Pasak infekcinių ligų gydytojos med. m. dr. Ligitos Jančorienės, tokią liūdną statistiką lemia tai, jog hepatitas C – klastingas virusas, kuris ilgą laiką gali nepasireikšti jokiais požymiais, o infekcijos sukeltos pasekmės dažnai pastebimos jau esant labai pažengusiam kepenų pažeidimui.

Pažeidžia vieną svarbiausių vidaus organų

„Hepatitas C – tai hepatito C viruso sukeltas infekcinis susirgimas, pažeidžiantis vieną svarbiausių vidaus organų kepenis, galintis sukelti tiek ūminį, tiek lėtinį kepenų uždegimą. Yra žinoma, kad hepatitas C glaudžiai susijęs ir su vienos sunkiausiai gydomų onkologinių ligų, kepenų ląstelių vėžio, rizika. Negydomas šio viruso sukeltas uždegimas gali progresuoti į kepenų cirozę, kepenų funkcijos nepakankamumą“, – pasakoja infekcinių ligų gydytoja profesorė L. Jančorienė.

Neapsaugotas nei vienas

Nors į labiausiai pažeidžiamas rizikos grupes patenka švirkščiamąsias psichoaktyvias medžiagas  vartojantys, uždaromis, nehigieniškomis sąlygomis gyvenantys asmenys, nuo šio klastingo viruso, pasak L. Jančorienės, neapsaugotas nei vienas. „Hepatito C virusas perduodamas per kraują ir kontaktą su kitais organizmo skysčiais. Iš tiesų, didžiausią riziką užsikrėsti šio tipo virusu patiria švirkščiamąsias narkotines medžiagas vartojantys asmenys, tačiau tai anaiptol nereiškia, kad likusi visuomenės dalis nuo to apsaugota. Šiuo klastingu virusu galima užsikrėsti ir darantis tatuiruotes, veriantis auskarus, jei tam naudojami nesterilūs instrumentai, taip pat atliekant kai kurias medicinines manipuliacijas.

Anksčiau, iki hepatito C viruso diagnostikos pradžios, daug žmonių visame pasaulyje hepatito C viruso infekcija užsikrėtė per kraujo ar plazmos perpylimus, plazmos donorystę ar chirurginio gydymo metu. Dabar tokios rizikos jau nėra, nes donoro kraujas ir jo produktai yra labai kruopščiai patikrinami. Retai, bet klinikinėje praktikoje pasitaiko atvejų, kai virusu užsikrėtusi motina gali infekciją perduoti savo naujagimiui, dažniausiai gimdymo metu arba greitai po jo. Ši rizika ženkliai padidėja, jei motina yra užsikrėtusi dar ir ŽIV viruso infekcija“, – sako gydytoja.

Klastingas virusas nerodo simptomų

Blogiausia, pastebi profesorė, kad hepatito C viruso infekcija daugeliu atvejų ilgą laiką nesukelia jokių simptomų, todėl diagnozuoti šią ligą anksti dažnai yra sudėtinga. „Ūminio hepatito C inkubacinis periodas trunka nuo 1 iki 3 mėnesių, ir 8 iš 10 užsikrėtusiųjų ligos pradžioje nepajunta jokių simptomų, tokių kaip gelta, diskomfortas pilve ar šleikštulys, apetito stoka ar sąnarių skausmas.

Rečiau, prasidėjus ūmiam viruso sukeltam kepenų uždegimui, gali pakilti kūno temperatūra, kamuoti silpnumas, pasireikšti odos bėrimai. Pykinimas, vėmimas ar pilvo skausmai, daugeliui asocijuojasi su apsinuodijimu maistu, todėl esant šiems ligos požymiams apie ūminį kepenų uždegimą dažnai nepagalvojama. Kepenų pažeidimą dažniausiai išduoda pastebimai patamsėjusi šlapimo spalva, odos ir akių sklerų (odenų) pageltimas ar pakitusi išmatų spalva“, – atkreipia dėmesį L. Jančorienė.

