Papiktino sprendimas

Gyventojai situacija ėmė domėtis, kai sulaukė oficialaus įmonės „Green Admin“ patikinimo, kad kaupiamosios lėšos buvo panaudotos valstybinių vėliavų iškėlimui ir nukėlimui.

Tokį atsakymą gavę Žvejybos uosto rajono gyventojai kreipėsi į kaimynus su klausimu – ar ir kitų daugiabučių gyventojai sulaukė tokio pranešimo?

Kiti šio rajono daugiabučių gyventojai tikino, kad iš savo administratorių tokio pranešimo nebuvo gavę.

„Kaupiamosios lėšos negali būti nuskaičiuojamos tokiems darbams, kaip vėliavos kėlimas“, – pastebėjo viena gyventoja.

Tačiau kitas kaimynas priminė, kad valstybinių švenčių ar minėtinų datų metu privalu kelti valstybines vėliavas.

Naudota ne tam

Klaipėdos savivaldybės Statinių administravo skyriaus specialistas Algis Gaižutis patikino, kad namo administratorius neturėtų kaupiamųjų lėšų leisti tokioms paslaugoms.

„Įstatymas reglamentuoja, kam gali būti leidžiamos kaupiamosios lėšos. Kaupiamąsias lėšas galima naudoti tik namui atnaujinti ir tik vadinamiesiems privalomiesiems darbams, numatytiems ir nenumatytiems, finansuoti, o visoms kitoms būtinosioms reikmėms yra renkamos kitos bendrijos biudžete numatytos įmokos“, – paaiškino A. Gaižutis.

Sukauptos lėšos skiriamos namui atnaujinti pagal privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus ir gali būti naudojamos tik pagal paskirtį – ilgalaikiame plane numatytiems, taip pat ir nenumatytiems darbams finansuoti.

Algis Gaižutis. Vytauto Petriko nuotr.

Ieško paslaugų teikėjo

A. Gaižutis priminė, kad namų administratoriai turi prievolę laikytis nustatytų tvarkų – valstybines vėliavas privalu iškelti, kaip numato įstatymas.

„Kitaip jiems grės baudos. Namų administratoriai įvairiai sprendžia šiuos klausimus. Didžioji dalis įmonių perka šią paslaugą. Dažniausiai apklausos būdu atrenkama įmonė, kuri tokią paslaugą teikia. Patalpų savininkai supažindinami su apklausos rezultatais ir atrinktu tiekėju. Dažniausiai paslaugą perka trejiems metams“, – pasakojo A. Gaižutis.

Bendrijos dažniausiai sutaria ir koks atsakingas asmuo iškabins vėliavas.

Kaupiamosios lėšos leidžiamos tik šimtaprocentiniu gyventojų pritarimu.

„Jei bendrija turi vieną ar du namus. Žiūrint koks administratorius. Vėliava – ne inžinerinis įrenginys. Ir ne konstrukcija, o daiktas. O kaupiamosios lėšos gali būti tik tam panaudotos“, – patikino A. Gaižutis.

A. Gaižutis priminė, kad kaupiamosios lėšos leidžiamos tik šimtaprocentiniu gyventojų pritarimu.

„Tų dienų, kai privalu iškabinti vėliavas, nėra tiek daug“, – pastebėjo A. Gaižutis.

Lėšas grąžins

Įmonės „Green Admin“ direktorius Mindaugas Starkus, išgirdęs, kad gyventojai sulaukė oficialaus įmonės administratorės pranešimo, jog kaupiamosios lėšos buvo panaudotos vėliavų iškėlimui, patikino, kad tai klaida.

„Negali būti. Kažkokia klaida. Sunku pasakyti, kas tame name kelia vėliavas, mano kolega tuo užsiima. Bet tam negalime naudoti kaupiamųjų lėšų. Tikrai išsiaiškinsiu, kas per klaida“, – patikino M. Starkus.

Įmonės direktorius tikino, kad grąžinti lėšas nebus sudėtinga.

„Čia mažiausia bėda. Gali žmonės asmeniškai kreiptis. Tikrai bus ištaisyta. Reikia išsiaiškinti, gal ne už tą darbą buvo nuskaitymai. Daliai namų samdome paslaugą, dalyje keliame patys vėliavas“, – patikino M. Starkus.

