Teismas sprendimą priėmė išnagrinėjęs Vilniaus miesto savivaldybės kasacinį skundą, praneša savivaldybė.

Aukščiausiasis Teismas taip pat panaikino žemesnės instancijos teismo sprendimo dalį, kuria D. A. Udriui buvo priteista 17 tūkst. eurų vidutinio darbo užmokesčio už priverstinę pravaikštą.

ELTA primena, kad D. A. Udrys buvo atleistas praėjusių metų liepą kaip „praradęs pasitikėjimą“.

Vilniaus apygardos teismas atleidimą buvo pripažinęs neteisėtu ir priteisė D. A. Udriui kompensaciją.

Savivaldybė šį sprendimą apskundė.

Judėjimo „Už pažangą!“ iniciatorius, po pusantrų metų narystės Liberalų sąjūdyje iš jo pasitraukęs Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto lektorius Markas Paura BNS tikino, kad pirmajame susitikime, kuriame aptartos judėjimo idėjos, dalyvavo per 30 asmenų, 20 iš jų pasirašė manifestą. Tikimasi partiją registruoti kitų metų vasarį.

„Pasitraukiau, nes pradėjo nebesutapti interesai. Ypač po Eligijaus Masiulio pasitraukimo, atėjus naujai vadovybei pradėjome nesusikalbėti, ypač vadovybė su eiliniais partijos nariais“, – teigė jis.

Pasitraukiau, nes pradėjo nebesutapti interesai. Ypač po Eligijaus Masiulio pasitraukimo, atėjus naujai vadovybei pradėjome nesusikalbėti.

Tarp ketinančiųjų steigti naują partiją – Lietuvos edukologijos universiteto profesorė, buvusi Liberalų ir centro sąjungos atstovė Giedrė Kvieskienė, taip pat iš Liberalų sąjūdžio besitraukiantys Vilniaus skyriaus atstovai Vidutis ir Daiva Šereikai.

Centro dešinės partija, anot M. Pauros, be kita ko, pasisako už vienos lyties santuokas, akcentuoja individo laisvę ir iniciatyvą, kuriantį žmogų, taip pat visuotinių bazinių pajamų, t. y. minimalų mėnesinės valstybės išmokos dydį visiems asmenims, nustatymą. Anot jo, taip pat būtų siūloma liberalizuoti švietimo, mokesčių sistemą.

M. Paura tikina, kad naujasis judėjimas „elgsis sąžiningai“ ir nevilios Liberalų sąjūdžio atstovų. Jis taip pat patikino, kad neketinama vienytis su Vilniaus taryboje atskirą grupę subūrusiais Liberalų sąjūdžio nariais ar buvusio šios partijos atstovo, europarlamentaro Antano Guogos galimomis politinėmis iniciatyvomis.

Tikimasi, kad partija dalyvautų jau 2019-aisiais vyksiančiuose savivaldos rinkimuose.

Liberalų sąjūdžio pirmininkas Remigijus Šimašius BNS savaitės pradžioje teigė nenustebsiantis, jei iš partijos pasitraukę buvę kolegos imsis naujų politinių iniciatyvų, bet nesureikšmino pastarųjų įvykių, kaip galimo partijos trupėjimo ženklų.

Liberalų  sąjūdžiui ir Darbo partijai teisėsauga yra pateikti įtarimai dėl kyšininkavimo ir prekybos poveikiu. Vykdant stambų politinės korupcijos tyrimą įtarimai pateikti ir koncernui „MG Baltic“.

Diskusijoje TS-LKD atstovės Agnės Zalanskaitės paskyroje buvo aptariamas originalus dokumentas - rezistencijos kovų metu platintas atsišaukimas, kuriame rašoma „Kolchozas - badas ir vergija. Kam brangi gyvybė, meskite išdavikišką tautai kolchozų organizavimo darbą! Mirtis išdavikams. Partizanai“.

D.Udrys į įkeltą nuotrauką su atsišaukimu sureagavo replika „O žudyti kolchozų organizatorius - moralu?“ Jis taip pat klausė:  „Pagal kokią definiciją kolūkio organizavimas prilygsta nusikaltimui prieš žmoniją, už kurį etikos normos leidžia grasinti nužudymu?“, o vėliau idėjo citatą su terorizmo apibrėžimu.

