„Jeigu mes dar kartą norime grįžti prie sisteminės mokesčių peržiūros, tai tą klausimą galima kelti, bet turime visi suprasti, kad mokesčių pakeitimai nebūna pusmečiui. Jie būna tvarūs ir ilgam, tai aš manau, kad naujos sudėties Seimas ir galbūt kita Vyriausybė galės su prezidentu grįžti prie mokesčių klausimo ir galbūt tada daugelį tų mokesčių peržiūrėti, ko mums nepavyko“, – žurnalistams Seime antradienį sakė S. Skvernelis.

Seimas antradienį turėtų galutinai apsispręsti dėl G. Nausėdos iniciatyvos laikinai sumažinti GPM tarifą nuo 20 iki 15 proc. ir jau šiais metais padidinti neapmokestinamąjį pajamų dydį (NPD) nuo 350 iki 400 eurų.

Seimas praėjusį antradienį po svarstymo nepritarė GPM mažinimui, tačiau pritarė NPD didinimui.

„Kalbėjau vakar ir su viena, ir su kita puse ir klausiau, kokios perspektyvos dėl GPM, tai iš anksto jau buvo aiški nuomonė, kad nepalaikys, nes sumažinti mokestį kažkokiam laikui yra labai lengva, bet po to reikės jį atstatyti“, – „Žinių radijui“ trečiadienį sakė V. Pranckietis.

„(...) Valstybės biudžetas sudaromas beveik tik iš mokesčių ir šiuo atveju kalbėti apie tai, kad visiems metams nusikeltų GPM sumažinimas, tai turbūt 700 mln. eurų (trūkumas atsirastų – ELTLA) ir kažkuo reikėtų uždengti tą skylę biudžete“, – pridūrė Seimo pirmininkas.

Sumažinti mokestį kažkokiam laikui yra labai lengva, bet po to reikės jį atstatyti.

ELTA primena, kad Seimas antradienį po svarstymo nepritarė šalies vadovo Gitano Nausėdos siūlymui laikinai sumažinti GPM tarifą, tačiau palaikė neapmokestinamųjų pajamų dydžio padidinimą nuo 350 iki 400 eurų šiemet.

Prezidentas siūlė laikinai nuo liepos 1 dienos iki gruodžio 31 dienos sumažinti GPM tarifą visoms pajamoms iki 3 vidutinių darbo užmokesčių nuo 20 iki 15 proc. Vyriausybė šiam siūlymui taip pat nebuvo pritarusi.

Anot Simono Krepštos, nepaisant to, kad pagrindiniai komitetai Seime nepritarė idėjai laikinai mažinti GPM, Prezidentūra tikisi „geros diskusijos Seime“.

„Be abejo, turime vilčių ir tikimės geros diskusijos Seime. Matome, kad yra registruota tam tikrų alternatyvių, kompromisinių pasiūlymų, pavyzdžiui, dalis valdančiųjų yra registravę pasiūlymą išlaikyti visą prezidento pasiūlymą, tik taikyti mažesnį GPM tarifą iki dviejų vidutinių atlyginimų, ne iki trijų, kaip pasiūlė prezidentas“, – Žinių radijui antradienį sakė S. Krėpšta.

„Mūsų nuomone, tai yra gana neblogas kompromisinis pasiūlymas, apie kurį tikrai verta diskutuoti“, – pridūrė jis.

Prezidento patarėjas taip pat atmetė kritiką, jog siūlymas laikinai pakeisti GPM tarifą nemažina skurdo – anot jo, toks siūlymas skurdo ir negali mažinti, nes tai nėra socialinės politikos, o ekonomikos skatinimo instrumentas.

S. Krėpšta pabrėžia, kad pirmoji ekonomikos sulėtėjimo banga pradeda atslūgti, tačiau priduria, jog ekonomikos nuosmukis vis tiek bus didelis, todėl valstybė turi imtis priemonių paskatinti ekonomiką.

„Tai prognozuoja tiek visos Lietuvos, tiek užsienio institucijos, akivaizdžiai prognozuojamas BVP susitraukimas ar 6, ar 8, ar 10 proc., vis dėlto tai yra ženklus susitraukimas, Europos Komisija (EK) prognozuoja, kad atlyginimai Lietuvoje gali kristi daugiausiai Europoje, net 8 proc.“, – sakė S. Krėpšta.

