„Atsakydami į Jūsų paklausimą pranešame, kad generalinė prokurorė Nida Grunskienė yra pavedusi Generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamentui patikrinti 2023 m. liepos 26 d. prokuroro priimto sprendimo nutraukti ikiteisminį tyrimą pagrįstumą ir teisėtumą. Šiuo metu šis patikrinimas nėra baigtas. Detalesnę informaciją pateiksime baigus patikrinimą“, – rašoma Generalinės prokuratūros atstovės Ritos Stundienės atsakyme BNS.

Vilniaus apygardos prokuratūra tyrimą dėl testų pirkimo nutraukė liepos pabaigoje. Įtarimai panaikinti visiems įtariamiesiems, tarp jų – biofarmacijos įmonės „Profarma“ vadovei Editai Mištinienei, buvusiam Vilniaus miesto tarybos nariui Redui Laukiui.

Šį ikiteisminį tyrimą Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT) vykdė trejus metus – nuo 2020 metų vasaros.

Ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas koronaviruso pandemijos pradžioje iš „Profarmos“ už 6 mln. eurų įsigytų testų. Pirkimą vykdė Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija (NVSPL).

Per ikiteisminį tyrimą įtarimai dėl galimo sukčiavimo ir nusikalstamu būdu gauto turto legalizavimo buvo pareikšti „Profarmos“ vadovei E. Mištinienei ir R. Laukiui. Dar trims asmenims – byloje minimų kitų bendrovių akcininkams ir vadovams – buvo pareikšti įtarimai dėl nusikalstamu būdu gauto turto legalizavimo.

Įtarta, kad „Profarma“ klastojo dokumentus ir pirkėjui pateikė melagingus duomenis apie greitųjų testų gamintoją. Prokuratūra anksčiau skelbė, kad pirkėjas buvo suklaidintas, prieš sudarant sutartį galimai neatliko rinkos tyrimo bei neįvertino perkamos prekės kainos ir rinkos sąlygų.

Bylos duomenimis, šias galbūt apgaule įgytas lėšas vėliau buvo bandoma legalizuoti pervedant susijusiems asmenims ir į lengvatinio apmokestinimo zonoje registruotos bendrovės sąskaitas.

Įmonė sako patyrusi daug žalos

Vilniaus apygardos prokuratūra liepos 21 dieną nutraukė ikiteisminio tyrimo dalį, nesurinkus pakankamai duomenų, pagrindžiančių įtariamųjų E. Mištinienės ir R. Laukio kaltę dėl galimo sukčiavimo. 

Dėl kitų nusikalstamų veikų – nusikalstamu būdu gauto turto legalizavimo bendrininkų grupėje – tyrimas E. Mištinienei, R. Laukiui ir dar trims asmenims buvo nutrauktas liepos 26 dieną.

Byla nutraukta nustačius, kad šių asmenų veiksmuose nėra nusikaltimų požymių.

Šie nutarimai per per 20 dienų nuo jo gavimo dienos galėjo būti skundžiami, bet Generalinė prokuratūra BNS informavo, kad duomenų apie gautus skundus neturi.

„Profarmos“ vadovė E. Mištinienė sako vykusį ikiteisminį tyrimą vertinanti kaip nesusipratimą, kuris itin neigiamai paveikė verslą.

„Nuo pat tyrimo pradžios buvo aišku, kad teisėsaugai užkliuvo formalūs ir farmacijos sričiai įprasti sutarties aspektai. Tenka apgailestauti, kad nepagrįstas ikiteisminis tyrimas apskritai buvo pradėtas ir nutrauktas tik po tokio ilgo laiko“, – rašoma BNS perduotame vadovės komentare.

„Įmonė bandymus ją sužlugdyti išgyveno, bet patyrė daug žalos – vien tiesioginiai patirti nuostoliai siekia apie 3,5 milijono eurų. Šioje istorijoje skaudžiausia buvo tai, kaip valstybė, o tiksliau ją atstovaujantys pareigūnai, elgiasi su savo piliečiais bei sąžiningais verslais“, – teigiama jame.

„Profarmos“ interesams atstovaujančio advokato Lauryno Lukošiūno teigimu, dėl įmonei padarytos žalos atlyginimo priteisimo iš valstybės bus sprendžiama.

„Įmonės atžvilgiu buvo imtasi neproporcingų priemonių, taikyti bereikalingi areštai, blokuota veikla. Tolimesni teisiniai veiksmai, be kita ko, priklauso nuo laukiamo Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimo“, – sako advokatas.

