Panaikindamas kardomąją priemonę teismas pažymėjo, kad iki šiol G. Pangonis jam skirtos kardomosios priemonės sąlygų nėra pažeidęs. Jam ne kartą  buvo suteiktas leidimas išvykti ir visais atvejais grįžo laiku, dalyvavo teismo posėdžiuose.

Be to, iš bylos duomenų matyti, kad su Lietuva jį sieja tvirti socialiniai ryšiai, jis turi nekilnojamojo turto, dirba, yra vedęs.

Atsižvelgęs į aplinkybes, pobūdį bei tai, kad G. Pangonis nėra teistas, atvyksta į teismo posėdžius, teismas nusprendė, kad kardomoji priemonė, kuri buvo paskirta 2020 metų vasarį, nebetikslinga. Sprendimas įsiteisėjo antradienį.

Praėjusią savaitę, rugsėjo 11 dieną, baudžiamojoje byloje dėl Kuršių marių taršos kaltinamuoju esantis G. Pangonis pateikdamas prašymą teigė, kad kardomoji priemonė jam labai apsunkina darbo santykius, komandiruotes ir keliones, stipriai apriboja verslą.

Jis užtikrino žinantis visas suplanuotas teismo posėdžių datas šioje byloje, tad tuo metu kelionių neplanuojantis. Prokurorė teismui teigė, kad kaltinamajam yra taikoma švelniausia  karomoji priemonė, kuri drausmina kaltinamąjį, taip užtikrinant G. Pangonio dalyvavimą teismo posėdžiuose, sklandų bylos nagrinėjimą. Ji siūlė kardomosios priemonės nenaikinti.

G. Pangonis baudžiamojoje byloje yra kaltinamas tuo, kad organizavo ir vadovavo organizuotai grupei, kuri sistemingai pažeidinėjo teisės aktų nustatytas aplinkos apsaugos taisykles, dėl to buvo padaryta didelė žala Kuršių marioms, klastojo dokumentus ir jais disponavo, dėl to buvo padaryta didelė žala, piktnaudžiavo tarnybine padėtimi siekdamas turtinės ir kitokios asmeninės naudos.

Visuomenėje itin didelio atgarsio sulaukusioje baudžiamojoje byloje, kurioje kaltinamąjį aktą sudaro daugiau kaip 300 lapų, tarp kaltinamųjų yra „Grigeo“ grupės akcininkas ir valdybos pirmininkas G. Pangonis, dabartinis Klaipėdos įmonės vadovas Tomas Eikinas bei dar trys ankstesni šios įmonės vadovai.

Jie kaltinami tuo, kad veikdami organizuota grupe piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, sistemingai pažeidinėjo teisės aktų nustatytas aplinkos apsaugos taisykles, klastojo dokumentus.

Ikiteisminis tyrimas pradėtas daugiau nei prieš dvejus metus, kai buvo įtarta, jog į Kuršių marias patenka nevalytos gamybinės nuotekos, taip pat įtarus, kad su tuo susijusi minėtos bendrovės dokumentacija galbūt yra klastojama. Byloje iš viso yra 14 kaltinamųjų fizinių ir vienas juridinis asmuo. 

Šioje didelės apimties byloje yra daugiau kaip 20 tūkstančių dokumentų, apklaustų įtariamųjų, liudytojų duomenys, įvairių ekspertų išvados, papildomi dokumentai bei kiti tyrimui reikšmingi duomenys.

Gamtai padarytą turtinę žalą nustatė Aplinkos apsaugos departamentas, kuris pareiškė įmonei daugiau kaip 48 milijonų eurų civilinį ieškinį.

Vilniaus apygardos administracinis teismas antradienį mokesčio sumą sumažino nuo 87,5 tūkst. iki 53 tūkst. eurų konstatavęs, kad jo dalies, priskaičiuotos už 17 tonų atliekų tvarkymą 2014 metais, „Grigeo“ mokėti neprivalo.

„Negali būti laikomas pagrįstu ir už šį laikotarpį priskaičiuotas pareiškėjai mokėtinas mokestis – 34 554 eurai“, – teigiama balandžio 18-osios teismo sprendime.

