sprendimus, remdamiesi savo susikurtąja realybe, hipotetine grėsme. Iš to gali būti labai daug naudos. Jeigu tu sieki destabilizuoti kažkokią valstybę, tai žiūrėk, kad tik žmonės pradėtų masiškai šluoti grynuosius iš bankomatų, masiškai pirkti iš parduotuvių tai, ko jiems nereikia, namus pardavinėti, mašinas pardavinėti, išvažinėti į užsienį, mesti į darbus ir pan.“, – komentavo G. Ciunis.

Jis patarė Lietuvos gyventojams nepulti į paniką.

Išvadas reikėtų pasidaryti, ar tikrai verta eiti ir pirkti šiandien tų grikių.

„Pagrindas yra visada vadovautis faktais. Nesakome, kad žmonės panikuoja, bet klausimų kiekis dabar tikrai yra padidėjęs. Pažiūrėkime, kas yra tiesa. O tiesa yra tai, kad yra padidėjęs kontingentas, saugumo situacija išsibalansavo – viskas. Viskas. Šią dieną tai yra viskas. Toliau yra kita tiesa. Yra klausimų, ar Lietuvos kariuomenė yra pasirengusi ir pan. Tiesa, kad Lietuvos kariuomenė 30 metų diena iš dienos treniruojasi ginti valstybę. Dar kita tiesa, kad mes jau beveik 20 metų esame NATO nariai. Dar kita tiesa, kad NATO fiziškai yra Lietuvoje, Rukloje, su paskirtimi atgrasyti kovoti. Mūsų ginkluotė – aukščiausio lygio, parengimas – vakarietiškas. Tai yra dar viena tiesa, kuri yra objektyvi, matyti ant delno. Visa tai sudėjus į krūvą, išvadas reikėtų pasidaryti, ar tikrai verta eiti ir pirkti šiandien tų grikių“, – kalbėjo majoras.

„Nieko nėra labiau užkrečiamo kaip baimė ir tvirtas įsitikinimas, dėl ko bijai. Tikrai reikia saugotis to tvirto įsitikinimo, iš karto pažiūrėti, ar pagrindas tikras, ar tik prielaida. Sprendimai, priimti prielaidų pagrindu, yra dažniausiai klaidingi, neefektyvūs, destruktyvūs. Dėl to reikia vadovautis faktais, o faktus irgi imti ne iš bet kur“, – šnekėjo G. Ciunis.

„Yra žmonių, kurie labai stebi nelabai patikimus informacijos šaltinius, prisikuria sąmokslo teorijų ir ant stalo padeda daugybę, jų supratimu, indikatorių. Su tuo elgtis siūlytume labai atsargiai, kadangi reikia kažkiek ir pasitikėti valstybe, tarnybomis, kuriose dirba profesionalai, kurie yra ištobulinę savo žvalgybas, savo stebėjimą. Tame tarpe ir Lietuva – tai yra vakarietiška šalis su labai aukštos klasės specialistais ir įranga, sistemomis, kurie pastebės ir laiku informuos. Tikrai jokiam buitiniam vartotojui tokie resursai nėra pasiekiami“, – tikino kariuomenės atstovas.

„Sustiprinta savaitgaliais vykstančių mokymų kontrolė (visose pratybose dalyvauja ir rinktinės štabo atstovai), visuose rinktinės padaliniuose organizuojami prevenciniai pokalbiai su kariais“, – BNS sakė Lietuvos kariuomenės atstovas kapitonas Gintautas Ciunis.

Šią savaitę Šiaulių apylinkės teismas išnagrinėjo bylą, kurioje buvęs Krašto apsaugos savanorių pajėgų karys buvo teisiamas už sunkius tarnybos draugui padarytus sužalojimus.

Bylos duomenimis, nelaimė įvyko pernai sausį, Vokietijoje vykusiose tarptautinėse pratybose „Sąjungininkų dvasia VIII“ (angl. Allied Spirit) Hohenfelso karinėje bazėje.