Į tai jautriai sureagavo daugelis diskusijos dalyvių.

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) atstovai kelia klausimą, ar D.Udrys gali toliau eiti pareigas, kai „Lietuvos partizanų ginkluotą pasipriešinimą okupacinei sovietų valdžiai prilygino terorizmui“ ir savo pasisakymais „įžeidė šimtus tūkstančių nuo okupacijos nukentėjusių asmenų ir jų šeimų“. Pažymima, kad tokie pareiškimai „suduoda stiprų smūgį ne tik jo asmeninei, bet ir „Go Vilnius“ bei Vilniaus miesto savivaldybės reputacijai“.

Pagal kokią definiciją kolūkio organizavimas prilygsta nusikaltimui prieš žmoniją, už kurį etikos normos leidžia grasinti nužudymu?

„Nesuvokiama, kaip vakarietiškai valstybinei įstaigai gali vadovauti žmogus, kuris ne tik neišmano mūsų istorijos, tačiau savo pasisakymais viešojoje erdvėje niekina Lietuvos laisvės kovotojus ir skleidžia Lietuvos valstybingumo svarbą nuvertinančias istorines interpretacijas. Tokie Vilniaus savivaldybei pavaldžios viešosios įstaigos vadovo pasisakymai yra skandalingi ir turi būti griežtai įvertinti miesto vadovų“, – išplatintame pranešime teigia Seimo TS-LKD frakcijos narys Adomas Bužinskas.

D.Udrys konservatorių pateikiamą diskusijos interpretaciją vadina niekuo nepagrįsta. Jis sako nepateisinantis sovietų vykdytų nusikaltimų, kolektyvizacijos ir kitų žmogaus teisių pažeidimų, nuo kurių nukentėjo ir jo artimieji, tačiau suabejojo dėl partizanų atsišaukime galimo įžvelgti grasinimo susidorojimu su civiliais.

„Tokią, kokia apibūdinama kreipimęsi, mano pasisakymų interpretaciją absoliučiai atmetu ir ji yra absoliučiai nepagrįsta. Karo metu civilių žudymą, įskaitant netgi civilius kolaborantus, ir grasinimus jiems fizine žala draudžia tarptautinė teisė. Diskusija vyko apie konkretų atsišaukimą, kuris atrodo kaip toks grasinimas. Siūliau diskutuoti, ar tai moralu ir teisinga“, - BNS sakė D.Udrys

„Kas dėl sovietinės valdžios - neturiu menkiausios abejonės, kad ta valdžia vykdė nesuskaičiuojamą skaičių žmogaus teisių pažeidimų, kuriuose nukentėjo ir mano giminaičiai ir kad kolektyvizacija buvo nepateisinama“, - pridūrė „Go Vilnius“ vadovas.

Liberalų sąjūdžio vadovas Meras Remigijus Šimašius sako pasisakymų nematęs, o savivaldybės įmonių vadovų darbą vertinantis „pagal rezultatus, o ne pagal kitus dalykus“. Vis dėlto jis sako nesutinkantis su D.Udrio pozicija.

„Mano pozicija labai aiški, ką ir Lietuvos partizanai pokariu darė ir daugeliu atveju tą darė labai efektyviai ir tinkamai: jeigu laisvė pavojuje, tai reikia gintis ir šiuo atveju ne biurokratija yra pirmoje vietoje, o bendražmogiškos vertybės ir laisvės gynimas. Man atrodo, viskas labai aišku, konkretu,didelių diskusijų nėra. Ir jei kažkas bando kolaboruoti okupantams, jis tampa laisvės priešu“, - sakė R.Šimašius.

„Sėdint XXI amžiaus pradžioje šalyje, kuri žengia demokratijos keliu ir kurioje reikalai klostosi į gerą, žmonės pamato laisvės vertybės, gyvena komfortiškai ir tolerancijos sąlygomis, pabandyti iš šios dienos pozicijų teisti žmones, kurie pokario metais kovojo už tai, kad mes šiandien tai turėtumėme - man atrodo, tai neadekvatu“, - pridūrė meras.