„Grigeo“ tikino jokio pažeidimo nepadariusi, tačiau teismas teigė, kad mokestis – ne sankcija, jį buvo būtina apskaičiuoti ir sumokėti.

Kadangi pakuotės liko nesutvarkytos, pareiškėjai atsirado pareiga apskaičiuoti ir sumokėti mokestį.

„Tai nėra sankcija. Kadangi pakuotės liko nesutvarkytos, pareiškėjai atsirado pareiga apskaičiuoti ir sumokėti mokestį“, – skelbia teismas.

Pareiga mokėti mokestį bendrovei atsirado Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentui (RAAD) dar 2017-ųjų gruodį konstatavus, kad Pakuočių tvarkymo organizacijos išrašyti patvirtinimai apie „Grigeo“ pakuočių atliekų sutvarkymą negalioja, o patikrinimo metu aplinkosaugininkai apskaičiavo, kad ji už 2014-2015 metus privalo sumokėti 87,5 tūkst. eurų mokesčio.

Ginčo nagrinėjimas užtruko Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui (LVAT) nagrinėjant bankrutavusios atliekų tvarkymo bendrovės „Metrail“ bylą – galutinai nustatyta, kad 2013–2015 metais ji klastojo dokumentus ir didžiąją dalį atliekų tvarkė ne pagal įstatymą.

Pakuotes sutvarkyti įsipareigoja į aplinką jas išleidžiančios įmonės, tarp jų – ir „Grigeo“, kurios yra sukūrusios dvi dideles organizacijas – viešąsias įstaigas Pakuočių tvarkymo organizaciją ir „Žaliasis taškas“, atliekančias tarpininko vaidmenį, tvarkant atliekas. PTO ir „Žaliasis taškas“ samdė atliekų tvarkytojus, viena jų buvo bendrovė „Metrail“.

Mokestis už „Grigeo“ atliekų tvarkymą 2014 metais panaikintas teismui nustačius, kad apie jų tvarkymą patvirtino ne „Metrail“.

Teismas nurodė – jeigu „Grigeo“ mano, kad mokesčio neprivalo mokėti dėl „Metrail“ kaltės, ji turėtų reikalauti šios įmonės atlyginti patirtą žalą.  

„Jeigu pareiškėja mano, kad jai padaryta žala dėl trečiųjų asmenų („Metrail“) neteisėtų veiksmų ar valstybės institucijų netinkamo veikimo (...) turi teisę kreiptis į teismą dėl žalos atlyginimo. Tačiau šios aplinkybės nagrinėjamu atveju nedaro jokios įtakos priskaičiuotam mokesčiui ir jos dydžiui“, – konstatavo Vilniaus apygardos administracinis teismas.

„Grigeo“ Teisės skyriaus vadovė Jūratė Ramanauskaitė sako, kad bendrovei likusi sumokėti mokesčių suma, palyginti su visoms į tokią situaciją patekusioms įmonėms tekusia bendra 15 mln. eurų mokesčių suma, nėra reikšminga.

„Nors nesame atlikę neteisėtų veiksmų, priešingai, griežtai vadovavomės to meto teisės aktuose nustatyta tvarka ir pakuočių tvarkymą buvome perdavę Aplinkos apsaugos departamento kontroliuotai įmonei, gerbiame teismo sprendimą“, – komentare BNS teigė J. Ramanauskaitė.

Anot jos, kartu su dar 1,8 tūkst. juridinių asmenų įmonė tapo ydingos ir netinkamai kontroliuotos atliekų tvarkymo sistemos įkaite, dėl kurios pernai lapkritį pasisakė LVAT, išnagrinėjęs „Metrail“ bylą.

2013-2015 metais jau bankrutavusi „Metrail“ netinkamai sutvarkė 14,5 tūkst. tonų metalo ir 500 tonų plastiko pakuočių. Už šį kiekį neteisėtai išrašytų atliekų sutvarkymą įrodantys dokumentai buvo išduoti daugiau nei 1,8 tūkst. įmonių ir organizacijų, tarp jų ir „Grigeo“.

Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas dar gali būti skundžiamas LVAT.

Vilniaus apygardos administracinis teismas spalio 17-ąją atmetė „Grigeo“ skundą – įmonė siekė panaikinti Aplinkos apsaugos departamento (AAD) 2020-ųjų vasarą pateiktą nurodymą įmonei parengti priemonių planą stabdyti tvenkinio žėlimą ir dumblėjimą.

„Už tvenkinio naudojimo taisyklėse įtvirtintų pareigų įgyvendinimą atsakingi tvenkinio naudotojai“, – teigiama tesimo nutartyje.

„Grigeo“, gamyboje naudojanti Vokės upės užtvankos vandenį, siekė panaikinti nurodymą paaiškėjus, jog identišką nurodymą gavo ir tvenkinį naudojanti bendrovė „Hidromodulis“ – esą užtektų vieno plano, be to, tvenkinį naudoja ir daugiau įmonių, bet aplinkosaugininkų nurodymus gavo tik dvi.

Tačiau teismas paneigė ir šiuos įmonės argumentus, nes byloje nepateikta įrodymų apie kitus naudotojus.

„Departamentas gali pareikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek abu, tiek bet kuris iš naudotojų. Tą departamentas ir padarė“, – pažymėjo teismas.

AAD sprendimą „Grigeo“ skundė ir Lietuvos administracinių ginčų komisijai, tačiau ši taip pat jį atmetė kaip nepagrįstą.

„Hidromodulis“ dėl tokio pat aplinkosaugininkų nurodymo taip pat skundėsi teismui. Bendrovė šiuo metu rengia tvenkinio valymo nuo sąnašų ir perteklinės augalijos planą, BNS patvirtino jos vadovas Lukas Leonavičius.

AAD nurodė, kad privalomieji nurodymai įmonėms pateikti nepavykus su jomis susitarti geranoriškai. Anot jo, dar iki tol nustatyta, jog dėl susikaupusio dumblo tvenkinio gylis yra gerokai sumažėjęs, apie 65-70 proc. jo ploto yra užžėlę, nors pagal taisykles negali viršyti 20 procentų.

„Planas dabar yra toks: dvi savaitės, rugsėjo 16 dieną fabriką leidžiame, nes turime gaminti produkciją“, – BNS sakė įmonės generalinis direktorius Tomas Eikinas.

Pasak jo, pastarųjų mėnesių įmonės sąskaitos už elektrą, palyginti su tuo pačiu laiku prieš metus, padidėjo apie 12 kartų.

„Mes dabar esame priversti mokėti tiek, kiek seniau sumokėdavome per visus metus vykdant tą pačią gamybinę veiklą. (...) Praktiškai 12 kartų yra pabrangimas“, – teigė T. Eikinas.

Jo teigimu, įmonės darbuotojai į prastovas nėra išleidžiami, jų atleidimai šiuo metu taip pat neplanuojami.

„Darbuotojai į prastovas nėra išleidžiami. Kurie nori, gali pasinaudoti sukauptomis atostogomis arba siūlome atlikti kitus bendrovei reikalingus darbus – tvarkytis, prisidėti prie remonto darbų, kurie šiuo metu irgi vyksta“, – kalbėjo įmonės vadovas. 

„Atlyginimai visiems yra mokami be išimties“, – pridūrė jis.

„„Sodros“ duomenimis, dabar bendrovėje dirba 164 žmonės, liepą vidutinis jų atlyginamas siekė 2,7 tūkst. eurų (iki mokesčių).

Apie nuo pirmadienio sustabdytą „Grigeo Klaipėda“ gamybą penktadienį pirmas pranešė portalas 15min.lt.

„Grigeo“ grupės prezidentas Gintautas Pangonis portalui teigė, kad gamyba stabdoma maždaug dviem savaitėms, o tai lėmė brangi elektra.

Pasak „Grigeo“ grupės prezidento Gintauto Pangonio, gofruotą kartoną gaminančios įmonės veikla yra sustabdyta dėl šioje Ukrainos šiaurinėje dalyje vykstančių mūšių ir visi gamyklos resursai skiriami karui laimėti.

