Šiuo metu princesė ruošiasi oficialiam debiutui per valstybinį renginį vėliau trečiadienį.

20-metė daugiau nei metus gyveno ir mokėsi Madride, pranešė visuomeninis transliuotojas NOS, remdamasis karališkaisiais šaltiniais.

2022-ųjų spalį princesė dėl grėsmės savo saugumui atsisakė planų gyventi studentiškame būste Amsterdame, praėjus vos kelioms savaitėms po to, kai pradėjo studijuoti Amsterdamo universitete politikos mokslus, psichologiją, teisę ir ekonomiką.

Fotografai ką tik pradėjusią studijuoti Nyderlandų sosto įpėdinę užfiksavo besišypsančią. Tuomet ji daug kalbėjo apie savo planus gyventi studentiškame būste.

Tačiau vėliau karališkoji pora pareiškė, kad jų dukra buvo priversta grįžti į griežtai saugomus rūmus Hagoje.

„Ji negali gyventi Amsterdame ir iš esmės negali išeiti iš namų [rūmuose] (...) Tai turi didžiulių pasekmių jos gyvenimui“, – tuomet sakė karalienė Maxima (Maksima).

Pareigūnai detalių nepatvirtino, tačiau šis žingsnis buvo žengtas praėjus kelioms savaitėms po pranešimų, kad Catharina-Amalia ir ministras pirmininkas Markas Rutte (Markas Riutė) buvo minimi organizuotų nusikalstamų grupuočių susirašinėjimuose, kurie sukėlė baimę, kad aukšto rango asmenys gali būti pagrobti.

NOS teigė, kad grėsmė princesės saugumui niekada nebuvo visiškai dingusi, tačiau, pritaikius nenurodomas priemones, ji vėl galėjo gyventi ir studijuoti Nyderlanduose.

Pranešama, kad dabar ji gyvena Amsterdame.

Trečiadienį Catharina-Amalia pirmą kartą atliks oficialų vaidmenį dviejų dienų valstybinio Ispanijos karališkosios šeimos vizito metu.

Supo teigimu, rytinė kaimynė, su kuria turi bendrą 1 340 km ilgio sieną, laiko Suomiją „nedraugiška valstybe ir šnipinėjimo bei piktavališkos įtakos veiklos taikiniu“.

„Nors kontržvalgybos darbas, žvalgybos pareigūnų išsiuntimas ir griežta vizų politika leido Suomijai praėjusiais metais susilpninti sąlygas Rusijos šnipams, žvalgybos operacijos tebekelia grėsmę“, – teigiama Suomijos žvalgybos agentūros pareiškime.

Manoma, kad kritinė infrastruktūra ir kibernetinė aplinka yra ypač jautrios Rusijos įtakos ir šnipinėjimo operacijoms.

Kokia pažeidžiama kritinės svarbos infrastruktūra, parodė pernykštis incidentas, kai Kinijos laivo inkaras sugadino povandeninį vamzdyną Suomijos vandenyse.

Supo taip pat pareiškė mananti, kad Rusija ir toliau naudos „imigraciją kaip ginklą“, kad parodytų „savo nepasitenkinimą Suomijos naryste NATO“ ir „veiksmų, kuriuos Rusija laiko nedraugiškais, pasekmes“.

Lapkritį Suomija uždarė keturis iš aštuonių sienos perėjimo punktų su Rusija, o reaguodama į prieglobsčio prašytojų antplūdį iki mėnesio pabaigos uždarė ir likusius.

Nors kontržvalgybos darbas, žvalgybos pareigūnų išsiuntimas ir griežta vizų politika leido Suomijai praėjusiais metais susilpninti sąlygas Rusijos šnipams, žvalgybos operacijos tebekelia grėsmę.

Nors po to Suomija iš dalies sušvelnino uždarymą, gruodžio 14 dieną ji vėl nusprendė uždaryti visą sieną.

Helsinkis teigia, kad prieglobsčio prašytojų antplūdį suorganizavo Rusija, ir vadina tai „hibridine ataka“.

„Tai ilgalaikė grėsmė, tai lengvas būdas Rusijai laikyti Suomiją įtampoje“, – sakė Supo laikinasis direktorius Teemu Turunenas.