Tai yra gana neblogas kompromisinis pasiūlymas, apie kurį tikrai verta diskutuoti.

„Prezidentas būtent teikia pasiūlymą, kaip sušvelninti šituos veiksnius. Laikinas GPM mažinimas nėra socialinės politikos instrumentas, jis ir negali toks būti, juo siekiama išlaikyti didžiosios dirbančiųjų grupės pajamas ir turėti sušvelnintą efektą antrąjį pusmetį“, – kalbėjo šalies vadovo patarėjas.

Jis pripažino, kad dėl prezidento siūlymo laikinai mažinti GPM biudžetas patikrtų tam tikras išlaidas, bet ilguoju laikotarpiu investicija esą „grįžtų su kaupu“.

G. Nausėdos siūlymas laikinai mažinti GPM tarifą nuo 20 iki 15 proc. Seimo komitetuose palaikymo nesulaukė – Biudžeto ir finansų bei Socialinių reikalų ir darbo komitetai pritarė tik šalies vadovo siūlymui nuo liepos 50 eurų padidinti neapmokestinamąjį pajamų dydį (NPD).

Prezidentas sako, kad GPM mažinimas nuo 20 iki 15 proc. pajamoms iki trijų vidutinių darbo užmokesčių (maždaug 4 tūkst. eurų) per vartojimą skatintų ekonomiką ir taip sušvelnintų koronaviruso krizės padarinius.

Tačiau kritikai teigia, kad ši priemonė nėra socialiai teisinga, nes ji naudingesnė didesnes pajamas gaunantiems žmonėms, nepadeda spręsti socialinės atskirties ir skurdo problemų, be to, yra rizika, kad dabar sumažinus tarifą politikams gali neužtekti valios nuo kitų metų jį atstatyti į dabartinį lygį.

Finansų ministras Vilius Šapoka yra sakęs, kad sumažinus GPM biudžetas šiemet negautų apie 340 mln. eurų pajamų, o kitais metais, jeigu toks tarifas išliktų – 715 mln. eurų.  

Tokį pasiūlymą prezidento Gitano Nausėdos teikiamoms Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pataisoms įregistravo Seimo nariai Povilas Urbšys, Gediminas Kirkilas, Rasa Budbergytė, Irena Degutienė, Naglis Puteikis ir Algirdas Butkevičius.

Jie tikisi, kad šis siūlymas reikšmingai padidintų žmonių pajamas ir paskatintų vartojimą.

Tuo metu Seimo „valstiečiai“ siūlo atsisakyti GPM tarifo mažinimo ir lėšas panaudoti kitoms COVID-19 suaktualintoms socialinėms reikmėms.

Tokį pasiūlymą įregistravo Seimo nariai Agnė Širinskienė, Ramūnas Karbauskis, Valius Ąžuolas, Guoda Burokienė, Aušrinė Norkienė, Vida Ačienė, Audronė Jankuvienė, Laimutė Matkevičienė, Rima Baškienė, Tomas Tomilinas.

„Įvertinus tai, NPD didinimas pasieks savo tikslą – didinti mažiausiai uždirbančių asmenų pajamas, o kad GPM mažinimas būtų labiausiai naudingas ne sunkiau besiverčiantiems, bet dideles pajamas gaunantiems asmenims, bei įvertinant tai, kad Vyriausybės prioritetas mažinant COVID-19 sukeltas socialines pasekmes Lietuvos žmonėms pirmiausiai yra parama mažas pajamas gaunantiems asmenims ir skurdo mažinimas, siūlytina atsisakyti GPM tarifo mažinimo ir lėšas panaudoti kitoms COVID-19 suaktualintoms socialinėms reikmėms“, – sako pasiūlymo autoriai.

Antradienį Seimas pradėjo svarstyti prezidento Gitano Nausėdos inicijuotą Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pakeitimo projektą, kuriuo siūloma laikinai nuo šių metų liepos 1 d. iki gruodžio 31 d. sumažinti standartinį gyventojų pajamų mokesčio tarifą, taikomą pajamoms iš darbo santykių, nuo 20 iki 15 proc. taikant mėnesio pajamų daliai iki 3 vidutinių darbo užmokesčių (VDU).

Prezidento G. Nausėdos siūlomus mokestinius pakeitimus svarstys Seimo Biudžeto ir finansų komitetas. Seimas taip pat paprašė dėl jų Vyriausybės išvados.

