Ligoninėms ir GMP stotims išdalinti apsauginiai akiniai, medicininės kaukės, antbačiai, chalatai, medicininės kepurės ir apsauginiai kombinezonai, sakoma Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) pranešime.

Penkioms šalies organizuojančios ligoninėms (Santaros klinikoms, Kauno klinikoms, Klaipėdos universitetinei ligoninei, Respublikinei Panevėžio ligoninei ir Respublikinei Šiaulių ligoninei), kurios pagal poreikį išdalina gautas asmens apsaugos priemones veikimo teritorijoje esančioms gydymo įstaigoms, nuvežta 23,5 tūkst. apsauginių akinių, 50 tūkst. vienkartinių medicininių kaukių, 328 tūkst. vienkartinių antbačių, daugiau nei 20 tūkst. vienkartinių chalatų, 225 tūkst. medicininių kepurių ir apie 7300 apsauginių kombinezonų.

Taip pat penkioms didžiųjų miestų greitosios medicinos pagalbos stotims pristatyta 10 tūkst. apsauginių akinių, 11 tūkst. vienkartinių medicininių kaukių, 22,5 tūkst. vienkartinių antbačių, daugiau nei 12 tūkst. vienkartinių chalatų, 25 tūkst. medicininių kepurių ir beveik 1700 apsauginių kombinezonų.

Taip pat Rietavo sav. mobiliai brigadai, Elektrėnų sav. ir Kupiškio r. sav. mobiliems punktams skirta po 1000 apsauginių akinių, 14 tūkst. vienkartinių medicininių kaukių, 7500 vienkartinių antbačių, 2500 vienkartinių chalatų ir 5000 vienkartinių medicininių kepurių. Atvežta ir vienkartinių apsauginių kombinezonų: Rietavui ir Elektrėnams – po 640, Kupiškiui – 584.

Siekiant užtikrinti racionalų asmeninių apsaugos priemonių naudojimą, SAM, bendradarbiaudama su ekspertais, nustatė penkis saugumo lygius, apibrėžiant, kokiais atvejais ir kokias konkrečiai asmens apsaugos priemones turėtų naudoti mūsų šalies gydymo įstaigose dirbantys medikai. Saugumo lygiai nustatyti atsižvelgus į medikų darbo specifiką, t. y. pacientų, su kuriais jie dirba, grupes, taip pat teikiamų paslaugų, patiriamo kontakto pobūdį ir kitus aspektus.

Vadovaujantis šiais lygiais taip pat bus lengviau įvardyti asmens apsaugų poreikį.

Informacija apie Lietuvos medikams paskirstytus asmens apsaugos priemonių kiekius yra nuolat skelbiama SAM internetinėje svetainėje.

Kaip rodo LRT Tyrimų skyriaus duomenys, iš trijų GMP dispečerinių buvo nutrauktas duomenų tiekimas į septynių GMP stočių – Varėnos, Prienų, Tauragės, Telšių, Vilkaviškio, Mažeikių ir Neringos – naudojamą įrangą: administratoriaus kompiuterį bei planšetes, kuriose į iškvietimą vykstantys medikai mato informaciją apie ligonį, ten užpildo informaciją apie jo sveikatos būklę bei, išspausdinę užpildytą kortelę, kartu su pacientu perduoda gydymo įstaigai.

Šiuo metu trys iš penkių šalies GMP stočių, teikiančių ir dispečerinės paslaugas – Kauno, Klaipėdos ir Šiaulių – informacinę sistemą perka iš Tarptautinės skubiosios medicinos akademijos (TSMA). Ji užtikrina duomenų perdavimą GMP ekipažams. Septyni šalies PSPC GMP skyriai, gaunantys pranešimus iš šių dispečerinių, naudojo „Atvira karta“ teikiamą informacinę sistemą „Colibris“.

LRT teigimu, GMP stotys, kurios naudojasi tik TSMA informacinės sistemos ir įrangos paslaugomis, sutrikimų nepatyrė.

LRT Tyrimų skyrius remdamasis neįvardytais šaltiniais kelia versiją, jog taip trijų įtakingų Kauno medikų valdoma įmonė bando išstumti konkurentus ir perimti Greitosios pagalbos sistemos Kaune, Klaipėdoje ir Šiauliuose aptarnavimą.

TSMA akcininkai yra trys Kauno medikai: LSMU Medicinos fakulteto Ekstremaliosios medicinos katedros profesorius Dinas Vaitkaitis, tos pačios katedros lektorius Paulius Dobožinskas ir to paties fakulteto Skubiosios medicinos klinikos asistentas Nedas Jasinskas.