Suomijos siena liks uždaryta mažiausiai iki balandžio 14 dienos. Tuo tarpu Suomijos vyriausybė rengia įstatymo projektą, kuris leistų „apriboti tarptautinės apsaugos prašymų priėmimą“ kai kuriose teritorijose.

Nors kelios Europos šalys praėjusiais metais įspėjo apie padidėjusią terorizmo grėsmę, Suomijos agentūra pareiškė, kad jos terorizmo grėsmės lygis tebėra antras pagal keturių balų skalę ir tikisi, kad toks išliks per visus 2024 metus.

Čekija, be kita ko, jau yra perdavusi Ukrainai tankų, kovinių sraigtasparnių ir daugkartinių raketų paleidimo įrenginių.

Už rezoliuciją trečiadienio vakarą balsavo 84 premjero Petro Fialos koalicijos parlamentarų. 17 deputatų buvo prieš ir 42 susilaikė.

Prieš kurį laiką Praha paskelbė apie iniciatyvą parūpinti Ukrainai 800 tūkst. artilerijos sviedinių už ES ribų. Pastaruoju metu daugėjo pranešimų apie amunicijos trūkumą Ukrainoje.

Pasak pareigūnų, grėsmę saugumui gali rodyti daug veiksnių. Pavyzdžiui, žmogus gali priklausyti ekstremistinei organizacijai, būti ginkluotos formuotės narys, turėti dalyvavimo karo veiksmuose patirties, būti įtrauktas į tarptautinį ieškomų asmenų sąrašą arba naudotis suklastotais dokumentais.

Be to, prie tokių asmenų galima priskirti žmones, kurie įtariami ar nuteisti už nusikaltimus Šengeno erdvėje arba kuriems uždrausta atvykti į Šengeno erdvę.

Kaip pažymėjo Centrinės kriminalinės policijos atstovai, pavojus vidaus saugumui nebūtinai reiškia, kad į Suomiją atvykęs žmogus kelia tiesioginę grėsmę.

Pasak pareigūnų, dėl didelio atvykėlių skaičiaus neįmanoma įvertinti jų visų keliamo pavojaus.

Nuo praėjusių metų rugpjūčio per rytinę sieną į Suomiją iš viso pateko apie 1,3 tūkst. trečiųjų šalių piliečių.

Migracijos departamentas teigia, kad atvykstančių baltarusių srautai jau mažėja, o verslas esą ieškosi darbo jėgos jau kitur, pavyzdžiui, Uzbekistane, Kirgizijoje, Kazachstane. Tačiau ar tikrai darbuotojai iš Vidurio Azijos kelia mažesnę grėsmę nacionaliniam saugumui ir iš kur gauti trūkstamų darbuotojų? Apie tai studijoje LNK žurnalistas kalbėjosi su Monika Grigalauskiene, Investuotojų forumo politikos ir korporatyvinių reikalų vadove.

– Socialinės apsaugos ir darbo ministerija siūlo nustatyti 43 tūkst. asmenų metinę baigtinę kvotą. Tokia sistema, aišku, negaliotų aukštos kvalifikacijos specialistams. Tačiau klausimas, ar verslui toks skaičius tinka?

– Na, reikėtų įsivertinti ir pažiūrėti, kokie yra tie skaičiai, kuriuos turime dabar. Mes turime daugiau negu 200 tūkst. užsienio piliečių, gyvenančių Lietuvoje ir dirbančių čia, prisidedančių prie mūsų ekonomikos. Tad tas skaičius atrodo šiek tiek mažas. Kelia nerimą tai, kad nustatant tą skaičių nelabai buvo tartasi su verslu. Šiandien mes kaip tik turėsime trišalės tarybos posėdį, kuriame ministras pristatys šį savo siūlymą. Būtų labai smagu išgirsti argumentus, kaip buvo pasirinktas tas skaičius, kodėl jis būtent toks. Šiek tiek neramu, kad mes ir dabar turime tam tikras kvotas, bet kai jos užsipildo, kas atsitinka, tai užsienio piliečiai vis dar gali įvažiuoti į Lietuvą, tačiau didžiulė administracinė našta krinta ant Užimtumo tarnybos pečių. Na, reikėtų gerai įsivertinti, kaip tas mechanizmas veiks realiai praktikoje ir ką darysime, kai ta kvota užsipildys, ir, žinoma, diskutuoti su verslu, ar tas skaičius tinkamas.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Sako, verslas dabar ieško žmonių jau iš kitų šalių, ne Baltarusijos ir Rusijos. Kokios tos šalys?