Įmonės vadovui suteikti įgaliojimai atsižvelgti į visus Ukrainos gynėjų poreikius ir tam naudoti gamyklos infrastruktūrą, pastatus, kelius, įrangą bei finansinius išteklius.

„Privalome visomis išgalėmis padėti Ukrainos žmonėms atsilaikyti prieš Rusijos agresiją. Tai yra kova ir už mūsų žmones, kurie šiuo metu patiria karo žiaurumus. Kasdien ieškome sprendimų, kaip galime juos apsaugoti ir padėti apginti šalį“, – teigia G. Pangonis.

Pasak jo, „Grigeo“ grupės Ukrainoje darbuotojams ir jų šeimoms teikiama visa reikalinga humanitarinė pagalba, visiems jiems užtikrinta galimybė gauti saugų prieglobstį Lietuvoje.

„Mena Pak“ įmonėje dirba 88 darbuotojai. Į šią bendrovė „Grigeo“ grupės yra investavusi 3,7 mln. eurų.

„Grigeo Klaipėdai“ ketinant savo nuotekų vamzdyną sujungti su „Klaipėdos vandens“ nuotekų valymo įrenginiais, savivaldybės atstovas sako, jog svarstomi ir kiti variantai, o miesto valdžia bendrovei vis dar turi daug pastabų ir klausimų, į kuriuos laukia atsakymų. 

Kartono gamybos įmonė kvapų mažinimui fabriko teritorijoje ketina įrengti papildomą įrenginį – vadinamąjį anaerobinį reaktorių, kuris gerokai sumažintų taršą.

„Anaerobinis bioreaktorius reikšmingai sumažins nuotekų taršą ir kvapus dar prieš jiems patenkant į 14 kilometrų ilgio nuotekų transportavimo trasą iš gamybinės teritorijos Nemuno gatvėje į bendrovės Dumpiuose esančius pirminio nuotekų valymo įrenginius“, – BNS sakė „Grigeo Klaipėdos“ vadovas Tomas Eikinas.

„Planuojamos įgyvendinti aplinkosauginės priemonės, įskaitant ir šią, bus derinamos su Klaipėdos miesto savivaldybe ir bendruomene“, – sakė jis.

Naujam įrenginiui bendrovė parengė atskirą poveikio aplinkai vertinimo (PAV) ataskaitą – kaip sako vadovas, ji neapima nuotekų valyklos Dumpiuose atnaujinimo.

Klaipėdos savivaldybė pernai iš „Grigeo Klaipėdos“ buvo pareikalavusi pateikti kompleksinį įmonės veiklos poveikio aplinkai vertinimą. Tuomet ji perspėjo, kad atskirų įrenginių PAV ataskaitos rengimas gali sukelti neaiškumų ir skatinti interpretacijas.

Tačiau savivaldybės administracijos direktorius Gintaras Neniškis sako, kad „Grigeo Klaipėdai“ galiausiai buvo leista PAV išskaidyti į dvi dalis, nors savivaldybė bendrovei vis dar turi daugybę pastabų.

„Mes jiems surašėme krūvą pastabų – tiek dėl kompostavimo aikštelių, tiek dėl vamzdyno, dėl kurio negavome informacijos, dėl kvapų, kur nėra aiškumo, oro taršos, kuri tokia pati paliekama“, – BNS sakė G. Neniškis.

„Aišku, jie teikia tik vieną priemonę, bet į visus šiuos klausimus atsakymus turime gauti“, – pabrėžė  administracijos vadovas.

„Grigeo Klaipėda” teigia, kad jos vamzdyno sujungimo su „Klaipėdos vandens“ nuotekų valymo įrenginiais procesas eina į pabaigą, tačiau savivaldybė teigia, kad iki šiol tebesvarstomi ir kiti variantai.

„Modelis gali būti, kad jie savo vamzdyno eksploatacijos apskritai atsisakys, jie naudos tik savo valyklą. Jie svarsto tokią galimybę, bent jau taip prašė mūsų, kad būtų galima taip išdėstyti PAV, kad galbūt jie pasileis tik savo valyklą, o vamzdyno neeksploatuos“, – pasakojo G. Neniškis.