„Už“ balsavo 62 Seimo nariai, „prieš“ – 5, susilaikė – 15.

„Prezidentas siūlo laikinai sumažinti GPM tarifą visoms pajamoms iki 3 vidutinių darbo užmokesčių (VDU) nuo 20 iki 15 proc. Taip pat prezidentas siūlo padidinti NPD nuo 350 iki 400 eurų šiais metais ir siūlo vienkartines išmokas visiems auginantiems vaikus“, – antradienį Seime pristatydamas siūlymą sakė Prezidentūros Ekonominės ir socialinės politikos grupės vadovas Simonas Krėpšta.

„3 VDU – ar tai daug ar mažai? Tai yra siektina mediko atlyginimo riba, remiantis gerųjų Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos šalių praktika“, – akcentavo S. Krėpšta.

Jo teigimu, pagrindinę viso paketo naudą pajus pačias mažiausias pajamas gaunantys asmenys.

„Girdime pasvarstymų, kad labai daug uždirbantys gaus naudą. Efektyvi ekonomikos politika negali remtis kraštutinumais ar fragmentais. Pagrindinę naudą gauna tie asmenys, kurie dirba, kurie augina vaikus, ir santykinė nauda didesnė būtent mažai uždirbantiems“, – tikino S. Krėpšta.

„Valstiečiai“ – prieš GPM tarifo mažinimą

Seimo pirmininko pirmoji pavaduotoja Rima Baškienė, „valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis, Teisės ir teisėtvarkos, Biudžeto ir finansų bei Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetų vadovai Agnė Širinskienė, Valius Ąžuolas ir Guoda Burokienė, o taip pat Aušrinė Norkienė, Vida Ačienė, Audronė Jankuvienė, Laimutė Matkevičienė ir Tomas Tomilinas registravo siūlymą GPM nekeisti.

Socialinių reikalų ir darbo komiteto narys T. Tomilinas sako, kad šalies vadovo siūlyme dėl GPM mažinimo „rizikų yra daugiau nei galimos naudos“.

„Savivaldybių biudžetai jau dabar yra tokioje neidealioje būklėje, matome, kad pinigai galimai nueis ne į vartojimą, o taupymą, kas šiuo metu nėra labai aktualu. Trečia, bus negatyvus poveikis skurdo ir nelygybės rodikliams“, – BNS sakė T. Tomilinas.

Pasak A. Širinskinės, GPM mažinimas didžiausią poveikį turės tiems, kurių atlyginimai yra dideli, ir tikėtina, kad tų papildomų pajamų jie nenaudos, o kaups.    

Savivaldybių biudžetai jau dabar yra tokioje neidealioje būklėje, matome, kad pinigai galimai nueis ne į vartojimą, o taupymą.

Ji pateikė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos skaičiavimus, kad GPM mažinimas bendrą skurdą padidins 2,5 proc., o tarp senyvo amžiaus žmonių – 2,3 proc.

„Tai rodo, kad atotrūkis tarp mažas ir dideles pajamų gaunančių žmonių tik didės“, – BNS teigė A. Širinskinė.

„Valstiečiai“ siūlo sparčiau didinti neapmokestinamąjį pajamų dydį (NPD), kuris dabar siekia 350 eurų.  

„Turime sparčiau didinti NPD, nes tai socialiai teisinga ir labiausiai skatina vartojimą. Diskutuosime ir dėl spartesnio NPD didinimo. Mus tinka tokia priemonė“, – tvirtino T. Tomilinas.

Grupė Seimo narių – už GPM mažinimą tik mažiausių pajamų gavėjams

Kita grupė parlamentarų siūlo nuo liepos iki gruodžio pabaigos taikyti 15 proc. GPM visų darbuotojų pajamoms iki vieno vidutinio darbo užmokesčio - 1358,6 euro.

Tokio siūlymo iniciatoriai valdantiesiems priklausantis socialdarbietis Gediminas Kirkilas, socialdemokratė Rasa Budbergytė, konservatorė Irena Degutienė, „valstiečių“ frakcijai priklausantis Naglis Puteikis ir Mišrios Seimo narių grupės atstovai Povilas Urbšys ir Algirdas Butkevičius. 

Prezidentas siūlo 5 punktais mažinti GPM ir 50 eurų – iki 400 eurų padidinti NPD. Jeigu Seimas jiems pritartų, nauji tarifai įsigaliotų nuo liepos.