– Tos šalys gali būti įvairios. Šioje srityje labai gerai dirba „Investuok Lietuvoje“ talentų departamentas ir padalinys „Work in Lithuania“, kuris atlieka analizes, tikėdamasis atrasti rinkas, iš kurių Lietuva išties gali pritraukti darbuotojų, tiek aukštos kvalifikacijos, tiek žemesnės. Mes turime puikių pavyzdžių. Pavyzdžiui, Vilniuje dabar dirba daugiau kaip 30 darbuotojų iš Ganos: vairuoja autobusus, dirba gatvėse ir keliuose. Vadinasi, nėra taip, kad esame priklausomi nuo Vidurio Azijos regiono. Reikėtų pasižvalgyti kartais net ir tolėliau. 

– O gal kaip tik verslas pamatė tam tikrų rizikų, kviesdamas darbuotojų iš Uzbekistano, Kirgizijos, Kazachstano? Gal kalbama ne tik apie nacionalinį saugumą, bet tiesiog kultūrų skirtumą, kad tokius žmones labai sunku integruoti į europietišką darbo sistemą?

– Na, nacionalinis saugumas yra prioritetas numeris vienas. Nacionalinį saugumą, verslo nuomone, turi užtikrinti valstybinės institucijos. Jeigu VSD atkreips dėmesį į tai, kad reikia galvoti, ar iš tų šalių atvykstantys piliečiai negali sukelti pavojaus, tuomet bus atliekami tam tikri veiksmai. Kalbant apie kultūrinius skirtumus, labai priklauso, kuriame sektoriuje darbuotojai dirba, kiek kontakto su žmonėmis jie turi ir pan. Tai yra dar viena atskira ir labai svarbi tema, kai kalbame apie imigraciją. Mes negalime atkirti integracijos temos, visuomet turime galvoti apie tai, kaip juos integruosime mūsų visuomenėje.

– Galbūt dar ir Europoje yra likusių kokių nors Lietuvai draugiškesnių šalių, iš kurių galėtume atsivežti darbuotojų? Gal Rumunija, Bulgarija? O jei ne, galbūt, kaip minėjote, iš Afrikos?

– Europoje gali būti šalių, bet nereikia būti naiviems ir reikia suprasti, kad Europos ekonominis pragyvenimo lygis jau yra pakankamai aukštas. Mes ir dabar turime darbuotojų, atvykstančių iš ES šalių, iš Europos ekonominės erdvės šalių, JAV, bet tai yra labai maža dalis dabar čia esančių užsienio piliečių. Apie ką mes dar galime svarstyti, tai, pavyzdžiui, apie Sakartvelą. Tai –  draugiška Lietuvai, kultūriškai ne tokia tolima, europietiška šalis. Apie tokias šalis tikrai reikia mąstyti ir galvoti, kaip mes galime jiems pristatyti Lietuvos vertės pasiūlymą ir pritraukti darbuotojų. Na, o kalbant apie Afriką, prieš porą metų buvo vykdytas labai sėkmingas projektas su Nigerija. Pasirodo, Nigerijoje yra labai puikių informacinių technologijų specialistų ir verslas bendradarbiavo su nevyriausybine organizacija, veikiančia čia, siekdamas juos pakviesti.

– Visada kyla klausimas: negi nėra lietuvių, kurie galėtų užpildyti šias darbo vietas? Gal trūksta tik gero atlyginimo?

– Investuotojų forumo narių įmonės mums visada sako: jeigu mes iš tiesų turėtume pasirinkimą, mes tikrai mieliau įdarbintume Lietuvos žmones, nes atsivežti užsienietį vis dar kainuoja brangiau – sutvarkyti jo dokumentus, samdyti teisininkus, na, ir visi kiti kaštai.

