Tai reiškia, kad gyventojai šioms įstaigoms nebegalėtų skirti iki 1,2 proc. jų sumokėto pajamų mokesčio (GPM).
Parlamentinis Biudžeto ir finansų komitetas (BFK) šią savaitę penkiais balsais už ir keturiais prieš tam pritarė, tačiau galutinį sprendimą priims Seimas.
Komitete per diskusijas vieni jo nariai rėmė draudimą dalį sumokėto GPM ir toliau skirti biudžetinėms įstaigoms, kiti sakė, kad be papildomų lėšų dalies darželių ar mokyklų veikla gali būti paralyžiuota.
Leisti dalį GPM skirti tik nevyriausybinėms organizacijoms daugiau nei prieš metus pasiūlė Ekonomikos komiteto narys liberalas Andrius Bagdonas. Vyriausybė jo idėjai pritarė, bet nusprendė, kad reikalingas dvejų metų pereinamasis laikotarpis, per kurį viešosios ir biudžetinės įstaigos turėtų laiko pasiruošti pokyčiams.
BFK šį terminą peržiūrėjo ir apsistojo ties 2025 metų sausiu.
BFK vadovas Mykolas Majauskas sako, kad paramą leidus skirti tik nevyriausybinėms organizacijoms, biudžetinės įstaigos nenukentėtų, nes dalis jų, pavyzdžiui, mokyklos, darželiai, paskatintų tėvų bendruomenes steigti labdaros fondus ir juose kaupti paramą, jų lėšas skirstytų bendruomenės, o ne, tarkme,, mokyklos direktorius.
„Didelės dalis biudžetinių organizacijų steigtų labdaros ir paramos fondus ir tokiu būdu ir toliau gautų per juos paramą, o jeigu tokių fondų nesukurtų, nėra jokių garantijų, kad tie pinigai automatiškai nukeliaus nevyriausybinėms organizacijoms“, – tvirtino komiteto vadovas.
Anot parlamentaro, tokiu atveju parama būtų skiriama tik organizacijoms, kurios rūpinasi viešuoju gėriu: „Kad savo sumokėtų mokesčių dalį asmenys nesusigrąžintų sau skirdami organizacijai, kuri teikia tiesiogiai jiems naudą“.
Tuo metu Lietuvos regionų frakcijos narys Andrius Palionis suabejojo, kad tokia forma bus geresnė už dabartinę.
Gausis tas pats. Tėvų komitetas įkurs nevyriausybinę organizaciją prie mokyklos ar darželio ir vėl tie patys asmenys sau skirstys paramos lėšas.
„Gausis tas pats. Tėvų komitetas įkurs nevyriausybinę organizaciją prie mokyklos ar darželio ir vėl tie patys asmenys sau skirstys paramos lėšas“, – teigė jis.
A. Palionis mano, kad nauja tvarka bus biurokratinė ir apsunkins paramos teikėjus: „Efekto nepasieksime“.
M. Majauskas pripažįsta, kad tvarką reikia keisti atsakingai, kad biudžetinės įstaigos negautų dvigubo finansavimo – stabilias lėšas iš biudžeto ir dar papildomą GPM dalį.
M. Majausko duomenimis, iš 1,6 mln. žmonių, kurie galėtų dalį GPM skirti paramai, tai daro 0,5 mln., iš jų tik 16 proc. skiria biudžetinėms įstaigoms: „Todėl biudžetines įstaigas išbraukus iš paramos gavėjų sąrašo nėra pagrindo teigti, kad dramatiškai pasikeis nevyriausybinių organizacijų situacija“.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovė Milda Saudargė sako, kad dabar yra apie 11 tūkst. nevyriausybinių organizacijų ir apie 23 tūkst. paramos gavėjų.