Anot jo, didžiausia problema kyla būtent dėl vamzdyno, kadangi jame nuotekos teka labai lėtai ir kaupiasi įvairūs nemalonūs kvapai.

„Jie patys ieško sprendinių, kaip daugiau mažiau tas nuotekas apvalyti dar pirminiame lygmenyje, neišleidžiant iš „Grigeo“ teritorijos. Bet kiek matome, suprantame ir girdime iš visuomenės, nėra taip paprasta tą dalyką padaryti“, – teigė jis.

„Klaipėdos vanduo“ gamybines „Grigeo Klaipėdos“ nuotekas pradėjo priimti ir valyti pernai sausį paaiškėjus, jog „Grigeo Klaipėda“ nevalytomis nuotekomis teršė Kuršių marias.

Pagal trumpalaikes sutartis „Klaipėdos vanduo“ priima gamybines fabriko nuotekas, tačiau vandens  įmonė pernai teigė, kad didelė teršalų koncentracija labai apkrauna miesto valymo įrenginius. Dėl to pernai gegužę „Klaipėdos vanduo“ kelias savaites nepriėmė „Grigeo Klaipėdos“ nuotekų.

„Grigeo“ šią problemą siūlo spręsti sujungiant bendrovės nuotekų valymo įrenginius Dumpiuose su „Klaipėdos vandens“ įrenginiais – taip į miesto vamzdynus patenkančios nuotekos būtų jau iš dalies  apvalytos.

Pasak „Grigeo Klaipėdos“, tai spręstų ir blogų kvapų, kuriais skundžiasi aplink fabriką gyvenantys klaipėdiečiai, problemą.

Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorė Gina Skersinskytė BNS penktadienį sakė, kad ikiteisminis tyrimas jau baigiamas, o įtariamųjų bus daugiau nei devyni, tačiau jų skaičiaus ji  neįvardijo. 

„Šiuo metu mes reiškiame galutinius įtarimus, įtariamųjų bus daugiau, tai kol kas mes intensyviai tuos veiksmus darom (...). Šiuo metu įteikinėjam galutinius įtarimus ir nenoriu sakyti skaičiaus, nes nėra tas iki galo padaryta, kai būsime įteikę įtarimus, tada pasakysime tą skaičių“, – BNS sakė G. Skersinskytė.

Šiuo metu mes reiškiame galutinius įtarimus, įtariamųjų bus daugiau, tai kol kas mes intensyviai tuos veiksmus darom.

Šių metų sausį ji teigė, kad galutinis įtariamųjų skaičius yra devyni – aštuoni fiziniai asmenys ir „Grigeo Klaipėda“. Tačiau kurie įtariamieji keliaus į teismą ir ar tarp jų bus pagrindinis „Grigeo“ grupės akcininkas Gintautas Pangonis, pasak jos, paaiškės bylą perdavus teismui. 

Anksčiau skelbta, kad tarp įtariamųjų yra ir G. Pangonis bei „Grigeo Klaipėdos“ vadovas Tomas Eikinas, joje dirbantis nuo 2019-ųjų gruodžio.

Komentuodama, kada byla pasieks teismą, prokurorė penktadienį teigė, jog visi įtariamieji dar turės susipažinti su bylos medžiaga, tačiau ji tikisi, kad į teismą ji keliaus šią vasarą.   

„Jie (įtariamieji – BNS) dar turi teisę susipažinti su bylos medžiaga, jos yra pakankamai daug ir mes preliminariai galvojam, kad dar porą mėnesių susipažinti jiems reikės duoti laiko. Tikimės, vasarą tai tikrai“, – BNS sakė G. Skersinskytė.

Ji patvirtino ankstesnius teiginius, kad už taršą atsakingiems asmenims gali grėsti iki šešerių metų nelaisvės, o „Grigeo Klaipėdai“ gresia iki 5 mln. eurų bauda.

