Atlieka valytojo funkciją

Pagrindinė inkstų paskirtis – pašalinti toksinus ir vandens perteklių iš kraujo. Jie padeda kontroliuoti kraujospūdį, raudonųjų kraujo kūnelių gamybą ir išlaiko mūsų kaulus sveikus. Filtruodami kraują, inkstai atlieka organizmo valytojo funkciją. Kai inkstai nefunkcionuoja, nuodingosios medžiagos, susidariusios vykstant medžiagų apykaitai, nepasišalina iš kraujo. Taip gali būti apnuodytas visas organizmas ir žmogus mirtų, jei kraujas nebūtų valomas jį dializuojant, kraštutiniu atveju – transplantuojant donoro inkstą.

Lėtines inkstų ligas galima diagnozuoti atlikus paprastus ir nebrangius tyrimus, tačiau gyventojai dėl šių tyrimų retai kreipiasi į gydytojus. Pritaikius efektyvius gydymo metodus, šios ligos ankstyvojoje stadijoje gali būti išgydytos.

Inkstų akmenys – viena dažniausių šeimos gydytojo aptinkamų inkstų patologijų. "Neseniai atlikus echoskopiją paaiškėjo, kad inkstuose turiu akmenį. Ruošiuosi vykti į užsienį. Ar tai nepavojinga?" – teiraujasi inkstų akmenlige sergantis "Kauno dienos" skaitytojas.

"Į užsienį galima vykti, tik reikia žinoti, kad akmenys gali judėti – leistis žemyn link šlapimo pūslės. Dėl to gali kilti ūmių skausmų, žmogus gali patirti priepuolį. Skausmai gali atsirasti dešiniajame ar kairiajame šone (priklausomai nuo to, kuriame inkste yra akmuo). Jie būna plintantys į apačią: šlapimo takus, kirkšnį. Profilaktikos siekiant išvengti priepuolio, galima sakyti, nėra. Akmenys gali sujudėti nuo bet ko. Numalšinti skausmą padeda spazmus atpalaiduojantys vaistai ir šiluma – karšta vonia", – pataria Kauno klinikinės ligoninės Hemodializės skyriaus vedėja gydytoja nefrologė Gražina Saulė Zakarackienė.

Jei skausmas labai intensyvus, nepakeliamas, reikia kviesti greitąją pagalbą. Pasak gydytojos, mažesnis akmenukas gali pasišalinti pats, tačiau pajudėjus didesniam, prireiks medikų pagalbos.

Inkstų akmenys ilgai gali nesukelti jokio diskomforto, todėl pacientai net neįtaria jų turintys. Inkstų akmenligės pasekmė gali būti inkstų uždegimai, o vėlesniame etape – inkstų funkcijos nepakankamumas.

Diagnozuoti inkstų akmenligę padeda šlapimo tyrimas, echoskopija, kompiuterinė tomografija, kartais atliekamas rentgenologinis tyrimas. Tuo atveju, kai įtariamas inkstų funkcijos nepakankamumas, reikia atlikti ir kraujo tyrimą: tiriamas kreatinino, kalio, šlapalo kiekis kraujyje. Tokius profilaktinius šlapimo, kraujo tyrimus vyresniame amžiuje reikėtų atlikti kartą metuose, jie atliekami su šeimos gydytojo siuntimu.

Čia kaip su skalbimo mašina. Jei į ją nepateks vandens, skalbiniai liks nešvarūs. Taip ir inkstai turi gauti vandens, kad išvalytų mūsų organizmą, išplautų visas nereikalingas medžiagas.

Skatina akmenų susidarymą

"Inkstų akmenys dažniau formuojasi tiems, kurių artimiausi giminės šia liga yra sirgę, arba jie patys valgo daug sūrių produktų, geria mažai vandens, vartoja daug kalcio. Visa tai skatina susidaryti akmenis. Norint išsaugoti inkstus sveikus, visų pirma, reikia gerti daug skysčių", – elementarią taisyklę primena G.S.Zakarackienė. Skysčiai išplauna inkstus, taip pat sumažindami tikimybę susiformuoti inkstų akmenims.