– O kalbant apie aukštos kvalifikacijos darbuotojus, kuriems kvota netaikoma, kokia dabar situacija? Ar jie į Lietuvą mielai atvyksta? Kiek jų išvyksta? Ar jų neveikia kaistanti geopolitinė situacija?

– Žinoma, turime įsivertini, kad geopolitinė situacija veikia tiek investicijas, kurios ateina į Lietuvą, tiek darbuotojus, kurie renkasi arba nesirenka atvykti čia. Aukštos kvalifikacijos specialistų IRT (informacinių ir ryšių technologijų, – red. past.) sektoriuje šiuo metu turime įdarbinę apie 8 tūkst. Poreikis yra dar didesnis, jei kalbame apie įmonių plėtrą. Poreikis yra dar tiek pat iki 2025-ųjų. Mes turime kalbėti apie priemones, kuriomis galėtume labiau paskatinti aukštos kvalifikacijos specialistų čia atvykti, galbūt apie specialius pagrindus vizoms išduoti, apie tai, kuo mes galime laimėti šioje konkurencinėje kovoje, nes reikia pripažinti, kad visoje Europoje darbuotojų trūksta ir ypač aukštos kvalifikacijos darbuotojų. 

Įtariamasis buvo pašautas ir mirtinai sužeistas Briuselio policijai antradienį jį sulaikant.

„Šiais laikais Švedijai dar niekada nebuvo iškilusi tokia didelė grėsmė kaip dabar“, – žurnalistams sakė U. Kristerssonas po to, kai per išpuolį Belgijos sostinėje buvo nušauti du švedų futbolo sirgaliai ir dar vienas žmogus sužeistas.

„Visi požymiai rodo, kad tai teroro išpuolis, nukreiptas prieš Švediją ir Švedijos piliečius vien dėl to, kad jie yra švedai“, – sakė jis ir pridūrė, kad jaučia neapsakomą liūdesį.

Rugpjūtį švedų vidaus saugumo tarnyba SAPO padidino terorizmo pavojaus lygį iki ketvirto penkių balų skalėje, paskelbus vertinimą, kad dėl piktos musulmonų pasaulio reakcijos į protestus, kai šalyje buvo deginamas Koranas, ji tapo prioritetiniu taikiniu.

„Būtent dėl tokių pavojų SAPO šią vasarą padidino pavojaus lygį nuo trečio iki ketvirto“, – sakė U. Kristerssonas.

„Dabar jau žinome, kad buvo pagrindo nerimui, kurį išreiškė tiek jie, tiek mes vyriausybėje“, – pridūrė jis.

Ministras pirmininkas pažadėjo „saugoti mūsų atvirą, demokratinę visuomenę“.

„Jie nori mus įbauginti ir priversti tylėti. Taip neatsitiks“, – pridūrė jis.

Išpuolis įvykdytas pirmadienio vakarą Briuselyje prieš pat Belgijos ir Švedijos futbolo rungtynes.

Asmuo, prisiėmęs atsakomybę už ataką, socialiniuose tinkluose paskelbė, kad jį įkvėpė ekstremistinė grupuotė „Islamo valstybė“ (IS).

Žemųjų parlamento rūmų Užsienio reikalų komisija pritarė šiam pasiūlymui 11 balsų prieš devynis ir vienam nariui susilaikius. Jam įsigalioti reikės platesnio Šveicarijos vykdomosios valdžios leidimo.

Siūlymas svarstomas tuo metu, kai Šveicarijos įstatymų leidžiamoji valdžia prasidėjus naujai sesijai sprendžia daug su Rusija susijusių klausimų.

Dėl savo deklaruojamo neutralumo tarptautiniuose reikaluose Maskvos daugiau kaip pusantrų metų vykdomos invazijos į Ukrainą fone Šveicarija sulaukė tiek Rusijos, tiek Vakarų šalių kritikos. Jungtinės Valstijos ir kai kurios kitos Vakarų šalys, be kita ko, yra nusivylusios dėl Berno atsisakymo leisti Europos partneriams perduoti Ukrainai Šveicarijoje pagamintus ginklus.