Aplinkos apsaugos departamentas šiemet sausį Klaipėdos apygardos prokuratūrai pateikė 48 mln. eurų civilinį ieškinį dėl „Grigeo Klaipėdos“ aplinkai padarytos turtinės žalos atlyginimo. G. Skersinskytė tuomet sakė, kad ieškinys bus perduotas teismui ir nagrinėjamas kartu su baudžiamąja byla. Ji BNS penktadienį sakė, kad ši suma nesikeičia. 

„Grigeo Klaipėdos“ tarša į viešumą iškilo pernai sausį – tuomet prokurorai pradėjo tyrimą dėl Kuršių marių taršos nevalytomis nuotekomis.

Kaip sako „Grigeo Klaipėdos“ generalinis direktorius Tomas Eikinas, vos tik vasario 2-osios vakarą sulaukta žinios apie Kuršių mariose pasirodžiusią taršą, buvo nedelsiant imtasi veiksmų: patikrintos paviršinių bei gamybinių nuotekų sistemos, apžiūrėti du nuotekų surinkimo trasos šuliniai bei rezervuaras.

„Pamainos darbuotojai patikrino fabriko teritorijoje esančias patalpas, nuotekų sistemas, tačiau jokių požymių apie galimą jų patekimą į aplinką neužfiksavo. Kitą dieną mūsų bendrovėje buvo atliktas neplaninis AAD specialistų patikrinimas, kurio metu ne tik pateikėme visą prašomą informaciją, bet ir aprodėme patalpas bei nuotekų transportavimo trasas. Šio patikrinimo metu nebuvo nustatyta, kad nuotekos į aplinką galėjo patekti iš mūsų fabriko teritorijos.

Anksčiau mūsų nuotekos buvo valomos Dumpiuose bei surenkamos į „Klaipėdos vandeniui“ priklausantį kolektorių, iš kurio išleidžiamos į Kuršių marias. „Grigeo Klaipėda“ niekada neturėjo ir neturi nuotekų tvarkymo infrastruktūros, tiesiogiai išeinančios į Kuršių marias. Kadangi nuo praėjusių metų neturime galimybės savo nuotekų valyti Dumpiuose, iki šiol visomis mūsų nuotekomis rūpinasi „Klaipėdos vanduo“. Ši bendrovė savo laboratorijoje kasdien tiria mūsų nuotekų sudėtį bei turi galimybę nuotoliniu būdu sekti nuotekų kiekius ir kitus rodiklius“, – sako „Grigeo Klaipėdos“ generalinis direktorius.

Siekdama pati dalinai nuotekas valyti Dumpiuose, „Grigeo Klaipėda“ dar praėjusių metų lapkritį pradėjo naujų nuotekų tinklų statybos darbus. Šiuo metu jau yra baigiami rangos sutartyje numatyti I ir II etapo darbai – nutiesta nuotekų transportavimo trasa, kuria nuotekos po pirminio valymo bus transportuojamos galutiniam išvalymui į „Klaipėdos vanduo“ nuotekų valyklą. Paskutinio etapo – naujai nutiestos trasos sujungimo ir nuotekų monitoringo sistemos įdiegimo darbai – planuojami atlikti šių metų I ketvirtį, o įrenginių veiklos pradžia – tik pasirūpinus veiklos įteisinimu. Įgyvendinus šį projektą, „Grigeo Klaipėda“ neturės jokios fizinės galimybės po pirminio valymo proceso nuotekų išleisti į gamtinę aplinką, nes galutinį jų valymą atliks „Klaipėdos vanduo“.

Tai ketvirtadienį spaudos konferencijoje pranešė Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorė Gina Skersinskytė.

„Juridiniam asmeniui („Grigeo Klaipėdai“ – BNS) gresianti bauda gali būti iki 5 mln. eurų“, – sakė G. Skersinskytė.

Anot jos, atliekami paskutiniai procesiniai veiksmai ir byla teismą turėtų pasiekti jau greitai.

„Konkretaus termino, kada byla pasieks teismą, tikrai negalime įvardinti, viskas priklauso nuo proceso dalyvių“, – teigė G. Skersinskytė.

Anot jos, apie konkrečias bausmes už taršą atsakingiems „Grigeo“ vadovams ir darbuotojams kalbėti dar anksti, bet veikos, kuriomis jie įtariami, gali užtraukti iki šešerių metų nelaisvės.