Anksčiau minėtame tyrime įtarimai dėl piktnaudžiavimo buvo pareikšti ir buvusiai sveikatos apsaugos viceministrei Linai Jaruševičienei. Jos byla buvo atskirta nuo šio tyrimo ir vėliau perduota Vilniaus miesto apylinkės teismą, kur yra nagrinėjama iki šiol.

Įmonė bandymus ją sužlugdyti išgyveno, bet patyrė daug žalos – vien tiesioginiai patirti nuostoliai siekia apie 3,5 milijono eurų.

Civilinė byla pasiekė EŽTT

Dėl iš „Profarmos“ pirktų greitųjų testų Lietuvoje vyko ir civilinė byla, jau persikėlusi į Europos Žmogaus Teisių Teismą (EŽTT).

„Profarma“ ir medicinos įrangos įmonė „Bona Diagnosis“ apskundė Lietuvą EŽTT dėl greitųjų testų byloje priteistų valstybei sumokėti 4 mln. eurų.

Pernai gegužę Lietuvos apeliacinis teismas nustatė, kad už COVID-19 pandemijos pradžioje pirktus greituosius koronaviruso testus buvo permokėta ir dviem bendrovėms nurodė grąžinti pinigus.

Šį bylinėjimąsi inicijavo prokuratūra, gindama viešąjį interesą.

Aukščiausiasis Teismas nepriėmė bendrovių „Profarma“ ir „Bona diagnosis“ kasacinių skundų.

Peticijose EŽTT bendrovės skundžiasi, kad Lietuvos teismai, nuspręsdami panaikinti pirkimo – pardavimo sutartis ir nurodydami bendrovėms grąžinti valstybei dalį pagal tas sutartis gautų pajamų, pažeidė Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos straipsnį, apibrėžiantį nuosavybės apsaugą.

Šis bylinėjimasis kilo dėl to paties neskelbiamų derybų būdu vykusio pirkimo, dėl kurio vyko ir baudžiamasis procesas.

Kaltinimas – lyg diagnozė

Buvusi sveikatos apsaugos viceministrė L. Jaruševičienė jau du teismo paskirtus posėdžius teikė parodymus apie pirmojo karantino metu vykusį greitųjų testų pirkimą. Liudijimą apie dviejų parų įvykius buvusi viceministrė tęs ir trečią dieną.

L. Jaruševičienė nuo pat pradžių, tik jai pareiškus įtarimus, neigė pasielgusi neteisėtai. Pirmą kartą su teisėsauga susidūrusi medikė neslėpė nuostabos dėl keistų teisėsaugos darbo metodų.

„Kaltinamasis aktas – kaip diagnozė. Medicinoje kiekvieną diagnozę reikia pagrįsti tam tikrais simptomais. Negali tiesiog susigalvojęs pasakyti, kad štai tam yra vėžys, o kitam – gripas. Turi būti tam tikrų ligos simptomų. Kai skaitau kaltinamąjį aktą ir matau, kokiais simptomais grindžiama diagnozė man, tampa labai keista“, – stebėjosi L. Jaruševičienė.

Buvusi sveikatos apsaugos viceministrė kaltinama įgaliojimų viršijimu ir piktnaudžiavimu tarnyba, priimant sprendimą greitųjų testų pirkimo istorijoje. Valstybės biudžetas 2020-ųjų kovo viduryje, įsigijus greitųjų COVID-19 testų, pamažėjo maždaug 6 mln. eurų.

Kaltinamasis aktas – kaip diagnozė. Medicinoje kiekvieną diagnozę reikia pagrįsti tam tikrais simptomais. Negali tiesiog susigalvojęs pasakyti, kad štai tam yra vėžys, o kitam – gripas.

„Prokuroras iš kelias paras trukusio proceso, per kurį buvo daug įvairių įvykių, išrenka epizodus, tada juos iškarpo. Pašalintos dalys, kuriose aš savo veiksmus derinu arba su ministru, arba su premjero patarėju, arba su abiem. Taigi, derinimo elementas dažniausiai yra iškerpamas keliose vietose, sakyčiau, yra sufabrikuoti arba netgi suklastoti momentai“, – aiškino L. Jaruševičienė.