Du neblaivūs kariai savanoriai atliko imtynių ir kitus veiksmus gyvenamojoje, mažo ploto patalpoje su kietomis grindimis. Teistas karys kėlė nukentėjusįjį ir ant jo virto, dėl to kitas karys patyrė galvos smegenų sumušimą su liekamaisiais neurologiniais simptomais, jam virš ir po galvos smegenų kietuoju dangalu išsiliejo kraujas, tai sukėlė sunkius sveikatos sužalojimus.

Tarnybos draugą sužalojęs buvęs karys atleistas nuo atsakomybės jiems susitaikius, jis turės atlyginti 25 tūkst. eurų siekiančią neturtinę žalą.

Bylą nagrinėjęs Šiaulių rūmų teisėjas Arūnas Bartkus po sprendimo byloje kritikavo tvarką, kuri neužtikrino tinkamos karių savanorių kontrolės.

„Tiek kaltinamasis, tiek nukentėjusysis buvo kariai savanoriai, kuriuos turėjo prižiūrėti ir kontroliuoti kariai profesionalai. Tačiau būtent kariai profesionalai rodė pavyzdį visiems misijos dalyviams patys girtuokliaudami ir leisdami tą daryti kitiems. Dėl besaikio alkoholio vartojimo jie ne tik nedalyvavo karinėse pratybose užsienyje, bet ir nesukontroliavo sau pavaldžių karių savanorių bei leido kilti tokiai situacijai, kuri baigėsi sunkiomis pasekmėmis. Buvo padaryta gėda kariuomenei ir visai Lietuvai“, – teismo pranešime teigė teisėjas.

Lietuvos kariuomenės atstovas BNS teigė, kad tiek minimi kariai, tiek atsakingieji karininkai pernai buvo atleisti.

„Keturių karininkų atžvilgiu Lietuvos kariuomenė atliko tarnybinius patikrinimus, po kurių visiems buvo pritaikyta griežčiausia drausminė nuobauda – atleidimas iš profesinės karo tarnybos (trims karininkams už kario vardo pažeminimą, vienam – už buvimą tarnybos metu neblaiviu)", – sakė jis.

Sutartis taip pat nebuvo pratęsta su tarnybos draugą sužalojusiu savanoriu bei su dar dviem karais savanoriais, turėjusiais sąsajų su įvykiu.

Pasak G. Ciunio, Lietuvos kariuomenė planuoja kreiptis dėl turtinės žalos priteisimo iš kaltu pripažinto buvusio kario, nes po įvykio patyrė nukentėjusiojo gydymo, transportavimo ir kitų išlaidų. Dėl jų planuojama kreiptis pasibaigus nukentėjusiojo reabilitaciniam gydymui, kai bus aiški galutinė patirtų išlaidų suma.

Lietuvos kariuomenės strateginės komunikacijos departamento atstovas kapitonas Gintautas Ciunis informavo, kol kas atsisakoma planų pirkti 5 tūkst. turniketų. Jie perkami kasmet – vien pernai įsigyta 17 tūkst. tokių Kinijoje pagamintų medicininių priemonių kraujavimui stabdyti, vienos jų kaina tuomet siekė 3,75 euro.

„Kadangi pastarosiomis dienomis viešojoje erdvėje iškilo diskusija dėl turniketų patikimumo, ėmėmės keletos žingsnių, pirma – tuos turniketus laikinai išėmėme iš perkamų objektų sąrašo, kad įsitikintumėme, kad su jais viskas gerai arba kad su jais yra kažkokių problemų (...). Mes oficialius bandymus tikrai užsakysime“, - žurnalistams antradienį sakė G.Ciunis.

Jis pabrėžė, jog tai yra medicininės priemonės, todėl joms nėra suteikiamas NATO standartas ir turi atitikti civilinėms priemonėms keliamus standartus. Anot G.Ciunio, kariuomenės anksčiau įsigyti kiniški turniketai atitinka ES keliamus standartus. Kariuomenės atstovai antradienį žurnalistams demonstravo šias priemones išbandydami tiek ant manekeno, tiek ant kario - apsukus turniketo rankenėlę dukart, kario pulso nebebuvo galima užčiuopti, turniketo rankenėlės formos nepakeitė. Tuo metu suveržus jį stipriau, ant manekeno (tiek, pasak kariuomenės atstovų, nerekomenduojama žmonėms), jos sulinko, bet nelūžo.