Šveicarijos federalinė žvalgybos tarnyba ne kartą yra pranešusi apie Rusijos šnipų veiklą turtingoje Alpių šalyje, kuri dėl mažų mokesčių, veiksmų laisvės ir kitų priežasčių yra patraukli kai kuriems Rusijos oligarchams. Joje, ypač Ženevoje, taip pat aktyviai veikia tarptautinės ir Jungtinių Tautų organizacijos.

Dauguma parlamentinės grupės narių įspėjo dėl grėsmių, kurias Šveicarijos įmonėms, piliečiams ir nacionaliniams interesams kelia toks užsienio piliečių šnipinėjimas, sakoma pranešime. Šiame kontekste Rusija yra konkrečiai įvardijama.

Priduriama, kad oponentai paragino santūriai taikyti išsiuntimo iš šalies priemones, kol nekils pavojus Šveicarijos saugumui.

Be to, parlamento grupė 13 balsų prieš 10 ir vienam susilaikius atmetė pasiūlymą, kad Šveicarija prisijungtų prie „Rusijos elito, įgaliotinių ir oligarchų“ (REPO) darbo grupės, kurią įsteigė Didžiojo septyneto (G-7) grupė, siekdama kovoti su Rusijos interesais ir šios šalies prezidento Vladimiro Putino sąjungininkais dėl jo karo Ukrainoje.

Dauguma komisijos narių išreiškė nuomonę, kad darbo grupė dirba gerai, o Šveicarijos vaidmuo nesuteiks jokios pridėtinės vertės, sakoma pareiškime.

Šią savaitę devynios Vakarų šalys uždarė savo konsulatus Stambule arba, motyvuodamos grėsmėmis saugumui, perspėjo Turkijoje viešinčius piliečius dėl kelionių. Šios priemonės papiktino Turkiją, kuri ketvirtadienį protestuodama iškvietė šių šalių ambasadorius. Turkijos vidaus reikalų ministras apkaltino šalis, kad jos vykdo „psichologinį karą“ ir bando sužlugdyti Turkijos turizmo pramonę.

Turkijos užsienio reikalų ministras Mevlutas Cavusoglu (Mevliutas Čavušohlus) tvirtino, kad devynios šalys nepasidalijo su Turkijos pareigūnais informacija apie įtariamą grėsmę saugumui. Jo ministerija nurodė, kad tos devynios šalys yra Jungtinės Valstijos, Nyderlandai, Šveicarija, Švedija, Britanija, Vokietija, Belgija, Prancūzija ir Italija.

„Jie mums sako, kad turi konkrečios informacijos apie grėsmę. (...) Bet iš kur ji atsirado, kur yra grėsmė, kas ją įvykdys? Apie tai nėra jokios informacijos“, – sakė M. Cavusoglu per bendrą spaudos konferenciją su savo kolega iš Argentinos.

„Paklausėme mūsų Vidaus reikalų ministerijos. Jie sako, kad konkrečia informacija nesidalijama. (...) Paklausėme mūsų žvalgybos agentūros. Konkretaus keitimosi informacija nėra“, – skundėsi jis.

Ministras taip pat teigė, kad Turkija įtaria, jog dėl uždarymo yra „paslėptų motyvų“, įskaitant tariamą ketinimą pakenkti prezidento Recepo Tayyipo Erdogano (Redžepo Tajipo Erdohano) valdančiajai partijai prieš prezidento ir parlamento rinkimus, kurie planuojami gegužės 14 dieną.

„Jei jie bando sukurti įvaizdį, kad Turkija yra nestabili ir kad kyla terorizmo grėsmė, tai neatitinka nei draugystės, nei Aljanso dvasios, – sakė jis. – Tai ypač aktualu prieš rinkimus. Jei jie bando pastatyti [valdančiosios partijos] vyriausybę, prezidento vyriausybę, į sunkią padėtį, mūsų žmonės puikiai žino, kas už to slypi. (...) Tai nepasitarnaus jų tikslams.“

Šią savaitę Vokietijos ambasada, pranešdama apie savo konsulato uždarymą, nurodė galimų atsakomųjų išpuolių riziką po Korano deginimo incidentų kai kuriose Europos šalyse. JAV ambasada perspėjo savo piliečius dėl galimų išpuolių prieš bažnyčias, sinagogas ir diplomatines atstovybes bei kitas vietas, kuriose dažnai lankosi vakariečiai.