Anot  buvusios viceministrės, iš tuomečio premjero Sauliaus Skvernelio jai duoto pavedimo yra išbrauktas žodis „šiandien“.  „Juk „šiandien pateikti užsakymą“ skamba visiškai kitaip nei „pateikti užsakymą“. Aš persiunčiu premjero laišką, nuo savęs pridedu, kad „šiandien, nedelsiant“ reikėtų paruošti operacijų vadovo sprendimą ir už tai esu kaltinama, kad tai padariau viršydama įgaliojimus“, – stebėjosi pašnekovė.

Pasak jos, tokį teisėsaugininkų elgesį vėl galima palyginti su gydytojo, kuris rašytų diagnozę, atrinkdamas tik tam tikrus simptomus: jam netinkančius atmestų, nes norėtų gydyti pacientą pagal savo sukurtą diagnozę, tada dar peržiūrėtų biocheminius kraujo tyrimus ir nutartų truputį pakeisti – pamažinti cholesterolio rodmenis, padidinti kalio kiekį ir padarytų taip, kad atitiktų jo norimą diagnozę.

Viltis žlugo

Praėjusių metų pirmąjį pusmetį L. Jaruševičienė neslėpė išgyvenusi labai kontrastingą emocijų paletę – nuo vilties apie laimingą pabaigą iki susitaikymo stoti prieš teismą.

Pastebėjimas: L. Jaruševičienė mano, kad ši byla verčia valstybės tarnautojus nedaryti nieko, kas nors šiek tiek gali būti rizikinga. (Justinos Lasauskaitės nuotr.)

Praėjusių metų vasarį  buvusiai viceministrei buvo patikslinti įtarimai. Į juos ji pateikė išsamius patikslintus atsakymus ir nesulaukė jokios reakcijos nei iš prokuroro, nei Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) pareigūnų.

„Gegužę pamačiau, kad mano sąskaitos banke jau nebeareštuotos, nes iki tol nei sąskaitomis, nei turtu 1,5 metų negalėjau disponuoti. Man tai pasirodė labai geras ženklas. Tada su advokatu kreipėmės į prokuratūrą, prašydami nutraukti tyrimą“, – beįsižiebiančią viltį minėjo L. Jaruševičienė.

Tačiau prokuroro atsakymas bloškė į niūrią kasdienybę – esą tyrimas negali būti nutrauktas, nes jis tęsiamas, tik pažymėtas  kitu numeriu. L. Jaruševičienė tikino, kad jai niekas nepranešė ir nepaaiškino, kodėl jos epizodas atskira byla yra išskirtas iš pagrindinės „Profarmos“ bylos, kurioje ikiteisminis tyrimas vykdomas dėl galimo sukčiavimo, dokumentų klastojimo, neteisėtu būdu įgytų lėšų legalizavimo ir piktnaudžiavimo sudarant greitųjų testų, skirtų COVID-19 virusui nustatyti, pirkimo sutartį.

Tyrimo duomenimis, sudarydama 6 mln. eurų vertės sutartį dėl greitųjų COVID-19 viruso nustatymo testų pirkimo, įmonė „Profarma“ galimai klastojo dokumentus ir pirkėjui pateikė melagingus duomenis apie greitųjų testų gamintoją.

Prokuratūra skelbė, kad L. Jaruševičienė „galimai teikė nepagrįstus ir neteisėtus reikalavimus ministerijai pavaldžios Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos vadovui ir darbuotojams”.

„Buvo nurodyta atlikti neteisėtus veiksmus, nesilaikant teisės aktų reikalavimų, taip nepagrįstai L. Jaruševičienė suteikė privilegijų bendrovei „Profarma”, todėl valstybė ir Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) patyrė didelę turtinę ir neturtinę žalą“, – skelbė prokuratūra.

Pateikė susirašinėjimą

Kalbant apie pirmojo karantino metu priimamus sprendimus, neišvengiamai tenka grįžti į daug nerimo visiems kėlusį laikotarpį. Pandemijos pradžia buvo beprotiškai sunkus ir įtemptas metas.

Jau minėjome, kad buvusi sveikatos apsaugos viceministrė tvirtina, kad sprendimo, dėl kurio yra teisiama, ji nepriėmė. Savo poziciją L. Jaruševičienė grindžia faktais: laiškais, skambučiais, SMS žinutėmis.

