Ekstremalių situacijų – tokia 2020 metais buvo paskelbta pandemija – ir jų padarinių likvidatorius iki šiol galima automatiškai pripažinti paramos gavėjais, jie neprivalo tvarkyti paramos ir dėl jos apskaitos neteikia informacijos Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI).

VMI duomenimis, išimtis dėl labdaros per pandemiją nebėra aktuali – 2021 metais nė viena įmonė nenurodė suteikusi paramos fiziniams asmenims, pavyzdžiui, medikams ar savanoriams gydymo įstaigose.

Nebetaikyti šių išimčių pasiūlė grupė opozicijos parlamentarų: Agnė Širinskienė, Remigijus Žemaitaitis, Andrius Palionis, Rita Tamašunienė, Česlavas Olševskis, Beata Petkevič, Jonas Pinskus, Petras Gražulis, Asta Kubilienė. Jų parengtą Labdaros ir paramos įstatymo pataisą svarstantis Seimas parašė Vyriausybės išvados, o Finansų ministerija siūlo pritarti  iniciatyvai.

Jos autoriai sako, kad atšaukus išimtį „neliktų neskaidrių ir apmirusių, praktikoje nenaudotų nuostatų“.

Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) dar 2022 metų rugpjūtį nurodė, kad tokia tvarka yra ydinga antikorupciniu požiūriu, nes galimai sudaro prielaidas įmonėms elgtis nesąžiningai bei apsunkina paramos teisėtumą ir kontrolę.

Naujai Seimo narių iniciatyvai nepritarė vienintelė Vidaus reikalų ministerija – pasak jos, ateityje gali kilti ekstremaliųjų situacijų, kada valstybė negalės suteikti reikalingų priemonių visiems jų likvidatoriams, o atsižvelgiant į STT pastabas ji siūlo sugriežtinti paramos teikimo kontrolę.

Pataisas 2020 metų pabaigoje Seime inicijavo premjerė Ingrida Šimonytė bei tuometinis Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mykolas Majauskas – jie teigė, kad išlyga paskatins įmones ir nevyriausybines organizacijas ekstremalios situacijos metu teikti pagalbą medikams ir savanoriams.

Klastoja dažnai

Lietuvoje maždaug kas penkta naudota transporto priemonė yra su suklastota rida. Tai kuria nesąžiningos konkurencijos aplinką, nes suklastoti odometro rodmenys automobilio kainą nepagrįstai gali padidinti net ketvirtadaliu. Pirkėjui tai ir didesnės eksploatacijos išlaidos, ir didžiulis automobilio nuvertėjimas.

Toli gražu ne visi savininkai pagalvoja apie savo transporto priemonės ridą, nors odometras yra vienas iš svarbiausių nusidėvėjimo indikatorių. Du identiški automobiliai negali kainuoti lygiai tiek pat, jeigu vienas iš jų yra nuriedėjęs dukart mažiau. Detalių, pavyzdžiui, rato guolio, ilgaamžiškumas yra nevienodas nuvažiavus 150 tūkst. km ir dvigubai tiek. Tad, jeigu vairuotojas nežino įsigijęs transporto priemonę, kurios rida buvo perpus sumažinta, jis gerokai permoka už pirkinį.

Pasak įmonės „carVertical“ atstovo Mato Buzelio, džiugu, kad valstybės institucijos šiai problemai pagaliau skyrė daugiau dėmesio, tačiau nuvilia tai, kad šį pasiūlymą tikriausiai formavo ne tie, kurie išmano automobilių rinką.

Prancūzijoje už ridos klastojimą baudžiama daugiau nei 26 tūkst. eurų bauda ir dvejų metų laisvės atėmimo bausme.

 

Neaiškumų – gausu

Pašnekovo nuomone, LTSA siekis suklastotą ridą laikyti stambiu trūkumu ne tik nesprendžia problemos iš esmės, bet ir sukuria papildomą galvos skausmą pirkėjams, kurie nukenčia nuo sukčių sandorio metu. Vietoj supratingumo tokie vairuotojai, sužinoję apie automobilio suklastotą ridą, sulauks papildomų reikalavimų.

„Asmenys, nežinantys apie naujai įgyto naudoto automobilio suklastotus odometro rodmenis, privalės kažkokiu būdu spręsti ridos sugrąžinimo klausimą. Jeigu techninės apžiūros metu automobiliui nebus leista dalyvauti eisme, vairuotojas turės sukti galvą. Kas jam pakoreguos ridą? Ir kokią ridą tada nurodyti?“ – klausė M. Buzelis.

Jo įsitikinimu, niekuo nenusikaltę vairuotojai ne savo noru bus priversti juodojoje rinkoje ieškoti, kas atliks nelegalią ridos korekcijos paslaugą. Edukacine prasme tai veiks kaip savotiškas pirkėjų auklėjimas, tačiau užkardyti ridos klastojimą tai nepadės. Sukčiai ir toliau suks ridas, o pirkėjai dėl to kentės dvigubai.

Užsieniečiams neaktualu

Techninės apžiūros metu vertinami tik Lietuvoje fiksuotos ridos pokyčiai. Naudotų automobilių importas sudaro reikšmingą dalį visų šalyje įvykstančių sandorių, o iš ten – ir didžioji dauguma suklastotos ridos atvejų.

LTSA pasiūlymas laikyti odometro rodmenų sumažėjimą stambiu defektu neturės jokios įtakos iš užsienio įvežamiems automobiliams. Skirtingos šalys tarpusavyje nesikeičia duomenimis ir artimiausiu laikotarpiu keistis nepradės.