Lapkričio mėnesį per sprogimą populiariame Stambulo pėsčiųjų Istiklalo prospekte, esančiame pačioje miesto širdyje ir netoli kelių užsienio konsulatų, žuvo šeši žmonės, dar keli buvo sužeisti. Turkijos pareigūnai dėl išpuolio kaltino kurdų kovotojus.

Radikalios islamo grupuotės ir kairieji kovotojai taip pat yra surengę kruvinų išpuolių Turkijoje.

Vidaus reikalų ministras Suleymanas Soylu (Siuleimanas Soilu) ketvirtadienį sakė, kad Turkija šiemet jau surengė 60 operacijų prieš „Islamo valstybės“ grupuotę ir sulaikė 95 žmones. Praėjusiais metais per daugiau kaip 1 000 operacijų prieš šią grupuotę buvo sulaikyta beveik 2 000 IS įtariamųjų, sakė jis.

Turkijos užsienio reikalų ministerija praėjusį savaitgalį paskelbė perspėjimą Europos šalims dėl antiturkiškų demonstracijų ir to, ką ji pavadino islamofobija. Įspėjimas buvo paskelbtas po prieš savaitę vykusių demonstracijų prie Turkijos ambasados Švedijoje, kur prieš islamą nusiteikęs aktyvistas sudegino Koraną, o prokurdiškos grupės protestavo prieš Turkiją.

– Pratybų „Kibernetinis skydas 2022“ metu buvo išsiųsta 56 tūkst. laiškų, kurie imitavo kibernetinių sukčių žinutes. KAM skelbia, kad žalingus veiksmus atliko 7,1 tūkst. adresatų. Kokią grėsmę iš tiesų gali sukelti neatsargūs įmonių darbuotojų veiksmai?

– Atliekant tokius žalingus veiksmus iškyla grėsmė visos įmonės saugumui ir finansams. Tam, kad darbuotojas susidomėtų ir atliktų sukčiams parankius veiksmus, yra pasitelkiamos tiek socialinės, tiek ir psichologijos žinios. Tai sritis, kurioje sukasi dideli pinigai ir nuolat tobulinamos technologijos. Ne veltui neseniai ir Valstybės kontrolė atliko auditą „Kibernetinio saugumo užtikrinimas“ ir po jo numatė skirti daugiau lėšų visos šalies kibernetiniam saugumui.

Galiu pateikti ir keletą atakų pavyzdžių. Įsivaizduokite tokią situaciją: įmonės buhalteriui ar administratoriui yra siunčiamas neva jau pažįstamo įmonės atstovo laiškas, kuriame nurodoma nauja banko sąskaita. Nieko neįtardamas darbuotojas pakeičia banko sąskaitos informaciją sistemose. Taip bus padaroma tiesioginė žala įmonei. Dar vienu atveju gali nukentėti e. parduotuvės klientai. Jei pažeidžiamas e.  parduotuvės pašto serveris ar interneto svetainė ir įdedamas kenkėjiškas kodas, sukčiai gaus pirkėjų banko kortelių duomenis ir jais pasinaudos patys ar perduos trečiosioms šalims. Tokiu atveju parduotuvės pirkėjas gali netekti savo pinigų, bus pasinaudota ir jo tapatybe. Galiausiai tokie sukčių veiksmai pakenks pardavėjo reputacijai, nors, tiesą sakant, pirkėjui gali būti sunku nustatyti, kur būtent buvo nutekinti jo duomenys, nes gautais duomenimis ne visada pasinaudojama iš karto. Taip pat gali būti įdiegiama šnipinėjimo įranga ir kt. Tai tik keletas pavyzdžių. Skirtingų situacijų gali būti daugybė.

– Į ką paprastai nusitaiko programišiai?

– Iš pradžių dažniausiai siekiama gauti tam tikrą informaciją, o pagrindinis tikslas visais atvejais yra finansinė nauda. Paprastai tai būna slaptažodžiai, nes kas iš mūsų nesaugo slaptažodžių naršyklėje... Tai gali atrodyti patogu, bet tuomet prie visų verslo sistemų galima prisijungti pasinaudojus vienu e. laišku. Tiesą sakant, jei žmogus atlieka sukčiaus laiške ar žinutėje nurodytus veiksmus, pakenkti galima įvairiai. Juk slaptažodis yra prieiga prie mūsų teisių, duomenų, dokumentų ir darbovietės informacijos.