„Buvo daug derinimo telefonu. Taip buvo daroma tam, kad būtų greičiau. Aišku, dėl to sudėtinga pateikti telefonų išklotines, pagrindžiančias man duodamus nurodymus, bet vien jau iš to, kiek tų skambučių buvo ir kaip dažnai jie vyko, kokia tų pokalbių trukmė, galima susidaryti įspūdį. Be skambučių, esama susirašinėjimų, kuriuose duodami pavedimai, yra SMS žinučių“, – teismui parengtų argumentų paketu dalijosi buvusi viceministrė.

Pasak jos, žinutėse susirašinėjimas su dabartiniu Seimo nariu Luku Savicku (buvusiu Vyriausybės vicekancleriu) ir patvirtinimai, kad pirkimas nestabdomas, o tinkama komunikacija bus aptariama vėliau. L. Jaruševičienė pasakojo, kad skambino ir tuomečiam ministrui Aurelijui Verygai, kai jis jau buvo Vyriausybės posėdyje, kuriame spręsta dėl testų pirkimo, todėl teko rašyti SMS apie tai, kad epidemiologai priešinasi, atitinkamų rekomendacijų nėra, kad testai gali būti naudojami specifinėse situacijose.

„Ministras man atsakė, kad nesvarbu, vis tiek darome. Aš kelis kartus pateikiau skeptišką informaciją apie tą pačią priemonę ir mačiau, kad ministras jau turi nuomonę ir sprendimas yra priimtas“, – situaciją detalizavo buvusi viceministrė.

Anot L. Jaruševičienės, demokratinėje valstybėje gali pateiki savo nuomonę, bet neboikotuoji sprendimo, nes tada būtų anarchija. Ji esą ir buvo tas žmogus, kuris Vyriausybės kolegialiai priimtą sprendimą turėjo įgyvendinti.

Slidi riba

Civilinėje byloje dėl testų pirkimo jau padėtas taškas. Lietuvos apeliacinis teismas nurodė, kad greitųjų testų pirkimo sutartys, kurias 2020 m. kovą sudarė Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija ir bendrovė „Profarma“, „Profarma“ ir „Bona diagnosis“, yra niekinės ir negaliojančios nuo jų sudarymo momento. „Profarma“ valstybei turės grąžinti 145 200 eurų, o „Bona diagnosis“ – beveik 4 mln. eurų.

Viceministrė priminė, kad tuo metu buvo pakeistas Viešųjų pirkimų įstatymas ir buvo leista pirkimus vykdyti pagal supaprastintą procedūrą. Tai buvo padaryta prieš testų pirkimo procedūrą.

„Kai prasidėjo byla, kažkas iš Viešųjų pirkimų tarnybos  (VPT) komentavo, kad tai, kaip pirkimą vykdėme mes, galima daryti, bet tik ypatingomis sąlygomis. Vadinasi, kažkam iš VPT atrodė, kad karantino pradžia nebuvo ypatingos sąlygos. Siaubas. Mano supratimu, tai buvo ypatingos sąlygos, bet, žinoma, reikėtų, kad tas supratimas apie ypatingas sąlygas mūsų visų būtų vienodas. Manau, teisiškai turėtų būti nustatyti labai aiškūs kriterijai, nuo kada sistema persiverčia ir taikomos kitokios nei įprastai procedūros“, – viešųjų pirkimų niuansus minėjo L. Jaruševičienė.

Kaltinime taip pat parašyta, kad buvo ignoruoti kiti tiekėjai ir nepasirinktas pigiausias pasiūlymas. „Visų pirma, kiti tiekėjai nebuvo ignoruoti: kad kaltinime jie yra ignoruojami, tai nereiškia, kad taip buvo iš tiesų“, – pastebėjo buvusi viceministrė.

„Gavusi pigesnio tiekėjo pasiūlymą, iš karto skambinau nurodytu telefonu, bet niekas neatsiliepė. Laišką persiunčiau Vyriausybei, L. Savickui. Kitą rytą gavau kitą pasiūlymą. Skambinau kitam tiekėjui ir kalbėjau. Tą siūlymą ir vėl atidaviau Vyriausybei. Tačiau, kaip suprantu, Vyriausybė jau buvo apsisprendusi. „Profarma“ Vyriausybei pažadėjo, kad gali atrinkti ir atrinko pačius geriausiai veikiančius, aukščiausios kokybės testus. Vėliau atliktas tyrimas tai ir parodė, kad testai buvo tikslūs“, – priminė L. Jaruševičienė.