Viliojo mažesniu tarifu

Bendrovės „Green Admin“ atstovai daugiabučio butų savininkams siūlė pigesnes paslaugas nei buvęs administratorius, tačiau vėliau paaiškėjo, kieno sąskaita.

„Green Admin“ ir gyventojų atstovo sudaryta sutartis leidžia tvarkyti namo teritoriją triskart rečiau, nei tai numato galiojantys teisės aktai.

Klaipėdos savivaldybės administracija teigia, kad tokia sutartis turėtų būti perrašoma, kad atitiktų miesto valdžios nustatytus reikalavimus.

Jeigu administratorius atsisakytų tai daryti, gyventojai turėtų kreiptis į teismą dėl sutarties sąlygų pakeitimo.

Į portalo Alfa.lt redakciją kreipėsi daugiabučio Minijos g. 128, Klaipėdoje, gyventojas Arminas (vardas pakeistas).

Vyras teigė, kad neseniai į jo buto duris pabeldė įmonės „Green Admin“ atstovė ir pasiūlė pasirašyti po pareiškimu, kad gyventojas sutinka keisti esamą namo administratorių, kuris esą tvarkytų namui priklausančią teritoriją už mažesnę kainą.

„Kiek pamenu, pasiūlymas skambėjo maždaug taip: mes jūsų namui pasiūlysime keliais centais mažesnį teritorijos priežiūros tarifą, o jūs pasirašote ant protokolo, kad balsuojate už „Green Admin“. Kadangi esu patenkintas dabartinio prižiūrėtojo veikla, o keliais centais pigesnis tarifas esmingai gyvenimo nepakeis, maloniai atsisveikinau ir uždariau duris. Bet vėliau iš kaimynų sužinojau, kad vyresnio amžiaus gyventojai susigundė pasiūlymu ir pasirašė ant pateikto lapo“, – pasakojo Arminas.

Šių metų liepą šio daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimas priėmė sprendimą sudaryti Jungtinės veiklos sutartį ir gyvenamojo namo administratoriumi pasirinkti „Green Admin“.

Nustebino sutarties punktas

Klaipėdiečio teigimu, yla iš maišo išlindo, kai jis sužinojo, kad namo administravimo paslaugų sutartyje, kurią sudarė „Green Admin“ ir Jungtinės veiklos sutarties dalyvių įgaliotas asmuo, nurodoma, kad namo Minijos g. 128 teritorija bus tvarkoma vieną kartą per savaitę.

Klaipėdos savivaldybės patvirtintos Klaipėdos miesto tvarkymo ir švaros taisyklės nurodo, kad administratorius ar jo samdytas rangovas teritoriją aplink daugiabutį namą privalo tvarkyti ne rečiau kaip tris kartus per savaitę.

Arminas svarstė, gal todėl naujas administratorius galėjo pasiūlyti mažesnį tarifą?

Įmonei, kuri tvarko daugiabučio teritoriją rečiau, nei nustato teisės aktai, ar nesilaiko kitų nustatytų savivaldybės taisyklių, gresia sankcijos.

Kita vertus, gyventojo teigimu, jų namo prižiūrėtojas teritoriją tvarko, kaip numatyta savivaldybės nuostatuose, tačiau ne visada spėja rinkti šiukšles ar lapus.

Vyras teigė tik galintis įsivaizduoti, kaip atrodytų namo kiemas, jeigu tvarkytojai čia darbuotųsi vos vieną kartą per savaitę – esą tai įmonė galėtų daryti vadovaudamasi sutartimi.

„Manau, tektų bristi per šiukšles ir lapų krūvas, o vasarą – vaikščioti takais, kur žolė būtų iki kelių“, – kalbėjo gyventojas.

Sutartyje tarp jungtinės sutarties dalyvių ir administratoriaus nurodoma, kad namo teritorijoje šiukšlių rinkimas, šaligatvių valymas ir sniego valymas nuo šaligatvių rankiniu būdu atliekamas kartą per savaitę. O žolės pjovimas – pagal poreikį, bet ne dažniau kaip du kartus per mėnesį.

Triskart per savaitę ir ne rečiau

2017 m. liepos 27 d. Klaipėdos savivaldybės tarybos sprendimu patvirtintose Klaipėdos miesto tvarkymo ir švaros taisyklėse nurodyta, kad asmenys privalo užtikrinti švarą ir tvarką tvarkomose teritorijose veikdami patys arba sudarydami teritorijos tvarkymo paslaugų sutartis, arba per bendrojo naudojimo objektų valdytojus.