– Ar pandemija ir jau ilgą laiką besitęsiantis karas Ukrainoje, kurio metu naudojamos ir hibridinės atakos, rodo kibernetinių atakų suaktyvėjimą?

– Abu šie atvejai, kaip ir kitos krizės, tapo laiku, kai iš tiesų suaktyvėjo programišiai ir kibernetinės atakos, tačiau tai jau įprasta ir žinoma praktika. Atakos intensyvėja ir Juodojo penktadienio ir švenčių dienomis. Kartu pastebimas ir didėjantis visuomenės supratimas. Daugelis jau žino, kad įprastos antivirusinės programos nebepakanka, nes kenkėjai puola nuolat atsinaujinančiais ir kintančiais būdais.

– Į ką tuomet atkreipti dėmesį gavus naują laišką ar žinutę? Kas gali išduoti, kad tai yra pavojingas turinys?

– Tarptautinė organizacija „Mitre Attack“ nurodo, kad viso yra apie 193 skirtingi kibernetinių atakų būdai, kuriais galima pasinaudoti. Visi šie būdai dar yra derinami tarpusavyje ir taip sukuriami nauji atakų modeliai. Pirmiausiai jums gali padėti technologijos. Jei naudojate pažangias antivirusines sistemas, kurios atpažįsta brukalus, kenkėjišką turinį ar įsibrovimą į naršyklės įskiepį, net ir nuspaudus pavojingą nuorodą, greičiausiai suveiks apsauga ir neleis atidaryti tokio kodo. Vykdant plataus masto ataką tokia sistema taip pat ją atpažins ir toks laiškas net nepasieks adresato. Jei vartotojas gauna brukalą, tai jau yra laikomas kibernetiniu incidentu.

Sukčių siunčiamuose laiškuose pasitaiko klaidų e. pašto adrese.

Paprastai sukčių siunčiamą laišką išduoda ir turinys. Greičiausiai bus prašoma kažką greitai padaryti ar siūlys tai, kas atrodo per gerai, kad būtų tiesa. Taip pat atidžiai reikėtų peržiūrėti ir siuntėjo duomenis. Sukčių siunčiamuose laiškuose pasitaiko klaidų e. pašto adrese. Panašiu principu gali būti sukčių siunčiami ir neva valstybinių institucijų laiškai. Lietuvių kalba yra palanki tuo, kad jei tai yra mašininio vertimo atakos, sukčius galima atpažinti iš gramatikos klaidų ir nerišlaus teksto. Visais šiais atvejais reikėtų skubiai kreiptis į įmonės informacinių technologijų (IT) specialistus. Tiesa ta, kad kiekvienas negalime būti kibernetinio saugumo specialistu. Kartais net ir aš pats tik trečiame žingsnyje suprantu, kad mane jau pagavo, ir tenka pripažinti, kad technologijos nuolat keičiasi, todėl reikia domėtis, atnaujinti savo žinias.

– Socialiniuose tinkluose neretai pasitaiko istorijų, kai žmonės pasakoja užkibę ant sukčių jauko, kai jie pasinaudoja pažįstamų, draugų ar artimųjų vardais. Ar dažnos tokios atakos?

– Taip. Norint įgauti pasitikėjimą neretai minimi pažįstami asmenys, įmonės ar prisistatoma puikiai pažįstamu žmogumi. Turiu ir patarimą. Nors jis ir sunkiai praktiškai įgyvendinamas, tačiau naudingas, ir turėtume pasistengti jo laikytis. Jei norisi kažką atidaryti, pildyti prašomą informaciją, reikėtų palaukti tris minutes. Dažniausiai tai pažadina aiškumą ir padaromas teisingas sprendimas. Juk neretai tokiais laiškais žmonės yra klaidinami, kai yra užsiėmę, turi daug darbų ar yra pervargę. Galite arba pats vėliau atidžiai apžiūrėti tokį laišką, arba iš karto jį perduoti įmonės IT specialistams.