Pademonstruoti gaminiai buvo pažymėti raidėmis CE – šios raidės turėtų reikšti atitikties ženklinimą, taikomą produktams, kuriais prekiaujama Europos ekonominėje erdvėje. „Kauno dienos“ kalbintas kariškių įranga prekiaujančios įmonės įkūrėjas, buvęs karys Sigitas Maliauskas tuo abejoja, sakydamas, jog CE šiuo atveju reiškia „China Export“ (angl. Kinijos eksportas), kuris neretai naudojamas klaidinant vartotojus, o ne „Conformite Europeenne“ (pranc. Europinė atitiktis).

G.Ciunis patvirtino, kad priemonės pagamintos Kinijoje, bet atitinka būtent ES standartus, nors negarantuoja, kad būtent ant priemonių matomas ženklinimas CE tą reiškia.

„Nežinau, ar CE yra sertifikatas, kadangi yra ir ISO EN (...), bet mes negalėtumėme pirkti tokio daikto, kuris neatitiktų (Europos standartų - BNS)“, - patikino jis.

„Turniketai pagaminti Kinijoje ir mes šitą žinome. Kai jie pagaminti Kinijoje, faktas, kad jie bus pigesni - nieko nepadarysi, tokia rinka. Turniketas atitinka jam keliamus reikalavimus, dokumentaciją, tai mes renkamės pagal ekonominį naudingumą - perkame už 3,75 euro, o ne už 20-30 eurų, nors, galbūt, yra suinteresuotų, kad mes pirktumėme tuos kitus“, - BNS sakė G.Ciunis.

Anot jo, turniketai skiriami kiekvienam kariui, nesvarbu, ar jis tarnybą pradedantis šauktinis, ar Specialiųjų operacijų pajėgų karys.

Kariuomenė nurodo, kad turniketus perka nuo 2011-ųjų. Tiek 2011-aisiais, tiek 2012-aisiais iš įmonės „Mediq Lietuva“ įsigyta po 200 turniketų, vienas jų kainavo 26,63 euro. 2014-aisiais 300 jų pirkta iš dviejų mažųjų bendrijų: iš „Beanita“, mokant 10,51 euro už vienetą, ir iš „Medisetas“, mokant 8,72 už vienetą. 2016-aisiais „Beanita“ kariuomenei jau pardavė 700 vienetų, kiekvieną jų už 5,87 euro, pernai kariuomenė nusprendė pirkti 17 tūkst. priemonių - anksčiau konkursą laimėjusi „Mediq Lietuva“ juos pasiūlė už 3,74 euro.

G.Ciunis aiškina, kad ir anksčiau pirkti brangesni, ir dabartiniai „atlieka vienodą funkciją“ ir kariuomenė neturi duomenų, kad kuriuos nors būtų patogiau naudoti.

Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovė Kristina Janulevičienė BNS sakė, kad popiet Varėnos policijos pareigūnai tarnybiniu automobiliu grįžo iš mokymų. Jie pastebėjo keliu keistai manevruojantį automobilį. Pareigūnai sustabdė mašiną ir patikrino vairuotojo girtumą.

Pasak K.Janulevičienės, uniformą vilkėjusiam kariui alkoholio kiekio matuokliu buvo nustatytas 2,48 promilės girtumas. Dėl vairavimo esant neblaiviam pradėtas ikiteisminis tyrimas. Neblaiviam vairavusiam kariui gresia baudžiamoji atsakomybė.

Kariuomenės atstovas BNS informavo, kad kario atžvilgiu bus pradėtas tarnybinis patikrinimas.

„Kaip ir visais tokiais atvejais, bus atliktas tarnybinis patikrinimas ir bus sprendžiama dėl nuobaudos kariui skyrimo“, – sakė kapitonas Gintautas Ciunis.

Griežčiausia galima tarnybinė nuobauda būtų kario atleidimas. Apie įvykį pranešta Karo policijai.