Pasak medikės, kai kurie pacientai klaidingai mano, esą gerdami mažiau skysčių neapkraus inkstų ir taip leis jiems pailsėti. "Čia kaip su skalbimo mašina. Jei į ją nepateks vandens, skalbiniai liks nešvarūs. Taip ir inkstai turi gauti vandens, kad išvalytų mūsų organizmą, išplautų visas nereikalingas medžiagas. Jei geriame mažai vandens, inkstai nevalo mūsų organizmo, formuojasi ir inkstų funkcijos nepakankamumas", – įspėja gydytoja.

Inkstų nepakankamumas gresia ilgą laiką sergantiesiems cukriniu diabetu (abiejų tipų), hipertonine liga, sergantiesiems lėtinėmis inkstų ligomis, ilgą laiką vartojantiems įvairius skausmą malšinančius vaistus. "Inkstų nepakankamumą analgetikai (vaistai nuo skausmo – red. past.) gali sukelti tuo atveju, kai yra vartojami dešimtmetį ar kelis. Pavyzdžiui, anksčiau močiutės kaimuose labai mėgdavo gerti citramoną. Ir tai kai kurioms sukeldavo inkstų funkcijos nepakankamumą", – prisiminė nefrologė.

Išsaugoti inkstus sveikus

Būtina kasdien išgerti ne mažiau kaip 1,5–2,5 l skysčių. Sūrus, labai aštrus maistas kenkia inkstams, todėl negalima juo piktnaudžiauti. Būtina gydyti lėtinius infekcijos židinius bei ūmius infekcinius negalavimus, nes šie gali tapti inkstų ligos priežastimi ateityje. Pacientai, vartojantys įvairius skausmą malšinančius medikamentus, rizikuoja susirgti lėtiniu inkstų nepakankamumu. Ypač inkstams kenkia nesteroidiniai uždegimus malšinantys vaistai: diklofenakas, paracetamolis, citramonas ir daug kitų.

Sergantys cukriniu diabetu, arterine hipertenzija ir tie, kurių šeimoje yra sergančiųjų inkstų ligomis, turi periodiškai atlikti tyrimus (šlapimo, kreatinino kiekio kraujyje nustatymą), sekti kraujospūdį. Tai padeda diagnozuoti inkstų ligas laiku.

Gyvybiškai svarbus organas

Inkstai atlieka keletą svarbių funkcijų:

• filtruoja kraują, pašalindami kenksmingas medžiagas, cheminių procesų organizme metu susidariusius skilimo produktus, organizmui svetimas medžiagas. Per parą inkstai perfiltruoja ir išvalo apie 180–200 litrų skysčio, o su šlapimu skysčių išsiskiria tik apie 1,5 l. Visa kita grįžta į kraujotaką. Sutrikus inkstų funkcijai, nuodingos medžiagos kaupiasi organizme ir jį nuodija;

• palaiko skysčių ir mikroelementų bei šarmų ir rūgščių pusiausvyrą organizme;

• gamina hormoną eritropoetiną, kuris aktyvina raudonųjų kraujo kūnelių gamybą kaulų čiulpuose;

• gamina fermentą reniną, dalyvaujantį kraujospūdžio reguliavimo procese;

• gamina aktyviąją vitamino D formą kalcitriolį. Jis būtinas kalciui įsisavinti iš maisto ir padeda formuotis kaulams.

Inkstai gerai funkcionuos, jei:

• arterinis kraujospūdis normalus (130–80mmHg);

• gerai kontroliuojamas diabetas – cukraus kiekis kraujyje artimas normai;

• gydomos šlapimo takų infekcijos;

• vengiama vaistų, galinčių pažeisti inkstus, pavyzdžiui, skausmo malšinamųjų ar gentamicino.