30 narių karinis aljanso pareiškimas, paskelbtas Madride vykstančiame aukščiausiojo lygio susitikime, pabrėžia, kaip smarkiai Rusijos įsiveržimas į Ukrainą pakeitė Europos saugumo padėtį.

Aukščiausiojo lygio susitikime susitarta dėl naujos NATO strateginės koncepcijos, kurioje teigiama, kad Rusija „kelia didžiausią ir tiesioginę grėsmę sąjungininkių saugumui ir taikai bei stabilumui euroatlantinėje erdvėje“.

„Negalime atmesti sąjungininkų suverenumo ir teritorinio vientisumo pažeidimo galimybės“, – teigiama pirmą kartą nuo 2010 metų atnaujintame dokumente.

Siekdami atremti Rusijos keliamą grėsmę, vadovai susitarė sustiprinti savo pajėgas Rytų Europoje.

„Sąjungininkai įsipareigojo mūsų rytiniame flange dislokuoti papildomas tvirtas, vietoje esančias ir kovai pasirengusias pajėgas, kurios, kada ir kur to reikia, bus padidintos nuo esamų kovinių grupių iki brigados dydžio dalinių ir turės patikimą greitai pasiekiamą pastiprinimą, iš anksto dislokuotą įrangą bei sustiprintą vadovavimą ir kontrolę“, – rašoma patvirtintoje NATO viršūnių susitikimo deklaracijoje.

NATO lyderiai pasmerkė Rusijos Ukrainoje vykdomą „siaubingą žiaurumą“ ir taip pat pažadėjo „sustiprinti politinę ir praktinę paramą“ Kyjivui.

Viršūnių susitikimo deklaracijoje teigiama, kad „siaubingas Rusijos žiaurumas sukėlė didžiules žmonių kančias ir masinį gyventojų perkėlimą, neproporcingai paveikusį moteris ir vaikus“.

Pagalba Ukrainai

NATO šalys jau skyrė Ukrainai milijardų dolerių vertės ginklų ir sulaukė prezidento Volodymyro Zelenskio prašymų suteikti daugiau ginkluotės ir paramos.

„Mums reikia daug daugiau modernių sistemų, modernios artilerijos“, – vaizdo ryšiu kreipdamasis į NATO viršūnių susitikimą trečiadienį sakė V. Zelenskis.

Jis pridūrė, kad finansinė parama yra „ne mažiau svarbi nei pagalba ginklais“.

„Rusija vis dar kasdien gauna milijardus ir išleidžia juos karui. Turime daugiamilijardinį deficitą, neturime naftos ir dujų jam padengti“, – sakė V. Zelenskis, pridurdamas, kad Ukrainai gynybai reikia apie 5 mlrd. dolerių per mėnesį.

Jis taip pat paragino taikyti Rusijai sankcijas, „kurios sustabdytų jos galimybes finansuoti karą“.

NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas paskelbė apie naują bendrą neletalinės paramos Ukrainai paketą, įskaitant saugaus ryšio įrangą ir kovos su bepiločiais orlaiviais sistemas.

Ukraina gali pasikliauti mumis tiek ilgai, kiek reikės.

Pagalba taip pat apims Ukrainos pajėgų mokymą, kad ilguoju laikotarpiu jos galėtų pereiti prie modernesnės vakarietiškos ginkluotės.

„Ukraina gali pasikliauti mumis tiek ilgai, kiek reikės“, – sakė J. Stoltenbergas.

Bloko generalinis sekretorius kiek anksčiau pažymėjo, kad aukščiausio lygio susitikimas Madride bus „istorinis ir transformuojantis“ septynis dešimtmečius gyvuojantį Aljansą, bandantį suvaldyti Maskvos įsiveržimo į Ukrainą padarinius.

„Susitinkame iškilus didžiausiai saugumo krizei, kokią esame patyrę nuo Antrojo pasaulinio karo“, – kalbėjo J. Stoltenbergas.

NATO ketina pradėti didžiausią savo gynybos ir atgrasymo pajėgumų pertvarką nuo Šaltojo karo pabaigos, stiprindama savo rytiniame sparne laikomas pajėgas ir smarkiai padidindama greitojo reagavimo pajėgų karių skaičių.