Situacija: Lietuva pirko testų už panašią kainą kaip ir kitos valstybės. (Ž. Gedvilos/BNS nuotr.)

Kokybė nesvarbi?

Kai kurios kaltinime nurodytos aplinkybės buvusiai viceministrei atrodo iš viso nesuvokiamos. Esą teigiama, kad testai buvo blogi. Taip pat teigiama, kad tuos testus reikėjo įsigyti pigiau. Tai ar jie buvo blogi ir netinkami, ar jie buvo geri, tinkami, tik per brangūs?

Pašalintos dalys, kuriose aš savo veiksmus derinau arba su ministru, arba su premjero patarėju, arba su abiem.

Pašnekovė taip pat priminė, kad Jungtinė Karalystė, turėdama Oksfordą, Kembridžą, daugybę žymių mokslininkų, nusipirko testų už tą pačią kainą, tačiau jų tikslumas buvo labai žemas. Slovakai lygiai taip pat – už tą pačią kainą nusipirko testų, kurių tikslumas buvo žemas.

„Lietuva nusipirko testų už panašią kainą kaip ir kitos valstybės, tačiau testų kokybės klausimas šiame tyrime yra paliktas visiškai nuošalyje“, – pabrėžė L. Jaruševičienė.

Prisiminusi to laikotarpio sumaištį, L. Jaruševičienė akcentavo ir tai, kad testai tuo metu nebuvo iki galo aprobuota priemonė. Be to, JAV maisto ir vaistų agentūra išleido gaires, atsuko visus biurokratinius varžtus ir pasakė, kad tokioje situacijoje galima naudoti viską, užtikrinant, kad ta priemonė veikia. Anot gydytojos, validavimas, atsakomybė, kuri turėtų būti gamintojo, perėjo tam, kuris tuos testus perka.

Pasak buvusios viceministrės, Vyriausybė, mažindama riziką, rinkosi tiekėją, kuris užtikrino validavimo procedūrą, juolab kad „Profarma“ turi kompetenciją, sertifikatus, patvirtinančius, kad ji gali tai atlikti.

„Man, kaip medikei, pasirodė, kad šis elementas buvo svarbus, bet aš nedalyvavau tame Vyriausybės posėdyje ir nežinau, kokiais argumentais buvo remiamasi“, – aiškino  buvusi viceministrė.

Įžvelgia riziką

Buvusi sveikatos apsaugos viceministrė neslėpė nusivylimo – šis teismo procesas, kaip viešas socialinis ritualas, anot L. Jaruševičienės, atskleidžia silpnąją mūsų valstybės pusę, parodo, kad mūsų valstybei reikia slidžių ir nieko nedarančių pareigūnų.

„Skaitydama bylos medžiagą, radau kolegos atsakymą. Tyrėja, matyt, jam parodė svarbų laišką ir paklausė, ką jis darė gavęs šį laišką. Kolega atsakė, kad greičiausiai nedarė nieko. Vadinasi, tokia pozicija priimtina. Tokiais procesais mes stumiame valstybės tarnautojus išsisukti nuo bet kokio judesio, nuo bet kokio pokyčio, nes, jei bent šiek tiek keiti sistemą, tenka labai didelė rizika“, – pastebėjo L. Jaruševičienė.

Buvusi viceministrė šypteli išgirdusi, kad ministerijoje liko populiarus posakis: „Prisiminkite, kaip buvo Linai“. Moteris  nežinojo, kad, kai 2020-ųjų vasarą jos namuose buvo atlikta krata, prasidėjo jos sekimo procesas – buvo filmuojama, fotografuojama, klausomasi telefoninių pokalbių. Iš dvejų metų sekimo, prokuroras nusprendė gal tik tris pokalbius įtraukti į bylą.

„Aš tikėjau, kad premjeras atsistos ir pasakys, kad taip, mes priėmėme sprendimą, taip, galbūt VPT atrodo, kad jis nebuvo pagrįstas, bet tuo metu, gelbėdami žmonių gyvybes, turėjome skubiai veikti. Nebuvo galimybių dvejus metus svarstyti – reikia ar nereikia. Tikėjausi, bet tokio pasakymo nebuvo“, – atviravo gydytoja.

Anot prokuratūros, ji „galimai teikė nepagrįstus ir neteisėtus reikalavimus ministerijai pavaldžios Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos (...) vadovui ir darbuotojams“.