Sprendimą dėl švaros ir tvarkos tvarkomose teritorijose užtikrinimo būdo asmenys turi priimti per tris mėnesius nuo šių taisyklių įsigaliojimo dienos.

„Taisyklės reglamentuoja, kad tvarkomos ir valomos teritorijos ne mažiau kaip tris kartus per savaitę“, – atsakyme redakcijai teigė Klaipėdos savivaldybės administracijos Statinių administravimo skyriaus patarėjas Algis Gaižutis.

Taisyklės svarbesnės už sutartį

Jeigu daugiabučio namo bendrija arba Jungtinės sutarties dalyvių įgaliotas asmuo pasirašo sutartį su administratoriumi ar kita įmone, kurioje nurodo, kad jų namo teritorija turi būti tvarkoma rečiau, nei nurodo savivaldybė, ir dalis gyventojų tuo yra nepatenkinti, kuriuo teisės aktu turėtų būti vadovaujamasi: savivaldybės taisyklėmis ar sutartimi?

A. Gaižučio teigimu, teritorijos tvarkytojas turėtų vadovautis miesto savivaldybės patvirtintomis taisyklėmis, kurios reglamentuoja, kad namui priskirta teritorija turėtų būti tvarkoma ir valoma ne mažiau kaip tris kartus per savaitę.

Savivaldybės atstovo klausėme, ar į gyventojų sudaromas sutartis su administratoriumi turėtų būti perkeliamos savivaldybės nuostatos dėl daugiabučių priežiūros, ar tai nebūtina.

„Manytina, jog siekiant aiškumo sudaromose sutartyse su teritorijos tvarkytoju turėtų būti nurodytas valomos ir tvarkomos teritorijos dažnumas, kuris neturėtų būti mažesnis, negu nustatyta taisyklėse“, – paaiškino A. Gaižutis.

Sutartis turėtų būti keičiama

Kaip tokiu atveju turėtų būti sprendžiama teisinė dilema, kai sutartis su administratoriumi dėl namo teritorijos priežiūros prieštarauja savivaldybės patvirtintoms nuostatoms?

„Sudarytos sutarties nuostatos turėtų būti pakeistos, kad atitiktų savivaldybės patvirtintas nuostatas. Vienai sutarties šalių atsisakius tai daryti, kita šalis turi teisę kreiptis į teismą dėl sutarties sąlygų pakeitimo“, – teigė Klaipėdos savivaldybės atstovas.

Įmonei, kuri tvarko daugiabučio teritoriją rečiau, nei nustato teisės aktai, ar nesilaiko kitų nustatytų savivaldybės taisyklių, gresia sankcijos.

Klaipėdos savivaldybės tarybos patvirtintų tvarkų ar taisyklių kontrolę pagal kompetenciją vykdo Viešosios tvarkos skyrius.

Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas numato, kad savivaldybių tarybų patvirtintų tvarkymo ir švaros taisyklių pažeidimas užtraukia įspėjimą arba baudą nuo 20 iki 140 eurų. Administracinis nusižengimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą nuo 140 iki 600 eurų.

Tikina, kad taisyklių laikosi

„Esame maloniai nustebinti jūsų skiriamu išskirtiniu dėmesiu mūsų įmonės veiklai bei teikiamoms paslaugoms. Toks dėmesys sufleruoja, kad esame teisingame kelyje, ir motyvuoja teikti tik kokybiškas paslaugas ir dar aktyviau plėsti savo esamų klientų ratą“, – atsakyme redakcijai teigė bendrovė „Green Admin“.

Įmonė tikina, kad daugiabučių namų teritorijų tvarkymo paslaugas teikia pagal klientų pageidavimus ir patvirtintas Klaipėdos miesto švaros taisykles.

Vis dėlto „Green Admin“ neatsakė į Alfa.lt klausimą, kodėl į sutartį su šio namo Jungtinės sutarties dalyviais įrašė punktą, kad teritoriją tvarkys tik vieną kartą per savaitę, kai Klaipėdos savivaldybės patvirtintos Klaipėdos miesto tvarkymo ir švaros taisyklės nurodo daug didesnį darbo krūvį.