„Šiose ribose jiems ir bus prašoma bausmių“, – sakė prokurorė.

Jos teigimu, kurie įtariamieji keliaus į teismą ir ar tarp jų bus pagrindinis „Grigeo“ grupės akcininkas Gintautas Pangonis, paaiškės bylą perdavus teismui.

„Šiuo metu vertiname visą medžiagą, vertiname, kurie įtariamieji toliau keliaus į teismą, kurie ne. Galutinis įtariamųjų sąrašas bus tada, kai perduosime bylą į teismą. Tame tarpe matysime, ar Pangonis jame yra“, – sakė G. Skersinskytė.

Ji patikslino, kad galutinis įtariamųjų skaičius yra devyni – aštuoni fiziniai asmenys ir „Grigeo Klaipėda“.

„Šitas įtariamųjų skaičius jau yra ganėtinai seniai, bet jų konkrečiai nenorime įvardinti“, – teigė prokurorė.

Pasak prokurorės, kol kas negalima įvardyti ir konkrečios žalos gamtai, nes ji yra pagrindinis ginčo objektas.

„Pati įmonė samdėsi užsienio ekspertus, kurie atliko tam tikrą tyrimą ir pateikė išvadas, kad žala gamtai nepadaryta. Mes manome kitaip ir mūsų specialistai paskaičiavo, kad ji (žala – BNS) yra nemaža“, – sakė ji.

Anksčiau skelbta, kad tarp įtariamųjų nuo pernai sausio atliekamame tyrime yra ir „Grigeo“ stambiausias akcininkas Gintautas Pangonis bei „Grigeo Klaipėdos“ vadovas Tomas Eikinas, dirbantis nuo 2019-ųjų gruodžio.

„Grigeo Klaipėdos“ tarša į viešumą iškilo pernai sausį – tuomet prokurorai pradėjo tyrimą dėl Kuršių marių taršos nevalytomis nuotekomis.

Kaip ir anksčiau, savivaldybė laikosi nuomonės, kad į visus klausimus bendrovė galėtų atsakyti parengusi vieną išsamų, o ne kelis skirtingus atskirų segmentų dokumentus, kuriuose yra daug prieštaringos informacijos ir jie pateikiami ne kaip visumos dalis, o kaip atskiri sprendiniai. Tik tokiu būdu būtų galima kompleksiškai įvertinti planuojamos ūkinės veiklos naudojamos technologijos kokybę ir efektyvumą, prognozuojamą ūkinės veiklos poveikį aplinkai bei nustatyti priemones, kurių numatoma imtis siekiant išvengti galimo reikšmingo neigiamo poveikio aplinkai ir visuomenės sveikatai.

Šįkart neliko neišgirsti ir „Grigeo Klaipėda“ atstovų paaiškinimai, kad dalimis dokumentai rengiami siekiant sutaupyti laiko ir kuo greičiau pradėti įgyvendinti realius projektus, nes vien tik PAV derinimas užtrunka apie pusantrų metų.

„Norime turėti vienareikšmišką atsakymą, kaip bus tvarkomos bendrovės „Grigeo Klaipėda“ gamybinės nuotekos ir kaip pasikeis esama situacija lyginant su būsima. Tokio atsakymo iki šiol negavome. Klaipėdos savivaldybė tikrai nesumažins savo reikalavimų, nes mums svarbu, kad mieste dirbtų socialiai atsakingos įmonės, kurioms rūpi miestiečių gerovė ir jų teisė gyventi saugioje švarioje aplinkoje. Įmonės gamybos rodiklių didinimas ir pelno siekimas neturi vykti žmonių gyvenimo kokybės ir sveikatos sąskaita“, – sakė Klaipėdos vicemeras Arūnas Barbšys.

PAV programoje nurodyta, kad yra planuojamos nagrinėti dvi alternatyvos: viena, kai nevykdoma nuotekų įrenginių modernizacija ir kita, kai vykdoma Dumpių nuotekų valymo baro modernizacija, uždengiant esamas nuotekų išlyginamojo rezervuaro ir pirminio nusodintuvo talpas bei įrengiami susidarančio nuotekų dumblo apdorojimo mechaninio nusausinimo įrenginiai.