M. Buzelio nuomone, ridos klastojimo problemą reikėtų spręsti pradedant klastotojų paieška, o ne užkraunant visą naštą ant pirkėjų pečių.

„Reikia didesnio teisėsaugos institucijų ir policijos dėmesio. Žmonės turi žinoti, kokia yra tokios rizikos kaina. Pavyzdžiui, Prancūzijoje už ridos klastojimą baudžiama daugiau nei 26 tūkst. eurų bauda ir dvejų metų laisvės atėmimo bausme“, – pasakojo pašnekovas.

Jo siūlymu, ginti reikia ne automobilių pardavėjus, o privačius pirkėjus, kurie turi būti tikri, kad, pirkdami naudotą automobilį, nebus apgauti. Komercinės įmonės pačios rūpinasi savo reputacija ir vengia transporto priemonių, kurių ridos istorija neaiški.

Nors valdančioji dešiniojo sparno partija „Įstatymas ir teisingumas“ (PiS) siekia uždrausti abortus, jos lyderiai puikiai žino, kad dauguma lenkų palaiko šiuo metu galiojantį įstatymą.

1993 metais išleistas dabar galiojantis įstatymas draudžia bet kokį nėštumo nutraukimą, išskyrus atvejus, kai moteris pastoja po išprievartavimo ar dėl kraujomaišos, taip pat kai dėl nėštumo kyla grėsmė moters sveikatai arba vaisius yra smarkiai apsigimęs.

Šią savaitę savaitraščio „Newsweek Polska“ paskelbti apklausos rezultatai rodo – 74 proc. lenkų nori, kad liktų galioti dabartinis įstatymas.

Tačiau abortų priešininkai, palaikomi Bažnyčios, Seimui pateikė piliečių iniciatyva parengtą įstatymo projektą, numatantį, kad abortas bus leidžiamas tik gelbėjant motinos gyvybę.

Įstatymo projekte taip pat numatyta sugriežtinti nuo dvejų ir penkerių metų maksimalią įkalinimo bausmę asmenims, atliekantiems abortus.

Juo taip pat siūloma skirti įkalinimo bausmes abortą pasidariusioms motinoms, nors teisėjai gali ir atsisakyti jas bausti.

Lenkijoje didelę įtaką turinti Katalikų Bažnyčia palaimino šią iniciatyvą anksčiau šiais metais, tačiau vyskupai nepalaiko sąlygos dėl moterų įkalinimo.

Dėl pasiūlymo, kurį Europos Taryba pavadino „rimtu moterų teisių pažeidimu“, šalyje nuvilnyjo demonstracijų banga, buvo siūloma liberalizuoti įstatymą ir suteikti moterims pasirinkimo laisvę.

Lenkijoje, kurioje gyvena 38 mln. žmonių, kasmet atliekama mažiau nei 2 tūkst. legalių abortų, bet feministinių organizacijų duomenys rodo, kad 100–150 tūkst. moterų ryžtasi nelegaliam abortui šalyje arba dėl nėštumo nutraukimo kreipiasi į klinikas užsienyje.

Pusė milijono parašų

Įstatymo projektą dėl abortų uždraudimo parašais palaikė beveik pusė milijono lenkų, nors pakanka 100 tūkst. parašų, kad piliečių iniciatyva parengtas įstatymo projektas būtų svarstomas parlamente.

Be to, priėmus šį griežtą įstatymą valstybės ir vietinė valdžia turėtų ne tik bausti asmenis, atliekančius abortą, bet taip pat padėti moterims ir šeimoms, auginančioms neįgalius ar po išprievartavimo arba incesto gimusius vaikus.

„Tikimės, kad įstatymas bus priimtas kaip įmanoma greičiau ir įsigalios iki šių metų pabaigos“, – AFP sakė gyvybės saugojimo aktyvistė Sylwia Zborowska (Silvija Zborovska).

Ji turi priežasčių to tikėtis, nes PiS, dar būdama opozicijoje, yra palaikiusi panašią iniciatyvą, kuri galiausiai žlugo.

Tačiau visuomenės palaikymo trūkumas privertė valdančiąją PiS partiją atsargiai vertinti įstatymo projektą, kuriuo būtų kone visiškai uždrausti abortai, o partijos nariai greičiausiai balsuos pagal savo įsitikinimus.

Saugokit moteris

Nors dabartinio parlamento sudėtis gyvybės saugojimo aktyvistams palieka nedaug vilties, jie nepasiduoda.

Jie įkūrė komitetą „Saugokit moteris“ ir pateikė parlamentui iniciatyvą, kuri abortai būtų daromi iki 12 nėštumo savaitės. Ją parašais palaikė 215 tūkst. gyventojų.

Seimas taip pat svarstys kelių parlamento narių siūlymą suvaržyti galimybes naudoti in vitro apvaisinimą (IVF), kai kiaušinėlis yra apvaisinamas ne moters kūne, o embrionas patalpinamas į jos gimdą.

Šiuo įstatymu būtų uždrausta užšaldyti embrionus, kurie, anot palaikančiųjų įstatymo projektą, yra žmonės nuo pat apvaisinimo momento.

Taip pat būtų leista vienu metu apvaisinti tik vieną kiaušinėlį, taigi smarkiai sumažėtų galimybių sėkmingam nėštumui.