„Tiek iš klientų, tiek iš veiklą kontroliuojančios Klaipėdos miesto savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus skundų ar nuobaudų nesame gavę“, – teigė įmonė.

Klaipėdos daugiabučio gyventojai atšaukė sprendimą sudaryti jungtinės veiklos sutartį ir namo priežiūrą patikėti bendrovei „Green admin“, kai suprato, kad juos apsuko aplink pirštą.

Persigalvoti gyventojams padėjo ir žinia, kad namo vadybininke galimai dirbs prastai užsirekomendavusi daugiabučių priežiūros specialistė.

Supratę apgaulę, atšaukė parašus

Klaipėdos Žvejybos uosto rajono kaimynai tarpusavyje šneka, kad iš daugiabučių gyventojų išviliojami parašai, teigiant, kad bus remontuojamas pastatas, o vėliau paaiškėja, jog jų kaupiamąsias lėšas ir kitą namo gyventojų bendrosios nuosavybės valdymą perima koks nors asmuo ar įmonė.

Alfa.lt duomenimis, taip nutiko ir daugiabutyje Žalgirio g. 1, Klaipėdoje. Pas šio namo butų savininkus vaikščiojo asmenys ir pasakojo, kad atliks remonto darbus. Surinkus parašus paaiškėjo, kad bus daromi ne darbai, o sudaroma jungtinės veiklos sutartis, kurios pagrindu net ne patys gyventojai valdys namą, o namas su visomis jo kaupiamosiomis lėšomis perduodamas UAB „Green admin“.

Kai atsikvošėjo ir suprato, ant kokių dokumentų pasirašė, gyventojai nedelsdami pakeitė savo nuomonę, atsisakė „Green admin“ paslaugų ir grįžo pas buvusį administratorių.

Nenori „draugauti“ su vadybininke

Ne tik galima apgaulė paveikė gyventojų apsisprendimą. Bėgti nuo „Green admin“ malonės žmones paskatino ir vieno asmens klausimas.

Pasirodo, apie įmonėje dirbančią vadybininkę uostamiestyje sklando įvairūs mitai. Anksčiau kitoje administravimo įmonėje dirbusi moteris tarp dalies Klaipėdos daugiabučių namų gyventojų užsirekomendavo kaip atsainiai į savo pareigas žiūrinti darbuotoja, galimai nevengianti taurelės.

Šios vadybininkės darbu buvo nepatenkinti ir Žalgirio g. 1 namo gyventojai, todėl galimai dėl to ji ir neteko darbo įmonėje. Gyventojai, sužinoję, kad vėl pateko į šios moters rankas, priėmė sprendimą taisyti situaciją ir sugrįžo pas buvusį administratorių.

„Pirma, „Green admin“, švelniai tariant, mus apgavo. Jų atstovai, vaikštinėdami po butus, miglotai pasakojo apie mistinius remontus, kad štai pasirašykite ant protokolo ir darbai bus atlikti. Dalis gyventojų, ypač senyvo amžiaus, net nesuprato, ant ko pasirašė, ir tik vėliau paaiškėjo, kad jų parašai leido įmonei šiame name sudaryti Jungtinės veiklos sutartį.

Antra, kaip vėliau paaiškėjo, namo vadybininke tapo liūdnai pagarsėjusi moteris, kuri anksčiau tas pačias pareigas ėjo kitoje įmonėje, kuri šiuo metu prižiūri mūsų namą. Mes tikrai buvome labai nepatenkinti jos darbu. Kaip specialistė visiškai nekompetentinga, keistai bendraujanti. Taigi, iš esmės bėgti nuo „Green admin“ mus paskatino būtent šie du aspektai – nešvarūs parašų rinkimai ir minėtos darbuotojos šešėlis“, – pasakojo pavardės nenorėjęs minėti Žalgirio g. 1 namo gyventojas.

Neigia rinkusi parašus

UAB „Green admin“ redakcijai atsiųstame komentare teigia, kad minėto namo gyventojų (gyventojų sudarytos jungtinės veiklos sutarties pagrindu veikiančio įgalioto asmens) ir UAB „Green admin“ buvo sudaryta paslaugų teikimo sutartis, kuria įmonė nurodytam namui yra įsipareigojusi teikti su bendrojo naudojimo objektų priežiūra susijusias paslaugas.