Klaipėdos miesto savivaldybė laikosi nuomonės, kad PAV programą derėtų išplėsti ir nagrinėti įmonės planuojamą ūkinę veiklą įtraukiant ir kitas alternatyvas. Pasiūlyta alternatyva B, kuomet būtų uždengiamos minėtos dvi Dumpių nuotekų valymo baro talpos, įrengiami dumblo apdorojimo mechaninio nusausinimo įrenginiai ir kartu atnaujinami patys valymo įrenginiai ar kitaip pagerinamas jų našumas, technologiniai parametrai.

Savivaldybės nuomone, šios alternatyvos nagrinėjimas yra būtinas dėl šių metų pradžioje Aplinkos ministerijos Aplinkos kokybės departamento Dumpių valymo įrenginiuose užfiksuoto fakto, jog nuotekos, atitekančios iš mieste įsikūrusios „Grigeo Klaipėda“ gamyklos, neišvalytos iki Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės (TIPK) leidime nustatytų normatyvų, išleidžiamos į bendrovės „Klaipėdos vanduo“ išvalytų nuotekų išleistuvą.

Tikėtina, kad vamzdyno konstrukcijos neužtikrina pakankamo sandarumo reikalavimų.

Dar viena iš trijų savivaldybės pasiūlytų alternatyvų – kuomet būtų uždengtos jau minėtos Dumpių nuotekų valymo baro talpos, įrengti dumblo apdorojimo mechaninio nusausinimo įrenginiai, atnaujinti valymo įrenginiai bei nagrinėjama dumblo kompostavimo aikštelėse sukaupto dumblo panaudojimo bei šių aikštelių kvapų mažinimo priemonės įdiegimo galimybė. Nors „Grigeo Klaipėda“ atstovai tvirtina palaipsniui mažinantys sukaupto dumblo kiekius, pastebima, kad PAV metu turi būti įvertinta kompostavimo aikštelių būklė, laikomi dumblo kiekiai bei šios veiklos sukeliamas poveikis visuomenės sveikatai.

Šios alternatyvos Klaipėdos savivaldybė reikalauja dėl anksčiau pateiktos Aplinkos apsaugos agentūros išvados ir nuolatinių Klaipėdos gyventojų skundų dėl pietinėje miesto dalyje jaučiamų itin nemalonių kvapų, sklindančių iš Dumpių teritorijos. Klaipėdos miesto savivaldybė siekia, kad dumblo realizavimo sutrikimo ar nusausinimo įrangos gedimo atvejais „Grigeo Klaipėda“ numatytų galimybę nusausintą dumblą laikyti tik uždarose aikštelėse.

Alternatyvoje D savivaldybė siūlo įvertinti visus anksčiau paminėtus ūkinės veiklos pokyčius bei 14 km ilgio nevalytų nuotekų vamzdyno nuo Nemuno g. 2 iki Dumpiuose esančių valymo įrenginių modernizavimą/atnaujinimą.

„Tikėtina, kad vamzdyno konstrukcijos neužtikrina pakankamo sandarumo reikalavimų“, – rašoma savivaldybės rašte dokumentą rengusiai „Ekosistemai“. Taip pat pažymima, kad būtina įvertinti slėginio vamzdyno nuotekų transportavimui įrengimo galimybę.

Savivaldybės specialistai taip pat prašo numatyti oro kokybės monitoringo vykdymą e-nosies įrenginių pagalba, išdėstant šiuos įrenginius aplink sklypo Dumpių km., kuriame įmonė vykdo savo veiklą, ribas.

Klaipėdos miesto savivaldybės specialistai jau ne pirmą kartą grąžina taisyti minėtos bendrovės įmonei „Grigeo Klaipėda“ parengtus dokumentus dėl iš esmės pasikartojančių priežasčių – įvairių neatitikimų, dokumentuose pateikiamos klaidinančios ir prieštaringos informacijos, pasitaikančių nelogiškumų.