„Buvo nurodyta atlikti neteisėtus veiksmus nesilaikant teisės aktų reikalavimų, taip nepagrįstai L. J. suteikiant privilegijų bendrovei „Profarma“, dėl ko valstybė ir Sveikatos apsaugos ministerija patyrė didelės turtinės ir neturtinės žalos“, – teigiama pranešime.

Sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos komandoje dirbusi viceministrė iš pareigų pasitraukė 2020 metų rugpjūtį, teisėsaugai pareiškus jai įtarimus.

Tyrimas vyko dėl laboratorijos iš bendrovės „Profarma“ įsigytų daugiau nei 500 tūkst. greitųjų serologinių testų, už juos buvo sumokėta daugiau nei 6 mln. eurų.

Buvo nurodyta atlikti neteisėtus veiksmus nesilaikant teisės aktų reikalavimų.

Apeliacinis teismas šiemet patvirtino, kad už testus valstybė permokėjo, todėl dviem bendrovėms, tarp jų ir „Profarmai“, nurodė grąžinti valstybei daugiau nei 4 mln. eurų.

Ikiteisminio tyrimo metu buvo apklausta daugiau nei 60 liudytojų, gautos specialistų išvados, atlikti kiti būtini proceso veiksmai.

Viceministrei pasitraukiant iš pareigų, ministras A. Veryga tvirtino, kad siaučiant koronaviruso pandemijai sveikatos apsaugos sistema susidūrė su labai daug iššūkių, reikėjo imtis greitų ir netradicinių sprendimų.

Generalinė prokuratūra pabrėžia, kad greitieji serologiniai testai yra naudotini ne COVID-19 ligai diagnozuoti, bet persirgtai infekcijai nustatyti.

Byla perduota Vilniaus miesto apylinkės teismui.

„Mes skundą teiksim, skundą aukštesnei instancijai rašysiu“, – BNS sakė Generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorė Sigita Vasiliauskienė.

Vilniaus apygardos teismas vasario 2 dieną skyrė 20 tūkst. eurų baudą Nacionalinei visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijai (NVSPL), o 4 mln. eurų ieškinį testus pardavusioms bendrovėms – atmetė.

Šis teismo sprendimas per 30 dienų gali būti apskųstas Lietuvos apeliaciniam teismui.

NVSPL atstovė Simona Kalvelytė BNS teigė, kad laboratorija sprendimo dėl apeliacinio skundo dar nėra priėmusi.

„Jo priėmimui skirta 30 dienų, tad dar turime kiek daugiau nei pora savaičių“, – sakė S. Kalvelytė.

Generalinė prokuratūra šioje byloje siekė niekiniais ir negaliojančiais pripažinti laboratorijos sudarytus sandorius dėl pusės milijono greitųjų COVID-19 testų įsigijimo ir valstybei iš juos pardavusių bendrovių „Profarma“, „Bona Diagnosis“ ir „Rouen Grains LV“ iš viso priteisti daugiau kaip 4 mln. eurų.

Teismas, priimdamas sprendimą, atkreipė dėmesį, kad laboratorija pripažino ieškinį.

Teisėjų kolegija konstatavo, jog NVSPL iš esmės neatliko viešojo pirkimo procedūros, bet besąlygiškai įvykdė Sveikatos apsaugos ministerijos nurodymą ir sudarė sutartį su konkrečiu Sveikatos apsaugos ministerijos atrinktu tiekėju.

Medicinos ir ortopedinių prekių mažmenine prekyba specializuotose parduotuvėse užsiimanti bendrovė „Bona Diagnosis“ įsigijo testus, juos pardavė biofarmacijos įmonei „Profarma“. Pastaroji testus papildomai sukomplektavo – pridėjo diagnostinį rinkinį, taip pat patvirtino testų kokybės atitikmenį.

„Profarma“ ir „Bona Diagnosis“ yra Lietuvoje registruotos įmonės, „Rouen Grains LV“ veikia Latvijoje. Bylos dalis, kurioje ieškinys pareikštas „Rouen Grains LV“, nutraukta.

Teismas paskelbė nustatęs bendrovės „Profarma“ nesąžiningus veiksmus – ji įsipareigojo parduoti savo pagamintus testus, nors iš tikrųjų tokių testų negamino.

Vis dėlto teismas konstatavo nenustatęs, kad šie veiksmai nulėmė sandorio neteisėtumą.