„Atkreiptinas dėmesys, kad daugiabučiame name administratorius UAB „Green admin“ jokių darbų neorganizavo ir tokios informacijos neteikė. Pagal mums pateiktą informaciją darbus organizavo ir galimai parašus rinko buvęs administratorius“, – teigiama komentare.

„Ne avarinis atvejis“?

Į redakciją besikreipusi viena šio daugiabučio namo gyventoja tikino, kad šildymas esą dingo praėjusį šeštadienį, kai Lietuvoje buvo minima Kovo 11-oji.

Moteris teigė, kad apie tai nedelsiant buvo pranešta namo prižiūrėtojui „Green Admin“, tačiau telefonu atsiliepęs įmonės darbuotojas neva pasakė, kad tai nėra avarinis atvejis ir šilumininkas atvyks tik pirmadienį.

Už lango buvo minusinė temperatūra, tačiau tai, pasirodo, ne visada gali būti vertinama kaip rimta priežastis iš karto padėti žmonėms.

„Šiandien jau ketvirta para, kai bute šalti radiatoriai, tačiau niekas nereaguoja į mūsų prašymus padėti. Name gyvena garbingo amžiaus žmonės, jaunos šeimos su mažais vaikais. Nebežinome, ko griebtis. Gal čia vienintelė išeitis – susivienyti su kaimynais ir atsisakyti „Green Admin“ paslaugų?“ – antradienį piktinosi Renatos vardu prisistačiusi Taikos pr. 21A namo gyventoja.

Nebežinome, ko griebtis.

Pyktį liejo ir feisbuke

Apie tai, kad gyventojai tapo tarsi įkaitais ir kelias paras kenčia šaltį, istorijos ėmė sklisti ir socialiniuose tinkluose.

„Ketvirta para nešildomoje patalpoje. Nieko tokio, rytoj sutvarkys, įdomu, kiek dar bus tokių „rytojų“. „SOBO“ direktorius Zigmas Šlepetis pažadėjo. Namo administratorius Justinas Švatas irgi pažadėjo – darbininkai dirbs, kol sutvarkys. Šilumininkas iš „Lambertos“ sakė – viskas čia gerai sistemoje. Gerai?! Šį žodį keičiu į „labai blogai“, – „Facebook“ paskyroje parašė Irena.

Kita namo gyventoja Liliana socialiniame tinkle kilusioje diskusijoje teigė, esą bėdos prasidėjo tada, kai gyventojai atsisakė „Mano Būsto“ paslaugų ir namo priežiūrą patikėjo „Green Admin“.

„Kai mūsų namas atsisakė „Mano Būsto“ paslaugų, tai ir prasidėjo problemos. Anksčiau problemos buvo sprendžiamos operatyviai, o dabar kol tris kartus nepaskambinsi, tai ir nieko negausi. Tad reikia labai pagalvoti prieš pereinant į mažas namų valdybas“, – rašė Liliana.

Nešilo vienas radiatorius?

Bendrovės „Green Admin“ vadybininkas Vaidas Barakauskas patikino, kad situacija buvo kiek kitokia, nei teigia gyventojai – savaitgalį nešilo tik vieno buto vienas radiatorius.

„Tikrai nebuvo taip, kad šilumos neturėjo visi vienos laiptinės gyventojai. Name vykdoma renovacija, šildymo sistema dar nėra keičiama, vyksta tik pasiruošiamieji darbai. Šiuo metu butuose šalia senųjų vamzdžių vedami nauji. Šildymo sistema į juos bus „paleidžiama“ tik tada, kai baigsis šildymo sezonas. Senieji vamzdynai yra sutrūniję, seni. Minimame name vienoje vietoje šie seni vamzdžiai prakiuro ir nutrūko. Tą dalį reikėjo greitai remontuoti, dėl šios priežasties kitoje vamzdyno dalyje užsinešė seni vožtuvai, todėl nutrūko šilumos tiekimas. Dėl šios situacijos nešilo tik vienas radiatorius viename bute. Tai truko savaitgalį, pirmadienį gedimas buvo pašalintas“, – paaiškino V. Barakauskas.

Pasak jo, renovacijos metu, kol „paleidžiamas“ naujas vamzdynas, panašių atvejų atsitinka. Todėl gyventojai informuojami, kad galimi šildymo sutrikimai. Kad ir kaip sunku, vamzdyną name pakeisti būtina.