Nuo 20 proc. iki 15 proc. GPM siūloma mažinti laikinai – iki metų pabaigos ir taikyti jį darbuotojų pajamoms iki trijų vidutinių darbo užmokesčių (VDU) – pirmąjį šių metų ketvirtį tai būtų 3724 eurai (iki mokesčių).

Dabar 20 proc. GPM taikomas pajamoms iki 7 VDU, o virš – 32 proc.

„Galiu pasakyti, kad labai atsargiai vertinu bet kokius mokestinius siūlymus, o ypač GPM mažinimą, kadangi nežinia, kiek laiko tęsis pandemija“, – spaudos konferencijoje antradienį sakė V. Šapoka.

Anot jo, Gitano Nausėdos siūlymas nuo 20 iki 15 proc. laikinai sumažinti GPM nesusijęs su  solidarumu.

„Mes negalime švaistytis valstybės lėšomis, ypatingai atkreipiant dėmesį į tai, kad GPM mažinimas 5 proc. yra ne apie solidarumą (...) Paprastas pavyzdys – 10 tūkst. gaunantis darbuotojas gaus papildomai 200 eurų per mėnesį, tai tikrai (prezidento pasiūlymas – BNS) ne apie solidarumą“, – sakė ministras.

Paklaustas, ar reikėtų peržiūrėti šių metų biudžetą, jei Seimas pakeistų mokesčius, V. Šapoka plačiau komentuoti atsisakė ir teigė, kad pirmiausia reikia sulaukti Seimo sprendimo.

G. Nausėdos pasiūlymą Seimas imsis svarstyti antradienį. Prezidentas siūlo laikinai nuo 20 iki 15 proc. mažinti GPM, taikant jį darbuotojų pajamoms iki trijų vidutinių darbo užmokesčių lygio, taip pat  nuo 350 iki 400 eurų padidinti neapmokestinamąjį pajamų dydį (NPD).

GPM mažinimui nepritaria premjeras Saulius Skvernelis, valdantieji „valstiečiai“ irgi skeptiškai vertina iniciatyvą mažinti GPM tarifą, dėl kurio, anot jų, daugiau išloštų dideles pajamas gaunantys gyventojai. Skeptiškai valstybės vadovo iniciatyvą vertina ir opozicija.

50 eurų padidinti NPD biudžete šiemet reikėtų rasti apie 40 mln. eurų, o kitais metais – 84 mln. eurų.

Jeigu Seimas jiems pritartų, mokestiniai pakeitimai įsigaliotų nuo liepos.

Lietuvos verslo konfederacija su prezidentūra pirmadienį ketina pasirašyti tai numatantį memorandumą, BNS patvirtino Lietuvos darbdavių konfederacijos prezidentas Danas Arlauskas.

„Pirmadienį mes pasirašome memorandumą dėl 5 proc. GPM mažinimo ir NPD padidinimo 50 eurų. Pasirašysime memorandumą su verslo organizacijomis, kad mes įsipareigojame nemažinti atlyginimų tiek, kiek sumažėjo būtent dėl tų mokesčių“, – BNS sakė D. Arlauskas.

Anot jo, šiam siūlymui taip pat pritaria profsąjungos, memorandumą pasirašys ir G. Nausėda.

Prezidentūra pranešė, kad profsąjungos pasirašyme pirmadienį dalyvaus, tačiau Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos (LPSK) pirmininkė Inga Ruginienė sako, kad profsąjungos dar nėra nusprendusios, ar pasirašyti memorandumą.

Ministerijos teigimu, labai tikėtina, kad dalis darbdavių GPM mažinimą panaudotų kaip likvidumo priemonę – tiek pat sumažintų atlyginimą iki mokesčių, išlaikant tokias pat pajamas „į rankas“.

Anot jos, tai paaiškės po to, kai dėl to penktadienį balsuos konfederacijos valdyba.

„Norime turėti valdybos nuomonę. Jeigu jie visi pasakys, kad dauguma už, tai turėsime vieną komentarą, nueisiu pirmadienį ir pasirašysiu. Jeigu prieš – tada bus išdėstyti argumentai, kodėl mes nepasirašėme“, – BNS sakė I. Ruginienė.

Pasak jos, informaciją apie ketinamą pasirašyti memorandumą LPSK išgirdo tik antradienį.