Pasak jos, tik vidutiniškai 20 proc. atvejų po ūminio hepatito C yra pasveikstama savaime (spontaniškai), dažniau tai siejama su moteriška lytimi ir jaunu amžiumi (iki menopauzės), likusiais 80 proc. atvejų ūminis hepatitas C po 6 mėnesių pereina į lėtinį kepenų uždegimą, kuris, dažnai ilgą laiką be jokių simptomų ar klinikinių požymių, lėtai progresuoja į kepenų cirozę, kepenų funkcijos nepakankamumą ar kepenų ląstelių vėžį. Tokiais atvejais, ypač anksčiau, kai nebuvo efektyvaus hepatito C viruso infekcijos gydymo, esant labai pažengusiai kepenų ligai, gyvybę išgelbėti buvo galima tik atlikus kepenų persodinimą.

Kilus įtarimų, neatidėliokite vizito pas gydytoją

Pasak profesorės L. Jančorienės, kilus įtarimų ar jaučiant nuolatinį nuovargio, silpnumo pojūtį, pastebėjus neįprastų simptomų, būtina pagalvoti ir apie lėtinį hepatitą C, kreiptis į gydytoją ar laboratoriją ir pasitikrinti. „Tam pakanka atlikti atrankinį hepatito C testą (serologinį anti-HCV tyrimą). Aptikus hepatito C viruso infekcijos žymenis, reikia kreiptis į infekcinių ligų gydytoją ar gydytoją gastroenterologą, kuris atliktų daugiau tyrimų, nustatytų viruso genotipą, koncentraciją, įvertintų kepenų pažeidimo laipsnį ir paskirtų antivirusinį hepatito C viruso gydymą“, – sako profesorė – efektyviausias gydymas visada yra tas, kuris yra paskirtas laiku. Šiuolaikinė medicina pajėgi visiškai suvaldyti ir išgydyti hepatito C viruso infekciją, tačiau kiekvienas žmogus privalo jaustis atsakingas už savo sveikatą ir laiku kreiptis į sveikatos priežiūros specialistus“.

Proveržis hepatito C gydyme

Pasak profesorės L. Jančorienės, lėtinio hepatito C srityje per pastaruosius 10 metų įvyko reikšmingas proveržis, prilygstantis pasaulinės reikšmės įvykiams medicinos ir mokslo pasaulyje. Lėtinis hepatitas C šiandien yra pagydoma liga, nuo kurios pasveiksta net 95-99 proc. gydytų pacientų. 2011 m. registruota nauja vaistų grupė – tiesiogiai veikiantys antivirusiniai vaistai, kurių įdiegimas į klinikinę praktiką iš esmės pakeitė lėtinio hepatito C gydymą, o juos ištobulinus 2019 m. jau turimi  itin efektyvūs kelių veikliųjų medžiagų deriniai, dažnai suderinti vos vienoje ar keletoje tablečių. Vaistai vartojami tik per burną, gydymo trukmė sutrumpėjo iki 2-3 mėnesių, o jų saugumas taip pat patvirtintas. Tokie vaistai dažnai gerai dera su kitais pacientų vartojamais vaistiniais preparatais.

Sunkiausiu uždaviniu išlieka diagnozė

Profesorės teigimu, net ir pažengus medicinai sunkiausia ir toliau išlieka išaiškinti visus hepatito C virusu užsikrėtusius asmenis, kad būtų galima jiems paskirti efektyvų gydymą ir įgyvendinti PSO užsibrėžtą tikslą iki 2030 m. išnaikinti hepatito C viruso infekciją.

„Savo klinikinėje praktikoje vis dar susiduriame su pacientais, kurie nenoriai ateina pas gydytoją specialistą su išankstinėmis nuostatomis ir baimėmis, įsitikinę, kad hepatito C gydymas yra ilgas, labai sunkiai toleruojamas, mažai efektyvus, todėl pacientai ilgą laiką bijo kreiptis į gydytoją ir nenori gydytis. Pats laikas tokias nuostatas sugriauti, nes šiuolaikinis hepatito C gydymas yra palyginti trumpas, beveik nesukeliantis šalutinio vaistų poveikio ir labai efektyvus. Žmogus pasveiksta pilnai, kepenų ląstelės vėliau palaipsniui atsistato ir dažnai nelieka jokių buvusios ligos padarinių. Dėl to labai skatinu kiekvieną Lietuvos gyventoją bent kartą pasitikrinti dėl hepatito C ir kreiptis į gydytoją, jei būtų aptikti infekcijos žymenys“, –  skatina Vilniaus universiteto profesorė L. Jančorienė.