„Prezidentūra mus prieš faktą pastatė visai neseniai, to laiko suformuoti nuomonę beveik nebuvo. Mes skubame tai daryti ir atsakymas tikrai bus“, – pabrėžė I. Ruginienė.

Prezidentūros atstovai BNS sakė, jog apie būsimą memorandumo pasirašymą praneš tik penktadienio pavakarę.

Prezidentas Seimui siūlo laikinai iki metų pabaigos sumažinti gyventojų pajamų mokesčio tarifą nuo 20 iki 15 proc., taikant jį darbuotojų pajamoms iki trijų vidutinių darbo užmokesčių, taip pat ankstinti neapmokestinamojo pajamų dydžio didinimą 50 eurų.

Finansų ministerija ir premjeras nepritaria GPM mažinimui. Ministerijos teigimu, labai tikėtina, kad dalis darbdavių GPM mažinimą panaudotų kaip likvidumo priemonę – tiek pat sumažintų atlyginimą iki mokesčių, išlaikant tokias pat pajamas „į rankas“.

Prezidento pasiūlymai valstybei kainuotų apie pusę milijardo eurų. G. Nausėda šiuos siūlymus Seimui pateikė trečiadienį, tačiau Seimas kol kas jų nesvarstė.

Valdantieji „valstiečiai“ skeptiškai vertina iniciatyvą mažinti GPM tarifą, dėl kurio, anot jų, daugiau išloštų dideles pajamas gaunantys gyventojai. Anot „valstiečių“, socialiai teisingesnis yra spartesnis NPD kėlimas – jie siūlo šį dydį didinti 100 eurų.

„Klausimą dėl GPM mažinimo tikrai reikėtų išsamiai ir labai atsargiai išdiskutuoti. Finansų ministerijos analitikų vertinimu, nauda pažeidžiamiausioms gyventojų grupėms tokiu atveju būtų minimali, o didžiausią naują gautų ne tik kad turintys darbą, bet ir daugiausiai uždirbantys“,  – BNS sakė V. Šapoka.

Jis pabrėžė, kad dėl vaiko pinigų, NPD didinimo Vyriausybės ir prezidento pozicijos sutampa.

„Ne tik finansams ir ekonomikai, bet pirmiausiai žmonėms svarbu matyti, kad kartu dirba visos šalies valdymo institucijos. Gerai, kad ir prezidentas aktyviai įsitraukė į diskusiją bei teikia siūlymus papildyti Vyriausybės planą. (...) Džiaugiuosi, kad pritariama dėl vaiko pinigų, apie tai diskutavome ir Vyriausybėje, taip pat siūlėme didinti NPD, čia tikrai nuomonės su prezidentu sutampa“, – tvirtino V. Šapoka.

Skolintis galime tik protingai ir atsargiai, kad tiems patiems vaikams, kuriems mes šiandien duosime, ateityje nereikėtų už skolą mokėti dvigubai.

Jo teigimu, koronaviruso krizė dar nėra pasibaigusi, todėl visus pasiūlymus reikia vertinti itin atidžiai.

„Šiandien mums visiems tenka derinti sunkiai suderinamus dalykus, suteikti būtiniausią pagalbą ir greitą finansinę injekciją tiems, kuriems jos būtiniausiai reikia, tačiau tuo pačiu metu žiūrėti į ateitį, nes niekas tiksliai nežino kiek ilgai tęsis pandemija. Skolintis galime tik protingai ir atsargiai, kad tiems patiems vaikams, kuriems mes šiandien duosime, ateityje nereikėtų už skolą mokėti dvigubai“, – aiškino V. Šapoka.

Prezidentas penktadienį pasiūlė, kad vaikams iš nepasiturinčių ir gausių šeimų, taip pat vaikams su negalia ne vėliau kaip liepos mėnesį būtų išmokėta vienkartinė 200 eurų išmoka, o visiems kitiems vaikams – vienkartinė 120 eurų išmoka.

G. Nausėda taip pat siūlo sumažinti GPM tarifą nuo 20 iki 15 proc. darbuotojų pajamoms iki trijų vidutinių darbo užmokesčių lygio – 4 tūkst. eurų prieš mokesčius. Sumažintas tarifas galiotų nuo liepos iki metų pabaigos.

Prezidentas taip pat pasiūlė ankstinti numatytą NPD padidinimą ir pradėti taikyti 50 eurų didesnį (400 eurų)  NPD jau šiais metais.